See other templatesSee other templates

Publikacijos

Straipsniai ir kt. informacija žiniasklaidoje

Perskaitęs naujojo muitinės vadovo interviu, nusprendžiau truputį supažindinti su darbu Lietuvos muitinėje ir užduoti savo klausimų.

Sutapimas ar ne, bet, pasikeitus muitinės generaliniam direktoriui, turime šviežią „kyšininkaujančių“ pareigūnų sulaikymo akciją. Direktoriaus noras pasirodyti jau pirmomis dienomis? Parodyti, kaip vėl stipriai ir griežtai bus kovojama su korupcija? Nieko nauja. Ta pati nepasiteisinusi strategija jau daug metų.

Valdžia orientuota tik į bausmes ir draudimus. Skatinimas ir motyvacija jiems dar nežinomi žodžiai. Per krizę nurėžtos algos atstatymas? O kam? Muitininkai gi ir taip nebadauja, tegu randa, kaip gaut papildomų pajamų, o tada mes juos jau nubausime.

O gal tai nauja taktika, siekiant apsivalyti nuo daugiau uždirbančių „užsisėdėjusių“ muitinės pareigūnų su laipsniais ir kategorijomis (kas lemia aukštesnius atlyginimus), jų vietas užpildant naujokais su „plikomis“ algomis, bet neblėstančiu entuziazmu?

Ar tikrai neblėstančiu? Naujokai tikrai puikiai pradžioje imasi iniciatyvos, ieškodami kontrabandos ir bausdami vairuotojus, kurie „pamiršo“ vieną ar kitą kupiūrą dokumentuose. Deja, tas jų entuziamas greit išblėsta, kai pasimato, kad įspūdingos muitininko algelės (500 Eur) nebeužtenka normaliam pragyvenimui.

O kur dar dešimtys ar šimtai kilometrų, kuriuos reikia nuvažiuot, kad pasiektum darbo vietą. Žinoma, departamentas skiria iki 104 eurų už išlaidas degalams, tačiau nemažai inspektorių gyvena už 100 ir daugiau kilometrų nuo darbo vietos, kurią vadovybė paskiria pagal nuotaiką ar bala žino ką.

Tokiems vargšeliams tenka papildomai dengti važiavimo išlaidas iš savo kišenės. Ir neduok dieve pamesi degalų čekį ir jo nepateiksi ataskaitoje – atsisveikink su kompensavimu.

Baigiantis metams, daugelis mėgstame atsigręžti į nueitą kelią, suskaičiuoti laimėjimus, užsibrėžti naujus tikslus. Neretai įvertiname, sėkmingi ar nelabai buvo metai, kaip pasikeitė asmeninė, šeimos finansinė gerovė. „Vakaro žinios“ metų pabaigoje nusprendė suskaičiuoti auksinius atlyginimus gaunančių lietuvių biudžetus. Ko tokie žmonės prašė Kalėdų Senelio? Dar įdomiau, kaip jie galėtų prisidėti prie kitų žmonių svajonių pildymo? Kasdien prasidedant vis naujoms akcijoms, aukojimo projektams, noromis nenoromis tenka susimąstyti, kiek daug žmonių Lietuvoje vis dar prašo pagalbos. Nes kitaip išsisukti jau nebegali. Dažnai, kai skelbiamos įspūdingos suaukotos pinigų sumos, nupirkto maisto kiekis, minimi paprasti Lietuvos žmonės, atjaučiantys ir daugiausiai prisidedantys prie tokių akcijų. Štai, pavyzdžiui, senelius globojančios akcijos „Maltiečių sriuba“ metu šiemet buvo paaukota daugiau kaip 125 tūkst. eurų. Įsivaizduojate, kad Lietuvoje yra žmonių, kurių atlyginimas siekia šeštadalį visos paaukotos sumos?

Pasibaigus kadencijai - milijonieriai

Lietuvoje minimalus mėnesinis atlyginimas siekia 325 eurus, tačiau yra ir nerealius pinigus uždirbančių žmonių. Viena tokių vietų, kur atlyginimas yra tikra šventė, - Europos Parlamentas. Čia atlyginimas siekia kone 8 tūkst. eurų per mėnesį. Dar daugiau kaip 4 tūkst. eurų europarlamentarai gauna kelionėms, daugiau kaip 300 eurų dienpinigių, 4298 eurus biurui išlaikyti, telefono sąskaitai sumokėti, pašto ženklams ir kitoms kanceliarinėms išlaidoms.

