See other templatesSee other templates

Publikacijos

Straipsniai ir kt. informacija žiniasklaidoje

Lygiai prieš 25 metus įkurta Lietuvos žmogaus teisių asociacija. Prie jos ištakų stovėjo žymūs disidentai, kunigai, kultūros žmonės. Pirmasis asociacijos vadovas akademikas Antanas Buračas pripažįsta, kad ir šiandien demokratine vadinamoje Lietuvoje žmogaus teisės yra valdžios mindomos, todėl ir tuštėja mūsų valstybė.

Turtingieji turtėja neįtikėtinais tempais, o skurdas dar labiau gilėja. Atlyginimai per 5 metus pakilo apie 5 proc., pensijos apskritai nepadidėjo, o didžiųjų bendrovių pelnai išaugo dvigubai ir net daugiau, - akcentavo A.Buračas. - Vadinasi, politika yra veidmainiška. Valdžios veiksmuose daug, kalbų apie pažangą, pagalbą skurstantiems, bet iš tikrųjų priemonės mokesčių politikos srityje yra visiškai neveiksmingos. Milijonieriai nuo savo pelnų mokesčių neretai sumoka vos 1 procentą, prisidengdami „reinvestavimais“, spekuliacijomis su vertybiniais popieriais ir pan. O eiliniai žmonės iš savo menkų pajamų mokesčiams atseikėja 21 proc.

Asociacija parengė viešą kreipimąsi į visuomenę ir valdžios institucijas, kuriame akcentuoja, kad kas trečia šeima Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos arba ties ja. Skurdas yra ir viena svarbiausių emigracijos priežasčių.

Jei nebūtų pabėgėlių bangos iš Afrikos, tai lietuvių tauta garsėtų kaip labiausiai migruojanti tauta visoje Europoje. Tai dar labiau didina socialinę atskirtį ir įtampą šalyje, nes senų, nedarbingų, neįgalių žmonių dalis didėja, o juos kažkam juk reikia išlaikyti“, - sakė A.Buračas.

Akademiko teigimu, žmonės, kurių teisės pažeidžiamos būtent juos skurdinant, dėl gausybės aplinkybių faktiškai net nepajėgia apsiginti.

Pirmieji migrantai iš Afrikos ir Artimųjų Rytų į Lietuvą turėtų būti perkelti netrukus, teigia vyriausybės atstovai. Pasak jų, vieno migranto priėmimas mėnesiui kainuos 600 eurų.

„Pirminė kalba buvo apie spalį, bet kol kas dar yra derinami tie klausimai. Mes realiausiai tikimės nuo Naujųjų metų“, – žurnalistams antradienį sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.

Vidutiniškai per mėnesį vieno migranto priėmimas, viceministro teigimu, atsieis 600 eurų.

Anot A. Šešelgio, ES skiriamų lėšų jų integracijai greičiausiai neužteks ir Lietuvai teks papildomai prisidėti nacionalinio biudžeto lėšomis. Viceministras taip pat sakė, kad bus bandoma išsiderėti, jog didesnė dalis ES skiriamų lėšų būtų pervedama avansu. Iš ES lėšų už kiekvieną migrantą turėtų būti skiriami 6 tūkst. eurų, bet, anot ministro, avansu pervedama tik 5 proc. sumos.

„Jeigu mes gauname 6 tūkst. už kiekvieną migrantą, o mums 600 (eurų per mėnesį) reikia, vadinasi 7200 eurų reikia metams (...). Tai skaičiuokime, kad 1200 eurų (už vieną imigrantą) metams papildomai Lietuva turėtų prisidėti“, – dėstė viceministras.

Jis taip pat ragino nelyginti paramos, reikalingos migrantui, su gyventojams skiriamomis socialinėmis išmokomis.

Finansų ministerija Vyriausybei pristatė kitų metų valstybės biudžetą, kuris, kaip jau įprasta per visą Nepriklausomybės laikotarpį, ir vėl bus deficitinis: išleisime daugiau, nei gausime pajamų. Projektą pamatęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Petras Narkevičius nuo „Vakaro žinių“ neslėpė: pamačius kitų metų planus jam klausimų kilo daugiau, nei atsirado atsakymų.

Pagrindiniai kitų metų numatomo valstybės biudžeto skaičiai yra tokie: pajamų ketinama surinkti 7,893 mlrd. eurų, arba 1,2 proc. (96 mln. eurų) mažiau, nei ketinama surinkti šiemet. Kitų metų numatomos išlaidos - 8,485 mlrd. eurų, o tai 1 proc. (88 mln. eurų) daugiau nei šiais metais. Tad nesunku suskaičiuoti, kad ir kitais metais biudžetas bus deficitinis - išleisime beveik 0,6 mlrd. eurų daugiau, nei surinksime, nors dabartinė Vyriausybė savo kadencijos pradžioje užsiminė, kad 2016-aisiais galima sulaukti jei ne perteklinio, tai bent jau subalansuoto biudžeto.

