See other templatesSee other templates

      Aukščiausiasis Teismas išaiškino profsąjungos atstovavimo teises nepalankiai administraciniams teismams, todėl Vyriausiasis Administracinis Teismas po penkių dienų ėmėsi padėties gelbėjimo operacijos - ir išvartė savaip.

Aukščiausiasis Teismas (2005-04-14):

      "Klausimas. Kaip turi būti įforminami pavedimai, kai profesinės sąjungos atstovauja savo nariams darbo teisinių santykių bylose teisme (CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 57 straipsnis)?

      Konsultacija. Profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės organuose. Vykdydamos šią nuostatą, profesinės sąjungos savo narių teises ir teisėtus interesus civilinėse bylose teisme dažniausiai gina šiais būdais: 1) reiškia ieškinius profesinių sąjungų narių teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 49 straipsnio 1 dalis, DK 22 straipsnio 1 dalies 8 punktas, Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 3 dalis); 2) atstovauja profesinės sąjungos nariams – dalyvaujantiems byloje asmenims – darbo teisinių santykių bylose (CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pirmuoju atveju byloje ieškovas yra profesinė sąjunga (CPK 50 straipsnio 1 dalis). Jos, kaip juridinio asmens, atstovavimą teisme reglamentuoja CPK 55 straipsnis. Profesinės sąjungos bylas teisme gali vesti ne tik jos kompetentingi organai, bet ir tam įgaliotas profesinės sąjungos narys (CPK 55 straipsnio 1 dalis). Įgaliojimų, duodamų profesinės sąjungos nariui arba darbuotojui, tvirtinimas notarine tvarka nėra reikalingas (CPK 57 straipsnio 2 dalis, CK 2.140 straipsnis). Juos pasirašo profesinės sąjungos įstatų (statuto) įgalinti asmenys, be to, ant įgaliojimo dedamas juridinio asmens antspaudas (CK 2.140 straipsnis).

      Antruoju atveju profesinė sąjunga byloje yra savo nario atstovas pagal pavedimą. Šiuo atveju pagrindas atstovavimo santykiams tarp profesinės sąjungos ir jos nario atsirasti yra asmens narystė profesinėje sąjungoje, nes profesinė sąjunga pagal įstatymą atstovauja savo nariams (Profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Dėl to procesinio atstovavimo pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktą santykio buvimui patvirtinti profesinės sąjungos narys neprivalo duoti profesinei sąjungai notaro patvirtintą įgaliojimą. Sistemiškai aiškinant CPK 54 straipsnį, 56 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 57 straipsnio 1 ir 2 dalis, 59 straipsnį, Profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad profesinė sąjunga atstovauja savo nariui be specialiai atstovauti teisme išreikšto (žodžiu ar raštu) pavedimo (jį atstoja asmens narystė profesinėje sąjungoje).

      Taigi profesinė sąjunga ir be specialiai išduoto įgaliojimo turi CPK 59 straipsnio 1 dalyje numatytas teises, o notaro patvirtintas įgaliojimas yra būtinas tik CPK 59 straipsnio 2 dalyje numatytiems procesiniams veiksmams atlikti. Byloje visais atvejais turi būti pateikti duomenys, patvirtinantys atstovaujamojo narystę profesinėje sąjungoje. Kai profesinei sąjungai atstovauja jos organas (pavyzdžiui, pirmininkas), jis veikia pagal įstatus (statutą) ir jo įgaliojimai paprastai neprivalo būti papildomai įforminami, o teismui byloje pateikiami jo (organo) statusą ir kompetenciją patvirtinantys įrodymai (CPK 55 straipsnio 1 dalis). Kai profesinei sąjungai atstovauja jos narys ar darbuotojas, įgaliojimai paprastai įforminami profesinės sąjungos duodamu įgaliojimu (CPK 55 straipsnio 1, 2 dalys, 57 straipsnio 2 dalis, CK 2.140 straipsnis). Kai profesinei sąjungai atstovauja advokatas ar advokato padėjėjas, turintis jo praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, pavedimai įforminami rašytine su profesine sąjunga sudaryta sutartimi (CPK 57 straipsnio 3 dalis)."

Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas (2005-04-19 Nr. 02-04-06):

      "Klausimas. Kaip turi būti įforminami pavedimai, kai profesinės sąjungos atstovauja savo nariams valstybės tarnybos teisinių santykių bylose?

      Konsultacija. Profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio l dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės organuose. Profesinės sąjungos savo narių teises ir teisėtus interesus administracinėse bylose teisme dažniausiai gina šiais būdais: 1) kreipiasi su prašymais profesinių sąjungų narių teisėms ir teisėtiems interesams ginti Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatytais atvejais; 2) atstovauja profesinės sąjungos nariams valstybės tarnybos teisinių santykių bylose. Kreipdamasi su prašymais profesinių sąjungų narių teisėms ir teisėtiems interesams ginti Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatytais atvejais, profesinė sąjunga byloje yra pareiškėjas. Jos, kaip juridinio asmens, atstovavimą teisme reglamentuoja ABTĮ 49 straipsnio 2 dalis.

      Antruoju atveju profesinė sąjunga byloje yra savo nario atstovas pagal pavedimą (ABTĮ 49 straipsnio l ir 3 dalys). Kadangi atstovavimo pagal pavedimą administracinėse bylose turiniui bei jo įforminimui keliami reikalavimai, nustatyti Civiliniame ir Civilinio proceso kodeksuose (ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis), privalu vadovautis Aukščiausiojo Teismo 2005-04-14 konsultacija dėl pavedimų, kai profesinės sąjungos atstovauja savo nariams darbo teisinių santykių bylose teisme, įforminimo (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kurioje nurodoma, kad šiuo atveju pagrindas atstovavimo santykiams tarp profesinės sąjungos ir jos nario atsirasti yra asmens narystė profesinėje sąjungoje, todėl profesinė sąjunga atstovauja savo nariui be specialiai atstovauti teisme išreikšto (žodžiu ar raštu) pavedimo (jį atstoja asmens narystė profesinėje sąjungoje). Profesinė sąjunga ir be specialiai išduoto įgaliojimo turi CPK 59 straipsnio l dalyje numatytas teises, o notaro patvirtintas įgaliojimas yra būtinas tik CPK 59 straipsnio 2 dalyje numatytiems procesiniams veiksmams atlikti.

      Įvertinant Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies l punkto nuostatą, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens ar jo atstovo skundą, bei 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą taisyklę, kad prie atstovo paduodamo skundo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus, darytina išvada, jog be specialiai išduoto įgaliojimo profesinė sąjunga atstovaudama savo nariams teisme turi visas teises, išskyrus: 1) teisę paduoti skundą; 2) bylos perdavimą kitam teismui ar institucijai; 3) visišką ar dalinį skundo (prašymo) reikalavimų atsisakymą; 4) skundo (prašymo) reikalavimų pripažinimą; 5) skundo (prašymo) pagrindo ar dalyko pakeitimą; 6) teismo sprendimo ar nutarties apskundimą; 7) įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (per įgaliojimą); 8) vykdomojo rašto gavimą ir jo pateikimą išieškoti; 9) priteistų pinigų gavimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje ir 50 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nurodytiems atstovavimo veiksmams atlikti yra būtinas notaro patvirtintas įgaliojimas."
Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com
DMC Firewall is developed by Dean Marshall Consultancy Ltd