See other templatesSee other templates

Publikacijos

Straipsniai ir kt. informacija žiniasklaidoje

Vyriausybės Seimui pateiktame naujojo Darbo kodekso variante mainais už mamadienius ir tėvadienius siūlė skirti daugiau dienų mokymuisi, už 5 mokant 100 proc. atlyginimo, o už likusias – dalį jo.

Per antradienį vykusį Trišalės tarybos posėdį nebuvo apsispręsta dėl naujos teisės dirbantiesiems. „Tai būtų papildoma teisė, tačiau nepamirškime, kad rengėjai labai aiškiai pasakė: tai yra duodama už mamadienius ir tėvadienius. Tad tai nėra papildoma dovana, nes mainais siūloma kažką atimti ir tai vadinama interesų balansu“, – pabrėžė Profsąjungas konsultuojantis darbo teisės ekspertas, advokatas Nerijus Kasiliauskas.

Pasikėsinimą į tėvadienius ir mamadienius, vaikus auginantys darbuotojai vadina cinizmo viršūne. „Darbo kodekso pataisų siūlytojai tikriausiai inkubatoriuose užaugo. Viena diena per mėnesį, kai gali pabūti su vaiku, paslaugyti sergantį, mums – aukso vertės“, – sakė trijų vaikų mama Rasa. Siūlymą tėvadienius ir mamadienius iškeisti į ilgesnes mokymosi atostogas moteris vadino cinizmu: „Suprantu, kad turime rūpintis savo kvalifikacija ir patrauklumu darbo rinkoje ateityje, tačiau mūsų vaikams dėmesio reikia šiandien“, – priminė mama.

Tai išgirdusi labai susinervinau, nes mamadienių paskirtis visai kita. Pvz., ir šiandien mano vaikai suslogavo, tad pasiėmiau mamadienį – turiu tokią galimybę imti dieną, kai man reikia. Pakako mergaitėms pabūti namuose, ir be jokių gydytojų ar nedarbingumo lapelių apsiėjome. Pagėrė arbatyčių ir daug geresnės sveikatos išleidome į darželį“, – sakė valstybinėje įmonėje dirbanti dvynukių mama Eglė.

teisėjas A.CininasSkambios Lietuvos teismų savivaldos atstovų frazės apie augantį visuomenės pasitikėjimą teismais, greičiausiai, tėra tik nevykusi reklaminė akcija – per pastarąją savaitę mažiausiai dviejose bylose buvo paskelbti tokie nuosprendžiai, dėl kurių turėtų būti gėda visai teismų sistemai.

Skaitant nuosprendžio turinį, gėda už savo kolegų darbą – aibė klaidų, šį dokumentą sunku nuosprendžiu pavadinti“, – kritikuodamas Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, paskelbtą Trakų rajono mokytojo nužudymo byloje, aiškino Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas.

Jo teigimu, „Lietuvos Respublikos vardu“ priimtas nuosprendis surašytas nesilaikant elementarių valstybinės kalbos rašybos, skyrybos, asmenavimo taisyklių.

Teisėjas nevyniojo žodžių į vatą – dėl nužudymo nuteistiems pusbroliui ir pusseserei paskelbtu nuosprendžiu žlugdomas pasitikėjimas ne tik bylą išnagrinėjusiu bendrosios kompetencijos teismu, bet visa bendrosios kompetencijos teismų sistema.

Nors Trakų mokytojo žudikų byloje buvo pridaryta aibė klaidų, tačiau Vilniaus apygardos teismas jį bent surašė, tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Cininas (nuotr.), itin išgarsėjęs nagrinėdamas vadinamąją Kauno pedofilijos bylą ir pasisakymais apie teismų sistemą, nė nesivargino surašydamas nuosprendį.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje vilnietis Valentinas Jonikas buvo pripažintas kaltu dėl neteisėtai veiklai vykdyti įmonių įsteigimo, paskelbė, kad apylinkės teismo teisėjo paskelbtas nuosprendis „negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu, ir tuo labiau teisingu“.

Pirmieji migrantai iš Afrikos ir Artimųjų Rytų į Lietuvą turėtų būti perkelti netrukus, teigia vyriausybės atstovai. Pasak jų, vieno migranto priėmimas mėnesiui kainuos 600 eurų.

„Pirminė kalba buvo apie spalį, bet kol kas dar yra derinami tie klausimai. Mes realiausiai tikimės nuo Naujųjų metų“, – žurnalistams antradienį sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.

