See other templatesSee other templates

Neradęs svaresnių argumentų, Vilniaus apygardos administracinis teismas muitinės darbuotojui pritaikė policijos statutą

    Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė 2007 m. kovo 19 dieną pasirašė prieštaringą sprendimą dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos ginčo su Vilniaus teritorinės muitinės vadovybe. Šios bylos pareiškėja - muitinės administracija, 2007-01-03 kreipėsi į profesinę sąjungą, prašydama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą sąjungos komiteto nariui. MDPS teritorinės muitinės prašymo netenkino, kadangi Tarnybinių tyrimų tarnybos (TTT) pateikti dokumentai sukėlė rimtų abejonių. Dalis TTT tyrimo dokumentų turėjo tikslingos falsifikacijos požymių. Profesinės sąjungos atstovai teisme nurodė, kad yra falsifikuotas filmavimo aktas - jį pasirašė asmuo nedalyvavęs filmavime, nenufilmuotas tikrinto automobilio valstybinis numeris, plombų numeriai, tikrinto automobilio vairuotojo paaiškinimas rusų kalba parašytas ne jo ranka, galimai, ir parašas ne jo. Be to TTT atliktame tyrime dalyvavo tie patys kontraversiškos reputacijos TTT pareigūnai, kurių veiklą tragiškuose įvykiuose Oro uosto poste nagrinėjo Muitinės departamento ir Finansų ministerijos sudarytos komisijos. Teismui pateikti akivaizdūs faktai leido manyti, kad TTT pareigūnai bando persekioti profesinės sąjungos atstovą už jo pasirašytas Muitinės departamentui nepalankias pačios profesinės sąjungos atlikto patikrinimo išvadas, dėl Oro uosto posto pareigūnės mirties darbo vietoje.

      Muitinės darbuotojų profesinės sąjunga savo poziciją byloje argumentavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Tarnybos Lietuvos muitinėje statuto nuostatomis ir galiojančia Vilniaus teritorinėje muitinėje kolektyvine sutartimi, laisvanoriškai pasirašyta darbdavio ir muitinės kolektyvo atstovų. Deja, pareiškėją Vilniaus teritorinės muitinės vadovybę atstovaujanti Teisės skyriaus specialistė Olga Markova rimtais argumentais pasigirti negalėjo. Teismo posėdžio metu ponia Markova nusišnekėjo iki pareiškimo, neva, profesinė sąjunga kliudo muitinės įstaigai (ramiai) vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas. Po tokių teisininkės Markovos kalbų posėdžio dalyviai pasijuto lyg gyventų Artimųjų Rytų šalyje, kurioje profesinių sąjungų veikla yra uždrausta, o darbo santykius reguliuoja islamiškojo šariato įstatymai, netrukdantys ramiai muitinės vadovų veiklai.

      Ieškovės išvedžiojimai apie sunkią Vilniaus muitinės administracijos dalią kovoje su trukdančia profesine sąjunga teismo buvo išgirsti ir savotiškai įvertinti. Kadangi teismui nepavyko rasti argumentų galinčių paneigti darbuotojų teises Muitinės statute, tai buvo griebtasi Vidaus tarnybos statuto nuostatų, galiojančių išimtinai policijos, o ne muitinės pareigūnams. Nelogiškos apeliacijos į Vidaus tarnybos statutą nustebino MDPS teisininkus. Jei draudžiančios įstatymų normos gali būti traktuojamos taip plačiai, tai kas galėtų paneigti, kad, nagrinėdamas kitą bylą prieš profesinę sąjungą, teismas nepritaikys muitininkams teisinės normos iš kalėjimų ar kariuomenės statuto.

      Nors viliamės gyvenantys teisinėje valstybėje ir jau nebe pirmi metai einantys Europos link, bet kai kurie Lietuvos institucinio teisingumo sprendimai dažnai sukelia pagrįstų abejonių. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 19 dienos sprendimas šia prasme nėra jokia išimtis.

Administracinė byla Nr. 1-xxxx-5/2007
Procesinio sprendimo kategorija 16.7

SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius
2007 m. kovo 19 d.

      Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Violetai Rodzienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Olgai Markovai, atsakovės atstovei Leokadijai Daujotaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus teritorinės muitinės (TM) skundą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiasis suinteresuotas asmuo R.R., dėl sprendimo panaikinimo.

      Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2007-01-16 atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą xxxxxxxxxxxxxxxxxx. Paaiškina, kad xxxx atžvilgiu surašytoje tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog jis padarė tarnybinį nusižengimą ir, atsižvelgus į tai, jog xxxx yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos xxxxx komiteto narys, pareiškėja 2007-01-03 raštu kreipėsi į profesinę sąjungą, prašydama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Atsakovė atsisakė ji duoti, motyvuodama, kad komisija nesivadovavo tarnybinio nusižengimo patikrinimo pagrindiniu tikslu ir principu - išsamiai nustatyti nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, dėl to tarnybinio patikrinimo išvada laikyta neteisėta. Mano, jog atsakovė kliudo muitinės įstaigai vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas bei užduotis ir, spręsdama klausimą, ar duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą - pastabą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, nagrinėjo jos kompetencijai nepriskirtus klausimus. Sutikimo davimas (nedavimas) pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1, 2 dalį tikslas yra apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos rcnkamuose organuose. Profesinė sąjunga, spręsdama tokį klausimą, nuobaudos skyrimo pagrįstumą turi tikrinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra susijęs su jo atliekamu darbu profesinės sąjungos organe, gi siūlymas skirti nuobaudą susijęs su xxxx netinkamu pareigų atlikimu, o ne naryste ir veikla profesinėje sąjungoje. Konstitucinis Teismas 1999-01-14 nutarime išaiškino, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2-6 dalią normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas, kurios numatytos tam, kad jie dėl savo darbo nebūtų diskriminuojami, kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės. Konstitucijos 29 str. 1 dalyje įtvirtinto visų asmenų lygybės prieš įstatymą, teismus, kitas valstybės institucijas principo turi būti laikomasi sprendžiant ir pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus, t.y., visi nusižengę pareigūnai turi būti traktuojanli vienodai, o asmens dalyvavimas profesinės sąjungos renkamojo organo veikloje nesukuria ir negali sukurti privilegijų prieš įstatymą (b.1.2-5).

      Atsakovė, atsikirsdama į skundą, prašo jį atmesti ir paaiškina, kad Vilniaus TM 2005-06-30 pasirašyta ir galioja kolektyvinė sutartis: kuri tapo vietiniu norminių teisės aktu, privalomu sutarties šalims, be to, muitinės pareigūnų tarnybą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) byloje Nr.A15 -1842/2006 konstatavo, jog Kolektyvinės sutarties 35 punkto, numatančio, jog prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą, darbuotojui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamuosius organus, reikalingas išankstinis Profsąjungos sutikimas dėl darbuotojui inkriminuojamos veikos pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį, nuostatos neprieštarauja nei Statutui, nei kitiems valstybės tarnybos teisinius santykius reglamentuojantiems įstatymams, gi profesinė sąjunga, priimdama skundžiamą sprendimą, vadovavosi būtent juo (b.1.66-67).

      Trečiasis suinteresuotas asmuo, reikšdamas nuomonę į skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, jog atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, pagrįstai vadovavosi Kolektyvinės sutarties 35 punkto nuostatomis (b.1.65).

      Pareiškėjos atstovė, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad, nors Kolektyvinės sutarties 35 punktas pripažintas neprieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams nuobaudos skyrimas turi atitikti ir kitų teisės aktų reikalavimus, tarp jų - ir Konstitucinio teismo 1999 metų nutarimą.

      Atsakovės atstovė skundą prašė atmesti, paaiškino, kad teisės aktai nedraudžia Kolektyvinėse sutartyse numatyti platesnes garantijas darbuotojams ar jų kategorijoms. Jų žiniomis, darbdavys, skirdamas nuobaudą, patikrinimo medžiagos, kai jį atlieka MD TTT, iš viso negauna, remiamasi vien išvada. Mano, kad ši tarnyba darė spaudimą darbdaviui būtent dėl trečiojo asmens veiklos profsąjungoje, nes po įvykių aerouosto muitinėje, kur darbo vietoje mirė pareigūnė, pasirašė Departamentui nepalankias pačios profsąjungos atlikto patikrinimo išvadas. Falsifikuotas filmavimo aktas - jį pasirašė asmuo nedalyvavęs filmavime, nenufilmuotas tikrinto automobilio valstybinis numeris, plombų numeriai, tikrinto automobilio vairuotojo paaiškinimas rusų kalba parašytas ne jo ranka, tad gal ir parašas ne jo ir pan.

