See other templatesSee other templates

Įstatymų ir poįstatyminių aktų projektai

Įstatymų ir poįstatyminių aktų projektai teikiami MDPS nariams svarstyti

Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖJE STATUTO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2016 m. d. Nr.
Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutą ir jį išdėstyti taip:

„PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. VIII-1986
(Lietuvos Respublikos 2016 m. d. įstatymo Nr. redakcija)

TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖJE
S T A T U T A S

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Statuto paskirtis
1. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – Statutas) nustato asmenų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje (toliau – muitinė) ir muitinės pareigūnų atleidimo iš jos, perkėlimo į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo ir darbo apmokėjimo tvarką, muitinės pareigūnų karjeros planavimą ir jų specialiųjų kompetencijų ugdymą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus, profesinių sąjungų veiklos muitinės įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą muitinėje ypatumus.

Vadovaudamiesi Konstitucijoje, kaip vientisame ir tiesiogiai taikomame teisės akte, įtvirtintomis nuostatomis, ginančiomis žmogaus teises, draudžiančiomis suvaržymus dėl įsitikinimų ar pažiūrų, laiduojančiomis teisę laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 2 ir 4 ir 15 straipsnio 1 dalimis, 16 straipsniu, 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr.11B-1000/PV 3-33, toliau – Šakos KS, 14, 15, 19, 65 punktais ir atsižvelgdami į išdėstytus pagrindinius tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje principus, antikorupcinę aplinką, siekį pagerinti tarnybos sąlygas, poreikį turėti ir išlaikyti kvalifikuotus, sąžiningus, motyvuotus ir atsakingus Lietuvos Respublikos muitinės darbuotojus bei apibendrindami gautus muitinės pareigūnų pasiūlymus, teikiame šias pastabas dėl Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto, toliau – Statutas, projekto:

26.

Pakeisti Statuto 38 straipsnio 2 dalies 1 punktą:

 

1) Statuto 17 straipsnyje  nustatytų draudimų nesilaikymą;

 

1) Statuto 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų draudimų nesilaikymą;

27.

Pakeisti Statuto 38 straipsnio 2 dalies 11 punktą:

 

11) tarnybinio šaunamojo ginklo arba antspaudo praradimą dėl savo kaltės;

11) tarnybinio šaunamojo ginklo dėl savo kaltės;

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas baigė svarstyti naujojo Darbo kodekso (DK) projektą, kuris Seime turėtų būti svarstomas pavasario sesijoje. Nors pirminis projekto variantas buvo kritikuojamas už per didelį liberalumą, profesinių sąjungų pastangomis nemažai projekto straipsnių tapo socialiai atsakingesniais, nors yra likę straipsnių, dėl kurių profesinės sąjungos kategoriškai nesutinka. Pateikiame reikšmingus sprendimus, kurie buvo priimti komitete:

- Palikti „mamadieniai“ ir „tėvadieniai“. Darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų, suteikiamos dvi poilsio dienos per mėn., o auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėn. Už šias dienas darbuotojui bus mokamas vidutinis jo darbo užmokestis. Taigi tėvams paliekama galimybė rūpintis savo vaikais kaip ir anksčiau. Mokslininkų parengtame pirminiame projekte tokio punkto nebuvo.

- Sutarta, kad darbuotojams, kurie yra profesinių sąjungų nariai, suteikiamos ne mažiau kaip penkios darbo dienos per metus, skirtos mokymui ir švietimui. Ne mažiau kaip už dvi iš jų mokamas vidutinis darbo užmokestis. Dabar galiojančiame kodekse to visai nebuvo numatoma.

- Į Kodekso projektą įtrauktas punktas, jog darbdaviui uždelsus atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo delsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų. Ši nuostata taikoma, jeigu darbuotojas pateikė prašymą per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų. Mokslininkų siūlomame variante už šių pinigų neišmokėjimą nebuvo numatytos sankcijos.

- Iš Kodekso projekto išbrauktas punktas, leidžiantis darbo sutaryje nukrypti nuo Kodekse ar kitose darbo teisės normose numatytų imperatyvių taisyklių. Ginčai dėl tokių susitarimų teisėtumo būtų buvę nagrinėjami bendra darbo ginčų nagrinėjama tvarka.

Vadovaudamiesi Konstitucijoje, kaip vientisame ir tiesiogiai taikomame teisės akte, įtvirtintomis nuostatomis, ginančiomis žmogaus teises, draudžiančiomis suvaržymus dėl įsitikinimų ar pažiūrų, laiduojančiomis teisę laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 2 ir 4 ir 15 straipsnio 1 dalimis, 16 straipsniu, 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr.11B-1000/PV 3-33, toliau – Šakos KS, 14, 15, 19, 65 punktais ir atsižvelgdami į išdėstytus pagrindinius tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje principus, antikorupcinę aplinką, siekį pagerinti tarnybos sąlygas, poreikį turėti ir išlaikyti kvalifikuotus, sąžiningus, motyvuotus ir atsakingus Lietuvos Respublikos muitinės darbuotojus bei apibendrindami gautus muitinės pareigūnų pasiūlymus, teikiame šias pastabas dėl Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto, toliau – Statutas, projekto:

Eil.