Vidutiniškai per mėnesį vieno migranto priėmimas, viceministro teigimu, atsieis 600 eurų.

Anot A. Šešelgio, ES skiriamų lėšų jų integracijai greičiausiai neužteks ir Lietuvai teks papildomai prisidėti nacionalinio biudžeto lėšomis. Viceministras taip pat sakė, kad bus bandoma išsiderėti, jog didesnė dalis ES skiriamų lėšų būtų pervedama avansu. Iš ES lėšų už kiekvieną migrantą turėtų būti skiriami 6 tūkst. eurų, bet, anot ministro, avansu pervedama tik 5 proc. sumos.

„Jeigu mes gauname 6 tūkst. už kiekvieną migrantą, o mums 600 (eurų per mėnesį) reikia, vadinasi 7200 eurų reikia metams (...). Tai skaičiuokime, kad 1200 eurų (už vieną imigrantą) metams papildomai Lietuva turėtų prisidėti“, – dėstė viceministras.

Jis taip pat ragino nelyginti paramos, reikalingos migrantui, su gyventojams skiriamomis socialinėmis išmokomis.

Už neteisėtą Valstybės tarnybos departamento direktoriaus Osvaldo Šarmavičiaus atleidimą iš pareigų iš buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio siekiama valstybei naudai priteisti per 200 tūkst. litų.

Su tokiu ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą kreipėsi Generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą.

R.Palaitis BNS sakė nieko nežinąs apie jam pateiktą ieškinį.

Čia man naujieną pasakėte. Negaliu nieko komentuoti, turėčiau susipažinti“, - teigė eksministras.

Kaip BNS informavo Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Vilma Mažonė, pernai gegužę į Generalinę prokuratūrą kreipėsi Valstybės kontrolė. Ji prašė ginti viešąjį interesą ir išieškoti Vidaus reikalų ministerijai (VRM) padarytą žalą.

Medžiagos duomenimis, 2009 metų spalį ir 2010 metų kovą Valstybės tarnybos departamento direktoriui O. Šarmavičiui tuometinio vidaus reikalų ministro įsakymais buvo skirtos trys tarnybinės nuobaudos, kurios Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais ir nutartimis buvo pakeistos ar panaikintos.

Kadangi pati VRM atsisakė imtis priemonių dėl padarytos žalos išieškojimo, ginti viešąjį interesą privalo prokuroras, teigiama BNS atsiųstame atsakyme.

Generalinė prokuratūra praėjusių metų gruodžio 27 dieną kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo prašydama priteisti iš R.Palaičio Vidaus reikalų ministerijai 213 tūkst. 401,02 lito tiesioginiams nuostoliams atlyginti.

Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas (BFK) ža­da ieš­ko­ti ga­li­my­bių, kad nuo ki­tų me­tų bū­tų pa­di­din­tos al­gos mui­ti­nin­kams. Par­ei­gū­nai pa­žy­mi, kad tai bū­tų tiks­lin­gas žings­nis ko­vo­jant su ko­rup­ci­ja - esą in­ves­ta­vu­si li­tą, vals­ty­bė at­siim­tų šim­tą. Kad me­tas kiek kils­te­lė­ti mui­ti­nin­kams at­ly­gi­ni­mus, pra­bi­lo Sei­mo BFK pir­mi­nin­kas Bro­nius Bra­daus­kas. Jo nuo­mo­ne, tai pa­di­din­tų par­ei­gū­nų mo­ty­va­ci­ją ge­riau at­lik­ti sa­vo par­ei­gas. Pa­tys mui­ti­nin­kai at­krei­pia dė­me­sį, kad jų al­gos jau se­niai yra ne­adek­va­čios su­dė­tin­goms dar­bo są­ly­goms ir at­sa­ko­my­bei.

No­ri par­ody­ti rūpestį

B. Bra­daus­ko tei­gi­mu, da­lis mui­ti­nin­kų ne­tu­ri mo­ty­va­ci­jos ge­rai dirb­ti. Jų al­gos ma­žos, kom­pen­suo­ja­ma tik da­lis iš­lai­dų de­ga­lams, nau­do­ja­miems va­žiuo­jant į dar­bą. Įve­dus „švy­tuok­li­nį“ bu­dė­ji­mą, mui­ti­nin­kai iš vie­no pos­to tu­ri vyk­ti bu­dė­ti į ki­tą. Taip, pa­sak po­li­ti­ko, par­ei­gū­nai kas mė­ne­sį nuo­sa­vais au­to­mo­bi­liais pra­va­ži­nė­ja po ke­lis šim­tus li­tų. Ta­čiau vals­ty­bės lė­šo­mis ap­mo­ka­mos to­li gra­žu ne vi­sos sąs­kai­tos už de­ga­lus.

