See other templatesSee other templates

Vyriausybė nepritarė Seimo narių siūlymui valstybines pensijas mokėti visiems muitininkams. Finansų ministerija tikina, kad tokios pensijos mokėjimas muitininkams taptų privilegija. O štai muitinės profsąjungos pirmininkui Jūriui Brukliui atrodo priešingai. Anot jo, vienodos socialinės garantijos reikalingos, nes muitininkai - ne prastesni nei policijos pareigūnai ar kiti statutiniai tarnautojai.

Siūlymas atmestas

Vyriausybei buvo teiktas įstatymo projektas, kuriuo siūloma valstybinę pensiją mokėti visiems atitinkamą stažą turintiems muitinės pareigūnams. Tokį siūlymą inicijavo Seimo nariai Virginija Baltraitienė, Dangutė Mikutienė, Viktoras Fiodorovas.

Šiuo metu į valstybinę pareigūno pensiją gali pretenduoti tik tie muitininkai, kurie dirba muitinės postuose, mobiliosiose grupėse, atlieka kriminalinę žvalgybą arba ikiteisminį tyrimą. Privalomas stažas - 20 metų. Be to, šie muitinės pareigūnai įgyja teisę į kompensacijas žuvimo ar sužeidimo atvejais.

Muitininkų profsąjungos (valdybos - kartu.info) pirmininkas Jūrius Bruklys aiškina, kad į muitinės administraciją perkelti muitininkai netenka teisės į valstybinę pensiją: „Ir ne tik administracija, bet ir įvairių muitinės skyrių pareigūnai. Prieš 10 metų buvo padaryta sistemos reforma. Pareigūnai iš postų buvo perkelti dirbti į skyrius, o iki tol jie vykdė kontroliuojančią veiklą. Tuo metu geriausius iš postų perkėlė dirbti į skyrius. Nors jie vykdo beveik tą pačią veiklą, nėra posto pareigūnai ir į valstybinę pensiją nepretenduoja“.

Tiesa, Finansų ministerijai atrodo, kad ne visi muitininkai verti valstybinės pensijos. Vyriausybei teikiamoje išvadoje teigiama, kad socialinių garantijų suvienodinimas prieštarautų Konstitucijai. „Neatsižvelgus į pareigūnų tarnybos specifiką, konkrečių pareigų pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, tokios pensijos skyrimas ir mokėjimas taptų privilegija ir toks pensinis aprūpinimas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją negalėtų būti laiduojamas“, - rašoma išvadoje.

Lygūs ne visi

Projekto autorių skaičiavimu, jei siūlymai būtų priimti, kasmet papildomai prireiktų 1,2 mln. litų. „Tai net ne finansinis klausimas, o požiūrio klausimas. Yra žmonių, kurie dirba daugiau nei 20 metų, jų veikla nelabai skiriasi nuo posto pareigūnų darbo, o jiems vienodos socialinės garantijos nėra numatytos. Apmaudu“, - sako jis.

Galima tik pagalvoti: kodėl krašto apsaugoje (visi pareigūnai - red. past.) gauna, prokuratūroje gauna, Specialiųjų tyrimų tarnyboje gauna, o muitininkams kitaip... Pusė gauna, pusė - ne. Logikos nėra. Vieninteliai muitininkai yra pavaldūs Finansų ministerijai. Galbūt todėl Finansų ministerija ir nežino, kokia situacija yra kitose tarnybose. Sunku paaiškinti“, - stebėjosi J.Bruklys.

Jis atkreipė dėmesį, kad visiems muitininkams yra keliami aukšti reikalavimai, taikomi vienodi apribojimai, todėl ir dėl pensijų jie neturėtų būti diskriminuojami.

Yra žmonių, kurie tarnavo tais įtemptais laikais, Medininkų tragedijos metu. Stresą juto ne tik tie, kurie dirbo tame poste, bet ir kiti. Jie irgi yra nusipelnę, jei ne valstybei, tai sistemos kūrimui. Žmonės laukė ir tikėjosi kažko, o valdžia nusprendė, kad jiems nereikia. Iš tikrųjų tie lūkesčiai buvo teisėti“, - sako muitininkų profsąjungos vadas.

Tiesa, J.Bruklys sako, kad muitininkai nelinkę dejuoti dėl per mažų atlyginimų, nes jų padėtis nėra prastesnė nei policijos pareigūnų, kalėjimų prižiūrėtojų ar kt. statutinių tarnautojų. „Tačiau yra didelis (pareiginių kategorijų - red. past.) atotrūkis tarp postų tarnautojų ir tarp administracijos tarnautojų, nes karjeros koncepcija neveikia. Posto darbuotojams aukštesnių pareiginių kategorijų siekti yra gana sudėtinga, labai sudėtingas mechanizmas“, - dar vieną muitininkų problemą įvardijo profsąjungos narys.

Korupcijos skandalas - parodomoji akcija

Šią savaitę Vilniaus apygardos teisme pradėta nagrinėti 29 Medininkų kelio posto muitininkų korupcijos byla. Muitininkai kaltinami piktnaudžiavimu tarnyba, kyšių ėmimu. J.Bruklys sako, kad muitininkų byla tam tikra prasme yra parodomoji kovos su korupcija akcija ir ne visi kaltinamieji yra nusipelnę kaltinamųjų suolo.

Aš žinau visą tą reikalą iš vidaus. Iš tikrųjų tie kaltinimai dažnai yra kurioziniai. Tai susiję su skubotumo veiksniais ir su nekompetencija. Muitinės Tarnybinių tyrimų tarnyba dažnai labai pareigingai vykdo visus muitinės valdžios nurodymus. Jei yra pasakyta surasti 29 pažeidėjus, ji juos rado. Bet metodai ne visada yra patys priimtiniausi ir dažnai ginčytini. Pavyzdžiui, medžiagoje, kurią mes gavome, buvo užfiksuota, kiek kartų koks pareigūnas neteisėtai pelnėsi, paėmė 10 litų ar dar kas nors tokio. Reikalas tas, kad ten figūravo žmonės, kurie tą dieną net nedirbo, jie buvo išvykę į komandiruotę, bet jie vis tiek buvo surašyti kaip gaunantys kažkokį užmokestį. Tokio lygio tyrimas vyko. Ikiteisminis tyrimas vyko daugiau nei apie metus. Per tuos metus kai kurie iš tų 29 muitininkų net nebuvo nė karto iškviesti į apklausą, - kalbėjo jis ir pridūrė: - Toks tyrimas - rezonansinis įvykis, kova su korupcija. Dabar galima pasakyti valdžiai, kad mes labai kovojame su korupcija, viskas sumažėjo, viskas gerėja. Keičiantis politinei valdžiai tai labai naudinga“.

Rūta JUKNEVIČIŪTĖ, „Respublikos“ žurnalistė. Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com
DMC Firewall is developed by Dean Marshall Consultancy Ltd