Vyriausybės atstovai tvirtina, kad beveik visų svarbiausių mokesčių kitąmet planuojama surinkti daugiau: PVM - 3,7 proc., pelno - 7,3 proc., akcizų - 4,7 proc. Tačiau esą bendros pajamos sumažės dėl to, kad iki 2,006 mlrd. eurų (13,6 proc., arba 317 mln. eurų) mažės ES parama.

Kitų metų valstybės biudžeto projektą matęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas P.Narkevičius „Vakaro žinioms“ teigė, kad kai kurie skaičiai jam atrodo įtartini, kai kurie - neaiškūs.

„ES parama bus mažesnė visu 2014-2020 metų laikotarpiu, nors tikslios priežastys neįvardijamos. Todėl mažesnės ir biudžeto pajamos. Man kyla daug klausimų ne tik dėl ES paramos sumažėjimo, bet ir dėl kitų dalykų. Aiškinsimės“, - pažadėjo P.Narkevičius.

Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas (BFK) ža­da ieš­ko­ti ga­li­my­bių, kad nuo ki­tų me­tų bū­tų pa­di­din­tos al­gos mui­ti­nin­kams. Par­ei­gū­nai pa­žy­mi, kad tai bū­tų tiks­lin­gas žings­nis ko­vo­jant su ko­rup­ci­ja - esą in­ves­ta­vu­si li­tą, vals­ty­bė at­siim­tų šim­tą. Kad me­tas kiek kils­te­lė­ti mui­ti­nin­kams at­ly­gi­ni­mus, pra­bi­lo Sei­mo BFK pir­mi­nin­kas Bro­nius Bra­daus­kas. Jo nuo­mo­ne, tai pa­di­din­tų par­ei­gū­nų mo­ty­va­ci­ją ge­riau at­lik­ti sa­vo par­ei­gas. Pa­tys mui­ti­nin­kai at­krei­pia dė­me­sį, kad jų al­gos jau se­niai yra ne­adek­va­čios su­dė­tin­goms dar­bo są­ly­goms ir at­sa­ko­my­bei.

No­ri par­ody­ti rūpestį

B. Bra­daus­ko tei­gi­mu, da­lis mui­ti­nin­kų ne­tu­ri mo­ty­va­ci­jos ge­rai dirb­ti. Jų al­gos ma­žos, kom­pen­suo­ja­ma tik da­lis iš­lai­dų de­ga­lams, nau­do­ja­miems va­žiuo­jant į dar­bą. Įve­dus „švy­tuok­li­nį“ bu­dė­ji­mą, mui­ti­nin­kai iš vie­no pos­to tu­ri vyk­ti bu­dė­ti į ki­tą. Taip, pa­sak po­li­ti­ko, par­ei­gū­nai kas mė­ne­sį nuo­sa­vais au­to­mo­bi­liais pra­va­ži­nė­ja po ke­lis šim­tus li­tų. Ta­čiau vals­ty­bės lė­šo­mis ap­mo­ka­mos to­li gra­žu ne vi­sos sąs­kai­tos už de­ga­lus.

Esą to­dėl bū­ti­na kuo sku­biau spręs­ti mui­ti­nin­kų mo­ty­va­ci­jos prob­le­mą. „Kad ne­bū­tų to­kių at­ve­jų, kai mui­ti­nin­kai pra­de­da rink­ti po 10 li­tų. Ko­dėl ren­ka? Iš blo­go gy­ve­ni­mo. Ži­no­ma, ne­tei­si­nu jų, bet yra vi­so­kių „kab­liu­kų“, - aiš­ki­no B. Bra­daus­kas.

Jis ti­ki­si, kad Sei­me svars­tant ki­tų me­tų vals­ty­bės biu­dže­tą pa­vyks nu­ma­ty­ti bent ke­lis pa­pil­do­mus mi­li­jo­nus li­tų mui­ti­nin­kų at­ly­gi­ni­mams kel­ti ir kom­pen­sa­ci­joms už de­ga­lus pa­di­din­ti. „Jei­gu rei­ka­lau­ja­me iš jų, tu­ri­me šiek tiek ir duo­ti. Par­ody­ki­me mui­ti­nin­kams, kad jais rū­pi­na­mės“, - sa­kė ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas.

