See other templatesSee other templates

Publikacijos

Straipsniai ir kt. informacija žiniasklaidoje

Vyriausybė kartu su kitų metų valstybės biudžeto projektu teikia ir du įdomius dokumentus. Vienas jų nurodo, kiek pinigų ir kam kitais metais turės skolintis Lietuva. Šokiruojantis dokumentas atskleidžia, kad per metus turėsime skolintis net 11,6 mlrd. litų! Tiesa, ne vien pravalgyti, bet ir senesnėms skoloms atiduoti. Spalio 1 dienos duomenimis, centrinės valdžios skola siekia 43,446 mlrd. litų.

Kaups ir ateičiai

2014 metais Vyriausybės poreikis skolintis ankstesnei skolai grąžinti ir mažėjančiam biudžeto deficitui finansuoti yra apie 8,1 mlrd. litų. Papildomai Vyriausybė, vykdydama skolos valdymo strategiją, skolinsis iki 3,5 mlrd. litų, siekdama iš anksto sukaupti lėšų euroobligacijų emisijai 2015 metų pradžioje išpirkti. Bendra prognozuojama Vyriausybės skolinimosi suma 2014 metais - apie 11,6 mlrd. litų.

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2014 metų pabaigoje sudarys apie 39,8 proc. BVP, jeigu neįskaitytume išankstinio lėšų euroobligacijų emisijai vėlesniais metais išpirkti kaupimo skolinantis, ir šis skolos lygis, nepaisant vis dar esančio, nors mažėjančio biudžeto deficito, išliks panašus, palyginti su prognozuojamu skolos lygiu 2013 metams (39,7 proc. BVP). Valdžios sektoriaus skolos prognozė 2014 metams įskaitant išankstinį skolinimąsi ir lėšų kaupimą 2015 metų euroobligacijų emisijai išpirkti - 42,5 proc. BVP. Milijardą pravalgysime

Didelę lėšų dalį 2014 metais planuojama pasiskolinti užsienio rinkoje. Skolinantis užsienio rinkoje, numatoma išleisti obligacijų už 6,4 mlrd. litų. Investiciniams projektams finansuoti planuojama skolintis ir iš tarptautinių finansų institucijų - apie 0,6 mlrd. litų.

Nuo­la­ti­niais val­džios pa­ža­dais apie grei­tai at­ei­sian­tį tur­tin­ges­nį ir so­tes­nį gy­ve­ni­mą pe­ni­mi pa­sie­nio par­ei­gū­nai ėmė­si mū­sų ša­ly­je iki šiol nei re­gė­tos, nei gir­dė­tos ak­ci­jos - va­di­na­mo­jo ita­liš­ko pro­tes­to.

Ak­ci­jos iš­va­ka­rė­se ne vie­nas pie­tie­tiš­ko tem­pe­ra­men­to pro­ver­žių ma­tęs tau­tie­tis gąs­čio­jo­si, jog Lie­tu­vos mies­tuo­se ir mies­te­liuo­se ne­truks ras­tis ba­ri­ka­dų, o pra­ei­viams virš gal­vų pra­dės skrai­dy­ti bu­te­liai su Mo­lo­to­vo kok­tei­liais.

Vi­sus ne­ri­mau­jan­čius vie­šai pa­sku­bė­jo nu­ra­min­ti Na­cio­na­li­nio par­ei­gū­nų pro­fe­si­nių są­jun­gų su­si­vie­ni­ji­mo va­do­vas po­nas Vla­di­mi­ras Ba­ne­lis. Pa­aiš­kė­jo, kad ita­liš­kas pro­tes­tas ne­tu­ri nie­ko bend­ra su gat­vės ne­ra­mu­mais ir vi­suo­me­ni­nio ar pri­va­taus tur­to nio­ko­ji­mu. Pro­tes­to es­mė - sa­vo par­ei­gas at­lik­ti pre­ci­ziš­kai kruopš­čiai. Va­do­vau­tis vi­sais ga­lio­jan­čiais įsta­ty­mais, įsa­ky­mais, tai­syk­lė­mis ir ins­truk­ci­jo­mis. Nie­kam ne­tai­ky­ti jo­kių iš­im­čių ar nuo­lai­dų.

Ponia Milda Dargužaitė, VšĮ „Investuok Lietuvoje” vadovė paskelbė, kad Darbo kodeksas – Tarybų Sąjungos palikimas ir juo skriaudžiami darbuotojai. Autorė kviečia reikalauti esminės Darbo kodekso reformos, nes nustatė jo panašumą į „1973 m. Tarybų Sąjungos Respublikos darbo įstatymų kodeksą“.

