See other templatesSee other templates

Darbo įstatymai

Specialistų komentarai darbo įstatymų taikymo klausimais.

Kiekvieno žmogaus savęs įtvirtinimo visuomenėje pagrindas yra jam garantuojama konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Vis dėlto, ši teisė nereiškia, kad kiekvienas žmogus turės darbą arba gaus konkretų norimą. Valstybė turi užtikrinti žmogaus kaip darbuotojo apsaugą ir įstatymais sudaryti sąlygas dirbti saugioje aplinkoje, bet valstybė neturi pareigos kiekvienam žmogui suteikti darbo vietą. Darbo teisiniai santykiai savo prigimtimi yra kompromiso, pusiausvyros paieškos tarp darbdavio ir darbuotojo.

Darbo teisė užtikrina šios pusiausvyros išlaikymą ir netgi labiau gina darbuotoją, kuris gali būti labiau pažeidžiamas. Deja, nors konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartys yra gana dažnas reiškinys šiuolaikiniame pasaulyje, Lietuvoje jų darbo teisė nereglamentuoja.

Kadangi teisės aktai nereguliuoja šios srities, darbo imasi teismai, kurie taikydami kitų teisės šakų normas, išveda tam tikras taisykles, kurios turi būti taikomos sudarant ir pasirašant konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartis.

Šiame straipsnyje aptariama konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarčių reikšmė, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – LRKT) praktika dėl teisės laisvai pasirinkti darbą ir verslą bei privačios nuosavybės klausimais bei Lietuvos Respublikos Aukščiausio Teismo (toliau – LAT) praktika dėl konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarčių.

ImageKoks darbas vadinamas naktiniu darbu, kaip jis apmokamas, ar visi asmenys gali dirbti naktinį darbą?

Darbo kodekso 154 straipsnyje, reglamentuojančiame darbą naktį, vartojamos dvi sąvokos „nakties laikas“ ir „naktinis darbas“. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo 22 val. iki 6 val., t.y. aštuonios valandos per parą. Tam, kad darbas būtų laikomas naktiniu, nebūtina dirbti visą darbo laiką tik nakties laiku, t.y. nuo 22 val. iki 6 val. Jeigu bent trys darbo valandos tenka nakčiai, visas darbas laikomas naktiniu, o darbo laikas trumpinamas viena valanda, t.y. maksimali darbo pamainos naktį trukmė yra septynios valandos (DK 154 str. 2 d.). Pažymėtina, kad visos pamainos pripažinimas naktiniu darbu turi įtakos tik sutrumpinant darbo laiką, o darbo užmokestis naktiniu tarifu mokamas tik už faktiškai naktį dirbtas valandas. DK 193 straipsnyje nustatyta, kad už darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro valandinio atlygio (mėnesinės algos). Konkretus apmokėjimo dydis (jis gali būti didesnis už prieš tai minėtą darbo užmokestį) nustatomas kolektyvinėje sutartyje arba darbo sutartyje.

Kadangi darbas naktį susijęs su padidėjusiu pavojumi sveikatai, DK 154 str. 3 ir 4 dalys nustato draudimus skirti asmenis dirbti naktį. T.y. draudžiama skirti dirbti naktį nepilnamečius asmenis ir darbuotojus, kuriems dirbti naktį neleidžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada. Dirbti naktį gali būti skiriami neįgalūs asmenys, jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, o nėščios moterys, krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai auginantys vaiką iki 3 metų, darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų skiriami dirbti naktį tik jų sutikimu.

Pažymėtina, kad esant nepertraukiamai gamybai nakties darbo laiko trukmė netrumpinama. Nakties darbo trukmė taip pat netrumpinama, kai pagal darbo sutartį darbuotojas yra priimtas dirbti naktį, pvz., naktiniu sargu ar budėtoju patalpose.

DK 154 str. 6 dalyje numatyta, kad darbuotojų, dirbančių naktį, sveikata tikrinama nemokamai Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat darbuotojų pageidavimu. Jeigu nustatoma, kad darbas naktį pakenkė arba gali pakenkti sveikatai, darbdavys, atsižvelgdamas į sveikatos priežiūros išvadą, privalo darbuotoją perkelti dirbti tik dieną.
ImagePrieš 2 mėnesius gavau įspėjimą, kad su manimi bus nutraukta darbo sutartis. Girdėjau, kad su asmenimis, auginančiais vaikus iki 14 metų, darbo sutartis gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, o apie sutarties nutraukimą būtina pranešti prieš 4 mėnesius. Aš turiu 6 metų sūnų, kuris gyvena su motina. Mes su žmona prieš metus išsiskyrėme, tačiau aš moku alimentus. Ar darbdavys privalėjo man pranešti apie atleidimą iš darbo prieš 4 mėnesius?

Darbo kodekso 129 str. 4 dalyje numatyta, kad su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, darbo sutartis gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. DK 129 straipsnio 4 dalyje minimi „ypatingi atvejai“ paprastai suprantami kaip atvejai, kai darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, ir yra nustatomi atsižvelgiant į konkretaus darbdavio veiklos specifiką, veiklos aplinkybes, konkretaus darbo sutarties nutraukimo atvejo aplinkybes ir jį pagrindžiančias priežastis, pavyzdžiui, kai dėl įvykusių pasikeitimų įmonėje darbdaviui nėra reikalingas tam tikrų darbo funkcijų vykdymas, jas vykdančio darbuoto atžvilgiu yra paskelbta prastova ir nėra galimybės perkelti jį į kitą darbą (DK 122 straipsnis). Tuo atveju, kai minėti darbuotojai, laikantis visų DK nuostatų reikalavimų, yra atleidžiami, tai apie atleidimą jie įspėjami raštu pasirašytinai ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius.