      Teisėja, išnagrinėjusi skundo bei atsiliepimų motyvus, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, jog skundas tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

      Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Vilniaus TM viršininko 2006-12-07 įsakymu Nr.3B-295 ,,Dėl komisijos sudarymo” sudaryta komisija atliko tarnybinį patikrinimą dėl xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx galimai įvykdyto tarnybinio nusižengimo (b.1.22). Patikrinimo medžiaga perduota Muitinės departamento (MD) Tarnybinių tyrimų tarnybos (TTT) žinion, kuri 2006-12-22 surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.7B-181 ,,Dėl Vilniaus teritorinės muitinės xxxxxxxxxxxxxxxx, atliekančio pareigas xxxxxxxxxxxxx ”, ir kuria konstatavo, jog xxxxxxxxxxx, 2006-11-30 atlikdamas transporto priemonės Volvo valst. Nr.M134BO60/BB751760, muitinį tikrinimą ir įforminimą, eksporto deklaracijoje atžymėjo, kad transporto priemonė užplombuota muitinės plombomis E269258 ir E269259, nors faktiškai transporto priemonės Volvo puspriekabės neplombavo, tokiais veiksmais neužtikrindamas Muitinės įstatymo 64 str.1, 2 dalių reikalavimų igyvendinimo, nesilaikydamas MD direktoriaus 2004-04-27 įsakymu Nr.lB-414 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos 43.10.2.1 punkto reikalavimų, taip pažeisdamas Vilniaus TM viršininko 2004-12-15 įsakymu Nr.3B-303 patvirtinto Vilniaus TM xxxxxxxxxxxxxxxxx, atliekančio pareigas xxxxxxxxxxxxxxxxxxxx, pareigybės aprašymo 9.7 punkto, nustatančio pareigą atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais, reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo išvada siūloma, vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 33 str., 34 str. 1 d. 1 punktu xxxxxxxxxxxxx skirti pastabą (b.1.31-35).

      Vilniaus TM 2007-01-03 raštu Nr.2B-2.3-148 kreipėsi į Muitinės profesinės sąjungos pirmininką, prašydama duoti sutikimą skirti xxxxxxxxx tarnybinę nuobaudą (b.1.29), į tai sąjunga 2007-01-16 sprendimu Nr.l P-14 atsakė, jog sutikimą atsisako duoti, nes, jos manymu, MD Tarnybinių tyrimų tarnybai atliekant tarnybinį patikrinimą, dalis įrodymų falsifikuota, pateikta iškreipta informacija apie faktus, tendencingai parinkta medžiaga ,,pagrindžiant” pareigūno nusižengimą, nesivadovauta tarnybinio patikrinimo pagrindiniu tikslu ir principu - išsamiai nustatyti nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, todėl išvada įvertinta kaip neteisėta, nepagrįsta įrodomąją galią turinčiais dokumentais ir neobjektyvi (b.1.6-8).

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.

      Byloje nustatyta (ir dėl to ginčo nėra), jog xxxx yra Vilniaus teritorinės muitinės xxxxxxxxxxxxxxxxxxx, Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos xxxxxxxxxxx komiteto (atstovaujamojo-renkamojo profesinės sąjungos organo) narys (b.1.74-75), kuriam siekiama skirti tarnybinę nuobaudą, o ginčas kilo dėl to, kokius klausimus turi spręsti profesinė sąjunga, nagrinėdama prašymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, t.y., iš esmės kilęs ginčas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo skiriant nuobaudą turinio.

      Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 dalyje numatyta, jog darbuotojui, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Įstatymo 1 str. 2 dalyje įtvirtinta, jog šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Lietuvos Respublikos 2000-10-10 įstatymu Nr. VIII -1986 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinto Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 1 str. 2, 3 dalys numato, jog valstybės tarnybos įstatymas muitinės pareigūnams taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis Statutas, Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Nei Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas nenumato Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 dalyje įtvirtintos garantijos, todėl šiuo atveju taikytinas Vidaus tarnybos statutas, kurio 43 str. 4 d. įtvirtinta, jog profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Pareigūnui, išrinktam į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus ir tarnaujančiam vidaus tarnyboje, skiriant tarnybines nuobaudas (išskyrus tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš vidaus tarnybos) reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas (44 str. 3 d.).

      Aiškinantis šios garantijos turinį, pažymėtina, kad Profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnis numato, jog profesinės sąjungos veikia, laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio bei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, ir savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais profesinės sąjungos įstatais (statutu). Konstitucijos 29 str. 1 dalyje nustatyta, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 3 str. 1 dalis numato, jog Tarnyba muitinėje grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo (...) principais. Iš čia darytina išvada, jog muitinės pareigūnai - tiek esantys profesinės sąjungos nariais, tiek jais nesantys - yra ir turi būti traktuojami kaip lygūs įgyvendinant savo teises, o narystė profesinėje sąjungoje pareigūno statuso nekeičia ir nesukuria tokios padėties, dėl kurios pareigūnas, būdamas profesinės sąjungos nariu, gali būti traktuojamas iš esmės skirtingai nuo pareigūnų, kurie nėra profesinės sąjungos nariai. Būtinybė gauti sutikimą yra garantija profesinės sąjungos nariams tam, kaip teisingai nurodo pareiškėja, kad būtų išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje.