Ap­kar­pė ir neatkūrė

Mui­ti­nės de­par­ta­men­to ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius An­ta­nas Ši­pa­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad al­gų di­di­ni­mo klau­si­mą svars­ty­ti bū­ti­na. Jis pri­mi­nė, kad per kri­zę 2009 me­tais par­ei­gū­nų ba­zi­nis at­ly­gi­ni­mo dy­dis bu­vo su­ma­žin­tas nuo 490 li­tų iki 475 li­tų, o tų pa­čių me­tų lie­pą - iki 450 li­tų, ir iki šiol nė­ra at­kur­tas. „Dėl griež­tų rei­ka­la­vi­mų pri­imant į dar­bą, ky­lan­čio mi­ni­ma­laus pra­gy­ve­ni­mo ly­gio že­mes­nių ka­te­go­ri­jų mui­ti­nės par­ei­gū­nų par­ei­gos dar­bo rin­ko­je tam­pa vis ma­žiau pa­trauk­lios. Taip pat ma­nau, kad nuo at­ly­gi­ni­mo dy­džio pri­klau­so ir po­žiū­ris į dar­bą, jis tu­ri įta­kos at­si­sa­kant ne­skaid­rių ry­šių“, - pa­žy­mė­jo A. Ši­pa­vi­čius.

Vyriausybės Seimui pateiktame naujojo Darbo kodekso variante mainais už mamadienius ir tėvadienius siūlė skirti daugiau dienų mokymuisi, už 5 mokant 100 proc. atlyginimo, o už likusias – dalį jo.

Per antradienį vykusį Trišalės tarybos posėdį nebuvo apsispręsta dėl naujos teisės dirbantiesiems. „Tai būtų papildoma teisė, tačiau nepamirškime, kad rengėjai labai aiškiai pasakė: tai yra duodama už mamadienius ir tėvadienius. Tad tai nėra papildoma dovana, nes mainais siūloma kažką atimti ir tai vadinama interesų balansu“, – pabrėžė Profsąjungas konsultuojantis darbo teisės ekspertas, advokatas Nerijus Kasiliauskas.

Pasikėsinimą į tėvadienius ir mamadienius, vaikus auginantys darbuotojai vadina cinizmo viršūne. „Darbo kodekso pataisų siūlytojai tikriausiai inkubatoriuose užaugo. Viena diena per mėnesį, kai gali pabūti su vaiku, paslaugyti sergantį, mums – aukso vertės“, – sakė trijų vaikų mama Rasa. Siūlymą tėvadienius ir mamadienius iškeisti į ilgesnes mokymosi atostogas moteris vadino cinizmu: „Suprantu, kad turime rūpintis savo kvalifikacija ir patrauklumu darbo rinkoje ateityje, tačiau mūsų vaikams dėmesio reikia šiandien“, – priminė mama.

Tai išgirdusi labai susinervinau, nes mamadienių paskirtis visai kita. Pvz., ir šiandien mano vaikai suslogavo, tad pasiėmiau mamadienį – turiu tokią galimybę imti dieną, kai man reikia. Pakako mergaitėms pabūti namuose, ir be jokių gydytojų ar nedarbingumo lapelių apsiėjome. Pagėrė arbatyčių ir daug geresnės sveikatos išleidome į darželį“, – sakė valstybinėje įmonėje dirbanti dvynukių mama Eglė.

teisėjas A.CininasSkambios Lietuvos teismų savivaldos atstovų frazės apie augantį visuomenės pasitikėjimą teismais, greičiausiai, tėra tik nevykusi reklaminė akcija – per pastarąją savaitę mažiausiai dviejose bylose buvo paskelbti tokie nuosprendžiai, dėl kurių turėtų būti gėda visai teismų sistemai.

Skaitant nuosprendžio turinį, gėda už savo kolegų darbą – aibė klaidų, šį dokumentą sunku nuosprendžiu pavadinti“, – kritikuodamas Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, paskelbtą Trakų rajono mokytojo nužudymo byloje, aiškino Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas.

Jo teigimu, „Lietuvos Respublikos vardu“ priimtas nuosprendis surašytas nesilaikant elementarių valstybinės kalbos rašybos, skyrybos, asmenavimo taisyklių.

Teisėjas nevyniojo žodžių į vatą – dėl nužudymo nuteistiems pusbroliui ir pusseserei paskelbtu nuosprendžiu žlugdomas pasitikėjimas ne tik bylą išnagrinėjusiu bendrosios kompetencijos teismu, bet visa bendrosios kompetencijos teismų sistema.

Nors Trakų mokytojo žudikų byloje buvo pridaryta aibė klaidų, tačiau Vilniaus apygardos teismas jį bent surašė, tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Cininas (nuotr.), itin išgarsėjęs nagrinėdamas vadinamąją Kauno pedofilijos bylą ir pasisakymais apie teismų sistemą, nė nesivargino surašydamas nuosprendį.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje vilnietis Valentinas Jonikas buvo pripažintas kaltu dėl neteisėtai veiklai vykdyti įmonių įsteigimo, paskelbė, kad apylinkės teismo teisėjo paskelbtas nuosprendis „negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu, ir tuo labiau teisingu“.

Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com
DMC Firewall is a Joomla Security extension!