Dažnai kyla klausimas, kaip tokiu atveju reikėtų elgtis su tėvais, kurie turi vaikų iki 14 metų, moka alimentus, bet kartu su jais negyvena. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ar pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 str. 1 d.). Abiejų tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės arba jam tapus veiksniam (CK 3.160 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, siekdamas suvienodinti įstatymų taikymo praktiką, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 25 straipsnio 1 punktu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), taikymo teismų praktikoje“ 6 punktu išaiškino, kad DK 129 straipsnio 4 dalies prasme darbuotojai, auginantys vaikų iki keturiolikos metų, yra vaiko tėvai (įtėviai), vaiko globėjai. Šios teisės normos taikymui neturi reikšmės, ar darbuotojas vienas augina vaiką, taip pat nėra reikšmingi klausimai, susiję su vaiko išlaikymu.Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad darbuotojas, turintis (mokantis alimentus, bet kartu negyvenantis) vaikų iki 14 metų, apie darbo sutarties nutraukimą šiuo atveju raštu pasirašytinai įspėjamas ne prieš du, bet ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius.
ImageKartais tenka dirbti viršvalandžius. Kokia leistina viršvalandinių darbų trukmė ir kokiems asmenims draudžiama skirti dirbti viršvalandinius darbus?

Darbo kodekso 150 str. 2 dalyje nustatyta, kad viršvalandiniai darbai paprastai draudžiami. Viršvalandinių darbų sąrašas pateiktas DK 151 straipsnyje. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad viršvalandiniai darbai gali būti skiriami, kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.

DK nustato darbuotojų kategorijas ir darbo sąlygas, kai negalima skirti viršvalandinių darbų, ir kategorijas darbuotojų, kuriems galima skirti viršvalandžius tik jų sutikimu. Draudžiama skirti viršvalandinius darbus:

1) jaunesniems kaip 18 metų asmenims;

2) asmenims, kurie mokosi bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose nenutraukdami darbo – mokymosi dienomis;

3) kai darbo aplinkos veiksniai viršija leistinus dydžius.

Įstatymai ir kolektyvinės sutartys gali nustatyti ir kitus atvejus, kai viršvalandžiai draudžiami. Nesant darbuotojo sutikimo, taip pat draudžiama skirti dirbti viršvalandinius darbus:

1) nėščioms moterims;

2) neseniai pagimdžiusioms moterims;

3) krūtine maitinančioms moterims;

4) darbuotojams, auginantiems vaiką iki trejų metų;

5) darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų;

6) neįgaliesiems (neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus, jeigu to jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės ir darbo apsaugos ministerijos išvada).

DK 152 str. nustatyta, kad darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimt valandų per metus. Tačiau kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia metinė viršvalandinių darbų trukmė, bet ne daugiau kaip šimto aštuoniasdešimties valandų per metus.

Pažymėtina, kad darbdavys darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose privalo žymėti tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą ( DK 152 str. 2 d.).
ImageKieno iniciatyva suteikiamos DK 214 straipsnyje nustatytos papildomos garantijos asmenims, auginantiems vaikus? Jeigu įmonės darbuotojai, kuriems taikytinos šios garantijos, mėnesio bėgyje nepasinaudojo jiems skirta papildoma poilsio diena, ar šias dienas privalu suteikti kitą mėnesį?

DK 214 straipsnis numato, kad darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

Koordinacinės komisijos nuomone, minėtos poilsio dienos suteikiamos darbuotojo prašymu (darbuotojui pareikalavus). Šis papildomas poilsio laikas yra tikslinio pobūdžio. DK nenumato galimybės darbuotojui nepasinaudojus nustatytu laiku priklausančiu papildomu poilsio laiku jį perkelti kitam laikui arba prijungti prie kasmetinių atostogų.
ImageParašiau prašymą suteikti penkių dienų kasmetines atostogas, t.y. nuo pirmadienio iki penktadienio, tačiau darbdavys reikalauja, kad prašyme dėl kasmetinių atostogų nurodyčiau septynių dienų laikotarpį, t.y. nuo pirmadienio iki sekmadienio. Ar teisėtas toks darbdavio reikalavimas?

DK 165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Vadovaujantis DK 172 straipsniu, darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų. Kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu (DK 169 str. 1 d.).

Todėl darbdavys privalo suteikti tokios trukmės kasmetines atostogas, dėl kokios sulygta ir kokios prašo darbuotojas. Darbdavys neturi teisės vienašališkai suteikti kitokios trukmės nei sulygta ar reikalauti, kad darbuotojas rašytų prašymą suteikti ne penkių (nuo pirmadienio iki penktadienio), o septynių (nuo pirmadienio iki sekmadienio) dienų kasmetines atostogas. Šiuo atveju darbo užmokestis už kasmetines atostogas taip pat mokamas už penkias kalendorines dienas.

P.S.
Vilniaus TM kolektyvinė sutartis šio klausimo sprendimą apibrėžia vienareikšmiškai: 69. Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Viena iš dalių negali būti trumpesnė nei 14 kalendorinių dienų, kitų kasmetinių atostogų dalių trukmę pasirenka darbuotojas.
Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com
DMC Firewall is a Joomla Security extension!