Nr.

Statuto projekto redakcija

Siūloma profesinės sąjungos redakcija

1.

Papildyti 1 straipsnį 4 dalimi:

   

4. Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytos papildomos, nei numatyta Statute, darbo organizavimo, tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, atsakomybės, darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos.

Naujojo Darbo kodekso (DK) nuostatas apsvarstęs bei dalį jų pakeitęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) delsia skelbti ir savo išvadas, ir pataisytą svarbaus įstatymo projekto variantą. Komiteto vadovė aiškina, jog beveik 600 puslapių tekstas tris savaites redaguojamas, tačiau profsąjungų atstovai įtaria, kad delsiama ne be pagrindo.

Užsimenama, kad po narstymo Seimo SRDK naujojo DK projektas pasikeitė iš esmės, o su tuo nesutinka liberalų socialinį modelį siūlanti Vyriausybė. Kad ir kaip būtų, šio paketo svarstymuose tiek sąmyšio, kad net Trišalės tarybos nariams sunku susigaudyti esamų DK variantų miške.

Šimtai pasiūlymų

Vasario pabaigoje paskelbus, jog po kelių mėnesių įtempto darbo DK svarstymas SRDK baigtas, atrodė, kad šio didelio dokumento perspektyos bus aiškesnės, bet atsitiko priešingai. Tąsyk komiteto atstovai išplatino pranešimą, kad pagal jų sprendimus patikslintas įstatymo projektas kartu su SRDK išvada netrukus bus įregistruotas. Nors Seimo pavasario sesija yra prasidėjusi, viešai prieinamo DK projekto varianto nėra.

SRDK buvo paskirtas kaip pagrindinis komitetas DK apsvarstyti, tačiau dar vakar jo išvados registre nebuvo. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, kuris paskirtas kaip papildomas, pernai rudenį apsvarstyti 358 pasiūlymai, taigi SRDK jų buvo dar daugiau. Vien Seimo nariai yra įregistravę 84 pasiūlymus dėl daugiau nei pusšimčio DK straipsnių.

SRDK pirmininkė socialdemokratė Kristina Miškinienė LŽ aiškino, kad komiteto išvada yra įteikta redaktoriams, esą procesas užtruko dėl didelės darbo apimties. „Išvadą sudaro beveik 600 puslapių. Prašėme Seimo pirmininkės, kad paskubintų, su ministerija (Socialinės apsaugos ir darbo – aut.) ir su komitetu suderinome, atidavėme redaktoriams. Darbą baigėme vasario pabaigoje, o tada dar derino ministerija“, – dėstė ji.

Po beveik ketverius metus trukusių derybų, Europos Parlamentas ir Europos Taryba neoficialiai susitarė dėl asmens duomenų apsaugos reformos. Reformą sudaro Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ir Duomenų apsaugos direktyva, skirta teisėsaugos institucijoms. Teisės aktai bus galutinai patvirtinti šiais metais ir pradėti taikyti po dvejų metų nuo jų įsigaliojimo dienos. Žemiau apžvelgsime kaip Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtintos naujovės paveiks vartotojų, besidalinančių savo asmens duomenimis ir tuos duomenis tvarkančių organizacijų, kasdienybę.

Reglamentas iš vartotojo perspektyvos

Naujasis reglamentas siekia pakeisti jėgų pusiausvyrą tarp vartotojų (duomenų subjektų) ir bendrovių bei institucijų valdančių ir tvarkančių jų duomenis (duomenų valdytojai ir tvarkytojai), suteikdamas vartotojams daugiau galimybių kontroliuoti savo duomenis. Naujovės apima:

- Aiškesnį informavimą apie duomenų tvarkymą. Pareigą įrodyti, kad gavo vartotojo sutikimą tvarkyti jo duomenis turės duomenų valdytojas. Kad tokį sutikimą gautų, bendrovės turės pateikti prašymą tvarkyti duomenis atskirai nuo kitų klausimų (pvz. atskirai nuo vartojimo sąlygų), paprasta forma bei aiškia ir suprantama kalba. Asmuo bus informuojamas ne tik kokiu teisiniu pagrindu ir kokiu tikslu jo duomenys yra tvarkomi, bet taip pat ir apie tai ar šiuos duomenis yra ketinama perduoti už ES ribų, bei kokį laikotarpį duomenys bus saugomi.

- Teisę būti pamirštam. Vartotojai galės reikalauti, kad bendrovės ištrintų ir toliau nebetvarkytų jų asmens duomenų. Tačiau toks asmens reikalavimas nebus tenkinamas, jeigu to reikalauja saviraiškos ar informacijos laisvės interesas, jeigu konkrečiu atveju asmens duomenys tvarkomi vykdant teisinę prievolę, atliekant pavestas viešosios valdžios funkcijas arba dėl viešojo intereso tenkinimo visuomenės sveikatos srityje, taip pat archyvavimo, mokslinių ir istorinių tyrimų bei statistinių tikslų įgyvendinimo, ar teisinių reikalavimų gynimo tikslais.

Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com
DMC Firewall is a Joomla Security extension!