See other templatesSee other templates

Teismų dokumentai

Teismų dokumentai, sprendimai, nutartys, svarbių bylų analizavimas

Teisinis asmens duomenų apsaugos reglamentavimas neleidžia slapta filmuoti darbuotojų ar jų darbo vietų, net jei darbdaviai siekia užkirsti kelią galimoms vagystėms ar turi kitų teisėtų ketinimų.

Tai galutinai patvirtino naujausias Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, priimtas Lopezo Ribalda byloje prieš Ispanijos Karalystę. EŽTT, priėmęs precedentu tapusį sprendimą, akcentavo, kad teismai neturėtų vadovautis neteisėtu būdu gautais įrodymais.

2009-ųjų birželį 5 prekybos centrų tinkle dirbę kasininkai buvo atleisti iš darbo už vagystes bei pagalbą vagiant klientams ir bendradarbiams. Sužinoję, kad nusikaltimai buvo išaiškinti darbdaviui slapta filmavus darbuotojus, kasininkai kreipėsi į nacionalinį teismą, kuris slapta darytus vaizdo įrašus priėmė kaip teisėtai gautus įrodymus.

Vėliau kasininkas L. Ribalda kreipėsi į EŽTT ir iškėlė bylą Ispanijai. EŽTT įpareigojo Ispaniją nukentėjusiesiems padengti neturtinę žalą dėl darbdavių padarytų privatumo pažeidimų - sumokėti po 4 tūkst. Eur kompensaciją. Pats teisminis procesas nebuvo pripažintas neteisingu, kadangi vaizdo medžiaga nebuvo vieninteliai įrodymai, kuriais rėmėsi nacionaliniai teismai. Be to, darbuotojai galėjo ginčyti šiuos įrašus teisme.

EŽTT konstatavo, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis. EŽTT nuomone, darbdavio teisės, nagrinėjamu atveju - teisė į nuosavybės apsaugą - galėjo būti apsaugota ir kitais būdais bei priemonėmis, taip pat nebuvo išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp darbuotojų teisės į privatumą bei darbdavio teisės į savo nuosavybės apsaugą.

Pasak profesinių paslaugų įmonės „EY“ teisinių paslaugų asocijuotos partnerės Julijos Lisovskajos, precedentu tapęs EŽTT sprendimas L. Ribalda byloje nereiškia, kad darbdaviai absoliučiai neturi teisės savo patalpose įrengti filmavimo kamerų, tačiau tokią teisę apriboja konkretūs teisėtam vaizdo stebėjimui keliami reikalavimai. Šie ribojimai yra numatyti ir Lietuvos teisėje.

Neradęs svaresnių argumentų, Vilniaus apygardos administracinis teismas muitinės darbuotojui pritaikė policijos statutą

    Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė 2007 m. kovo 19 dieną pasirašė prieštaringą sprendimą dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos ginčo su Vilniaus teritorinės muitinės vadovybe. Šios bylos pareiškėja - muitinės administracija, 2007-01-03 kreipėsi į profesinę sąjungą, prašydama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą sąjungos komiteto nariui. MDPS teritorinės muitinės prašymo netenkino, kadangi Tarnybinių tyrimų tarnybos (TTT) pateikti dokumentai sukėlė rimtų abejonių. Dalis TTT tyrimo dokumentų turėjo tikslingos falsifikacijos požymių. Profesinės sąjungos atstovai teisme nurodė, kad yra falsifikuotas filmavimo aktas - jį pasirašė asmuo nedalyvavęs filmavime, nenufilmuotas tikrinto automobilio valstybinis numeris, plombų numeriai, tikrinto automobilio vairuotojo paaiškinimas rusų kalba parašytas ne jo ranka, galimai, ir parašas ne jo. Be to TTT atliktame tyrime dalyvavo tie patys kontraversiškos reputacijos TTT pareigūnai, kurių veiklą tragiškuose įvykiuose Oro uosto poste nagrinėjo Muitinės departamento ir Finansų ministerijos sudarytos komisijos. Teismui pateikti akivaizdūs faktai leido manyti, kad TTT pareigūnai bando persekioti profesinės sąjungos atstovą už jo pasirašytas Muitinės departamentui nepalankias pačios profesinės sąjungos atlikto patikrinimo išvadas, dėl Oro uosto posto pareigūnės mirties darbo vietoje.

Dabartinė tvarka, kuri leidžia dirbantiems teisėjams, valstybės tarnautojams gauti pareigūnų ir karių valstybines pensijas, neprieštarauja Konstitucijai, antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

Pasak KT, už tarnybą skirta pensija nėra laikytina privilegija, kaip savo kreipimesi argumentavo Vilniaus apygardos administracinis teismas. Jis KT prašė įvertinti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas tiek, kiek jomis nedraudžiama teisėjams ir valstybės tarnautojams gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipimesi tvirtino, kad Seimas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, jog asmenims, neišėjusiems iš tarnybos, valstybinė pensija nebūtų skiriama. Pasak pareiškėjo, kitoks Konstitucijos nuostatų aiškinimas reikštų, kad viešojoje tarnyboje einantiems pareigas ar valstybės valdžios funkcijas atliekantiems asmenims valstybinės pensijos mokėjimas yra privilegija, o tai nedera su Konstitucijos nuostatomis.

KT savo ruožtu paskelbė, kad Seimo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas; tos sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti, be kita ko, nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių. Pasak KT, atsižvelgdamas į ekonomines valstybės išgales Seimas gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį už tarnybą statutinėse valstybės institucijose asmenims skiriamos valstybinės pensijos būtų mokamos ir tais atvejais, kai jie, išėję iš tarnybos šiose institucijose, dirba kitą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų apmokamą darbą.

      Aukščiausiasis Teismas išaiškino profsąjungos atstovavimo teises nepalankiai administraciniams teismams, todėl Vyriausiasis Administracinis Teismas po penkių dienų ėmėsi padėties gelbėjimo operacijos - ir išvartė savaip.

Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com
DMC Firewall is developed by Dean Marshall Consultancy Ltd