Esą to­dėl bū­ti­na kuo sku­biau spręs­ti mui­ti­nin­kų mo­ty­va­ci­jos prob­le­mą. „Kad ne­bū­tų to­kių at­ve­jų, kai mui­ti­nin­kai pra­de­da rink­ti po 10 li­tų. Ko­dėl ren­ka? Iš blo­go gy­ve­ni­mo. Ži­no­ma, ne­tei­si­nu jų, bet yra vi­so­kių „kab­liu­kų“, - aiš­ki­no B. Bra­daus­kas.

Jis ti­ki­si, kad Sei­me svars­tant ki­tų me­tų vals­ty­bės biu­dže­tą pa­vyks nu­ma­ty­ti bent ke­lis pa­pil­do­mus mi­li­jo­nus li­tų mui­ti­nin­kų at­ly­gi­ni­mams kel­ti ir kom­pen­sa­ci­joms už de­ga­lus pa­di­din­ti. „Jei­gu rei­ka­lau­ja­me iš jų, tu­ri­me šiek tiek ir duo­ti. Par­ody­ki­me mui­ti­nin­kams, kad jais rū­pi­na­mės“, - sa­kė ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas.

Ap­kar­pė ir neatkūrė

Mui­ti­nės de­par­ta­men­to ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius An­ta­nas Ši­pa­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad al­gų di­di­ni­mo klau­si­mą svars­ty­ti bū­ti­na. Jis pri­mi­nė, kad per kri­zę 2009 me­tais par­ei­gū­nų ba­zi­nis at­ly­gi­ni­mo dy­dis bu­vo su­ma­žin­tas nuo 490 li­tų iki 475 li­tų, o tų pa­čių me­tų lie­pą - iki 450 li­tų, ir iki šiol nė­ra at­kur­tas. „Dėl griež­tų rei­ka­la­vi­mų pri­imant į dar­bą, ky­lan­čio mi­ni­ma­laus pra­gy­ve­ni­mo ly­gio že­mes­nių ka­te­go­ri­jų mui­ti­nės par­ei­gū­nų par­ei­gos dar­bo rin­ko­je tam­pa vis ma­žiau pa­trauk­lios. Taip pat ma­nau, kad nuo at­ly­gi­ni­mo dy­džio pri­klau­so ir po­žiū­ris į dar­bą, jis tu­ri įta­kos at­si­sa­kant ne­skaid­rių ry­šių“, - pa­žy­mė­jo A. Ši­pa­vi­čius.

Kontrabandinių cigarečių – kalnas, bet savininkas išnyko kaip dūmas, nors užsimaskavę sekliai ne tik stebėjo, kaip buvo iškraunamas kontrabandinis krovinys, bet ir filmavo bei slapta klausėsi pokalbių telefonu.

Mato nusikalstamą aplaidumą

Tyrimas dėl Raseinių rajono tarybos nario Vaclovo Šimaičio angare aptikto milijoninės vertės kontrabandinių cigarečių krovinio baigėsi nesėkme. Išnagrinėjus bylą, konstatuota, jog nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris patvirtintų įtariamojo kaltę.

57 metų politikas ir verslininkas V. Šimaitis šioje byloje buvo apklaustas kaip liudytojas, o įtariamuoju tapo vilkiko vairuotojas metų 45 Nikolajus Malinenka, kuris buvo kaltinamas atvežęs į Nemakščius krovinį.

Klaipėdos bendrovės „Laivingė“ vairuotojo N. Malinenkos išteisinamajame nuosprendyje pabrėžiama, ęsa kaltinimai remiasi tik prielaidomis ir smprotavimais.

Bylą nagrinėjęs ir nuosprendį paskelbęs Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė angarą skapta stebėjusių pareigūnų veiksmuose įžvelgė broko ir nusikalstamo aplaidumo požymių.

Teisme - akibrokštas

Tokią prielaidą teisėjas padarė paaiškėjus, kad kontrabandinį krovinį gabenęs vilkikas buvo apžiūrėtas tik po metų. Negana to, tik po metų nuo seklių užfiksuotos galimai nusikalstamos veikos buvo apklaustas įtariamasis ir surašyti sekimo protokolai.

Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com
DMC Firewall is developed by Dean Marshall Consultancy Ltd