      Vidaus tarnybos statuto 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos neturi teisės paveikti vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimo, o 43 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad profesinių sąjungų veikla vidaus reikalų įstaigoje šios vidaus reikalų įstaigos vadovo teikimu įstatymų nustatyta tvarka gali būti sustabdyta ar nutraukta, jeigu jos vykdoma veikla prieštarauja įstatymams ir trukdo įgyvendinti funkcijas siekiant užtikrinti žmogaus teises ir viešąjį saugumą. Taigi, statutinių santykių pobūdis lemia ypatingą drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, o jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams ir didesnius reikalavimus. Tinkamos drausmės užtikrinimas - vidaus reikalų įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių vidaus reikalų įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų viešajam interesui. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog profesinė sąjunga privalo savo teisėmis naudotis protingai, jomis nepiktnaudžiauti ir be pakankamo pagrindo neriboti darbdavio teisių, o profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui - profesinės sąjungos narui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina pažeidėjo veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui. Tokia pozicija išdėstyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-04-13 nutartyje, kuri publikuota biuletenyje ,,Administracinių teismų praktika Nr.5“, todėl teismui privaloma.

      Kaip matyti iš bylos medžiagos, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2007-01-16 sprendimu Nr.lP-14 atsisakė duoti sutikimą tuo pagrindu, jog netinkamai atliktas tarnybinis patikrinimas, o tai jau yra pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo klausimo svarstymas. Pažymėtina, kad skundžiamame sprendime nėra nurodyta nei vieno motyvo, galinčio sukelti pagrįstas abejones, kad norima skirti nuobauda yra MD TTT kerštas už xxxx veiklą profesinėje sąjungoje. Atsakovė savo poziciją grindžia Vilniaus teritorinėje muitinėje sudarytos 2005-06-30 Kolektyvinės sutarties 35 punkto nuostatomis, numatančiomis, jog prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą, darbuotojui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamuosius organus, reikalingas išankstinis Profsąjungos sutikimas dėl darbuotojui inkriminuojamos veikos pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį. Nagrinėjamu atveju pasakytina, jog Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 5 dalis numato, jog kitos garantijos darbuotojams, išrinktiems į renkamuosius profesinės sąjungos organus, gali būti nustatytos kolektyvinėse ir kitose sutartyse. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas 16 str. 3 dalis įtvirtina, jog muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams. Atsižvelgus į tai, Kolektyvinės sutarties 35 punkto nuostatos vertintinos tik sistemiškai su kitais teisės aktais, tarp jų ir su minėtu Konstitucinio teismo 1999-01-14 nutarimu. Teismo nuomone, skundžiamo sprendimo motyvus dėl grubių pažeidimų atliekant tarnybinį patikrinimą gali patikrinti tik teismas, nagrinėdamas xxxx skundą dėl nuobaudos nepagrįstumo.

      Dėl atsakovės atsiliepimo teiginio, jog LV AT byloje Nr.AI5-1842/2006 konstatavo, kad Kolektyvinės sutarties 35 punktas neprieštarauja nei Statutui, nei kitiems valstybės tarnybos teisinius santykius reglamentuojantiems įstatymams pasakytina, kad šioje byloje teisminio nagrinėjimo dalykas buvo netapatus esamam, todėl ir Kolektyvinės sutarties 35 punktas vertintinas tik tos bylos nagrinėjimo kontekste, t.y. dėl būtinumo kreiptis į profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą darbo saugos komiteto nariui, bet ne tokio sutikimo turinio. Taip pat pažymėtina, jog ši nutartis biuletenyje neskelbta, todėl neprivaloma (ABTĮ 13 str. 2 d.).

      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovės sprendimas, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą xxxxxxxx skirti tarnybinę nuobaudą, neatitinka aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų, todėl naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str.l d.1 punktas), o skundas- tenkintinas.

      Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str.str., 88 str. 2 p., 127 str.,

n u s p r e n d ė:

skundą patenkinti. Muitinės profesinės sąjungos 2007-01-16 sprendimą Nr.1P-14 panaikinti.

      Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja
Nijolė Šidagienė

Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos informacija
Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com
Our website is protected by DMC Firewall!