Prisipažinsiu, neskaičiau Tarybų Sąjungos kodeksų, tačiau nenustebčiau Stalino konstitucijoje radęs daugumą universalių žmogaus teisių. Ir ką? Ar tuomet, demokratinės visuomenės, turėtume jas išbraukyti iš savųjų?

Toli gražu ne „kietais“ argumentais vertas diskusijos p. M. Dargužaitės rašinys. Tačiau jis tikrai geras tuo, kad bent išvardija, kas tame „Tarybų Sąjungos palikime“ jai nepatinka. Kiti kalbėtojai ta tema paprastai apsiriboja monotonišku „darbo santykių liberalizavimo“ termino kartojimu.

Taigi, autorei nepatinka, kad darbdaviai „negali įdarbinti tinkamų darbuotojų ir atsisveikinti su tinginiais, atleisdami potencialiai piktybišką darbuotoja turi nuskriausti pavyzdinius, turi globoti 10 socialiai jautrių darbuotojų grupių, nėra galimybių sezoniniam, teminuotam darbui ir viršvalandžiams.” Ką gi, tai išgirdus, susidaro įspūdis, kad p. M.Dargužaitė gal ir teskaitė tik tarybinį ar dar kokį, bet tikrai ne Nepriklausomos Lietuvos Darbo kodeksą (DK). Pažiūrėkime nuosekliau.

Anot p. M. Dargužaitės „ darbdaviai turėtų turėti galimybę įdarbinti sau tinkamiausius darbuotojus, atsisveikinti su tingiais ar kompetencijas neatitinkančiais“.

Nupudruotus Vilniaus namus ir smala dar kvepiančius kelius per pirmininkavimą užtemdys šį mėnesį organizuojami trys protestai. Profsąjungos šį laikotarpį derina prie ES viršūnėlių vizitų. Jų teigimu, tik taip gali įvykti kažkoks dialogas su užsimerkusia vietine valdžia.

Pasitiks oro uoste

Pasieniečiai į savo patruliavimui skirtus automobilių bakus tuoj galės įsipilti nebent oro, ugniagesiams atsibodo misti vien tik grikiais, o policininkais nebenori tapti net vaikai. Profesinės pareigūnų sąjungos, atsižvelgdamos į absurdo komediją primenančią situaciją, liepos mėnesį organizuoja bent 3 protesto akcijas. Mokytojai į protestų grandinę žada prisijungti rudenį.

Vyriausybė nepritarė Seimo narių siūlymui valstybines pensijas mokėti visiems muitininkams. Finansų ministerija tikina, kad tokios pensijos mokėjimas muitininkams taptų privilegija. O štai muitinės profsąjungos pirmininkui Jūriui Brukliui atrodo priešingai. Anot jo, vienodos socialinės garantijos reikalingos, nes muitininkai - ne prastesni nei policijos pareigūnai ar kiti statutiniai tarnautojai.

Siūlymas atmestas

Vyriausybei buvo teiktas įstatymo projektas, kuriuo siūloma valstybinę pensiją mokėti visiems atitinkamą stažą turintiems muitinės pareigūnams. Tokį siūlymą inicijavo Seimo nariai Virginija Baltraitienė, Dangutė Mikutienė, Viktoras Fiodorovas.

Šiuo metu į valstybinę pareigūno pensiją gali pretenduoti tik tie muitininkai, kurie dirba muitinės postuose, mobiliosiose grupėse, atlieka kriminalinę žvalgybą arba ikiteisminį tyrimą. Privalomas stažas - 20 metų. Be to, šie muitinės pareigūnai įgyja teisę į kompensacijas žuvimo ar sužeidimo atvejais.

ImageVilniaus apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimų pažeidimų vykdant viešuosius pirkimus Muitinės departamente. Šis tyrimas pradėtas sausio 7 dieną pagal Seimo Antikorupcijos komisijos kreipimąsi. Ikiteisminis tyrimas vykdomas dėl galimo Muitinės departamento valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius BNS sakė, kad trečiadienį komisija, susipažinusi su iš institucijų gautais atsakymais, apsispręs, ar jai pačiai toliau domėtis Muitinės departamento viešaisiais pirkimais, ar kreiptis į Finansų ministeriją, kad ši įvertintų jai pavaldžios tarnybos vadovų darbą.

"Komisijos nariai spręs, ar tęsiame tyrimą, kaip Muitinės departamente taikomos antikorupcinės priemonės, ar tinkamai naudojami asignavimai, ar perduodame atsakingoms institucijoms įvertinti Muitinės departamento vadovų veiklą", - teigė komisijos pirmininkas.

Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com
Our website is protected by DMC Firewall!