EP pasirūpina sočia žila buvusių ištikimų politikų senatve. Sulaukę 63 metų jie turi teisę gauti senatvės pensiją. Pensijos suma sudaro po 3,5 proc. nuo atlyginimo už kiekvienus įgaliojimų vykdymo metus, tačiau bendra suma negali būti didesnė kaip 70 proc. buvusio atlyginimo. Gyvenk ir žvenk. Nors, palyginti net su vidutine lietuvos pensija, darosi daugiau graudu negu juokinga.

Viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyrius paskelbė 2015 m. vadinamojo „korupcijos suvokimo indekso“ rezultatus. Lietuvai skirtas 61 balas iš 100 galimų ir 32 vieta 168 šalių sąraše. Lietuva užima 18 vietą tarp ES ir Vakarų Europos valstybių, pernai ji buvo 20-a. Ar tikrai geriau žmonėms dėl to, - „Vakaro žinios“ kalbėjosi su Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininku Vytautu Budniku.

- Aš labai skeptiškai žiūriu į tokias statistikas, nes jos dažnai priklauso nuo to, kokiu tikslu viena ar kita statistika renkama ir kas konkrečiai tą daro. Paprasti žmonės viską mato ir be jokios įmantrios statistikos - korupcija visada buvo ir ji niekur nedingo. Kaip rodo įvairūs procesai mūsų valstybėje arba bylos įvairiuose teismuose bei prokuratūrose, niekas iš esmės nepasikeitė. Negirdėjau, kad bent viena rezonansinė korupcijos byla būtų iki galo baigta, paskelbti bei įsigalėję kažkokie garsūs nuosprendžiai ir t.t.

Korupcinės bylos merams ar kitų politikų gaudynės imant bei duodant kyšius man labiau primena kovas tarp atskirų ir viena kitai priešingų politinių stovyklų, o ne tikrąją kovą su korupcija. Tai daugiau susiję su įvairių reitingų organizavimu - savų pozicijų stiprinimu bei konkurentų pozicijų silpninimu. O tikroji kova su korupcija arba tikroji korupcijos būklė šalyje atsispindi pirmiausia šešėlinėje ekonomikoje, kontrabandos srautuose ir kituose panašiuose reiškiniuose. Bet juk mes visi matome, kad nėra jokių stambių bylų, nors visi žinome, kad tai vyksta. Čia kalbėčiau ne tiek savo, kiek visos žmogaus teisių asociacijos vardu - mes jokių teigiamų poslinkių šioje kovoje nematome.

Lygiai prieš 25 metus įkurta Lietuvos žmogaus teisių asociacija. Prie jos ištakų stovėjo žymūs disidentai, kunigai, kultūros žmonės. Pirmasis asociacijos vadovas akademikas Antanas Buračas pripažįsta, kad ir šiandien demokratine vadinamoje Lietuvoje žmogaus teisės yra valdžios mindomos, todėl ir tuštėja mūsų valstybė.

Turtingieji turtėja neįtikėtinais tempais, o skurdas dar labiau gilėja. Atlyginimai per 5 metus pakilo apie 5 proc., pensijos apskritai nepadidėjo, o didžiųjų bendrovių pelnai išaugo dvigubai ir net daugiau, - akcentavo A.Buračas. - Vadinasi, politika yra veidmainiška. Valdžios veiksmuose daug, kalbų apie pažangą, pagalbą skurstantiems, bet iš tikrųjų priemonės mokesčių politikos srityje yra visiškai neveiksmingos. Milijonieriai nuo savo pelnų mokesčių neretai sumoka vos 1 procentą, prisidengdami „reinvestavimais“, spekuliacijomis su vertybiniais popieriais ir pan. O eiliniai žmonės iš savo menkų pajamų mokesčiams atseikėja 21 proc.

Asociacija parengė viešą kreipimąsi į visuomenę ir valdžios institucijas, kuriame akcentuoja, kad kas trečia šeima Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos arba ties ja. Skurdas yra ir viena svarbiausių emigracijos priežasčių.

Jei nebūtų pabėgėlių bangos iš Afrikos, tai lietuvių tauta garsėtų kaip labiausiai migruojanti tauta visoje Europoje. Tai dar labiau didina socialinę atskirtį ir įtampą šalyje, nes senų, nedarbingų, neįgalių žmonių dalis didėja, o juos kažkam juk reikia išlaikyti“, - sakė A.Buračas.

Akademiko teigimu, žmonės, kurių teisės pažeidžiamos būtent juos skurdinant, dėl gausybės aplinkybių faktiškai net nepajėgia apsiginti.

Nors kolegos gali nesuprasti, geriausias būdas pailsinti stuburą, dirbant sėdimą darbą, – atsistoti keturiomis, LRT RADIJUI sako kineziterapeutė Ieva Adomienė. Jos tvirtinimu, norint kovoti su nugaros skausmais derėtų pagalvoti ne tik apie savo darbo vietą, bet ir miego padėtį.

– Ką reikėtų žinoti žmonėms, dirbantiems sėdimą darbą?

– Labai svarbu, ar žmogaus darbo vieta tinkamai pritaikyta prie jo anatominių duomenų. Jeigu taip nėra, net ir specialūs pratimai ne visada gelbsti. Svarbiausia – tinkamai prisitaikyti kėdės ir stalo aukštį. Be abejo, kuo dažniau reikia daryti pertraukėles. Bent kas 40 min. primygtinai rekomenduočiau atsistoti, pasivaikščioti, apeiti bent aplink stalą ar nueiti į kitą pastato galą.

Dažniausiai rekomenduojame atlikti vieną pratimą, kuris kitiems gal skamba šiek tiek juokingai, bet tikrai yra labai efektyvus – pabūti atsistojus keturiomis. Tai tikrai labai atpalaiduoja stuburą juosmens srityje. Kartais su kolegomis juokaujame, – jeigu žmogus nebūtų atsistojęs ant dviejų kojų, šiandien neturėtume darbo, nes nebūtų stuburo problemų. Galbūt bendradarbiai keistai sureaguotų į atsistojimą keturiomis, bet tai gana efektyvi stuburo atpalaidavimo priemonė.

Sakote, kad turi būti pritaikytas stalas, kompiuterio aukštis, kėdė. Jeigu darbo vietos negalima pakeisti, ką tada daryti?

– Tada reikėtų stengtis įsiklausyti į savo kūno signalus. Pajutus diskomfortą, nepatogumą, skausmą, reikėtų tiesiog atsistoti, pasivaikščioti, stengtis ilgai neužsibūti nepatogioje padėtyje. Šiandien prikurta daug įvairių ergonominių sprendimų, kurie padeda darbo vietą pritaikyti individualiai. Yra specialios, įvairių formų ir aukščių pagalvės. Jos gali padėti. Taip pat galima rinktis iš daugybės specialių kėdžių, kurios padeda sėdėti tokiu kampu, kad stuburo apkrovos būtų daug mažesnės, negu sėdint ant įprastinės kėdės.

Finansų ministerija Vyriausybei pristatė kitų metų valstybės biudžetą, kuris, kaip jau įprasta per visą Nepriklausomybės laikotarpį, ir vėl bus deficitinis: išleisime daugiau, nei gausime pajamų. Projektą pamatęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Petras Narkevičius nuo „Vakaro žinių“ neslėpė: pamačius kitų metų planus jam klausimų kilo daugiau, nei atsirado atsakymų.

Pagrindiniai kitų metų numatomo valstybės biudžeto skaičiai yra tokie: pajamų ketinama surinkti 7,893 mlrd. eurų, arba 1,2 proc. (96 mln. eurų) mažiau, nei ketinama surinkti šiemet. Kitų metų numatomos išlaidos - 8,485 mlrd. eurų, o tai 1 proc. (88 mln. eurų) daugiau nei šiais metais. Tad nesunku suskaičiuoti, kad ir kitais metais biudžetas bus deficitinis - išleisime beveik 0,6 mlrd. eurų daugiau, nei surinksime, nors dabartinė Vyriausybė savo kadencijos pradžioje užsiminė, kad 2016-aisiais galima sulaukti jei ne perteklinio, tai bent jau subalansuoto biudžeto.

Vyriausybės atstovai tvirtina, kad beveik visų svarbiausių mokesčių kitąmet planuojama surinkti daugiau: PVM - 3,7 proc., pelno - 7,3 proc., akcizų - 4,7 proc. Tačiau esą bendros pajamos sumažės dėl to, kad iki 2,006 mlrd. eurų (13,6 proc., arba 317 mln. eurų) mažės ES parama.

Kitų metų valstybės biudžeto projektą matęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas P.Narkevičius „Vakaro žinioms“ teigė, kad kai kurie skaičiai jam atrodo įtartini, kai kurie - neaiškūs.

„ES parama bus mažesnė visu 2014-2020 metų laikotarpiu, nors tikslios priežastys neįvardijamos. Todėl mažesnės ir biudžeto pajamos. Man kyla daug klausimų ne tik dėl ES paramos sumažėjimo, bet ir dėl kitų dalykų. Aiškinsimės“, - pažadėjo P.Narkevičius.

Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com
DMC Firewall is developed by Dean Marshall Consultancy Ltd