Ką rodo partijų reitingai?

Tikriausiai daugelis stebisi socialdemokratų reitingais – kiek skandaliukų, o jų reitingai beveik nesvyruoja. Kas nutiko? Negi rinkėjai tapo cinikais? Ne, tai tiesiog rodo, kad skandalai kaip pagrindinis politinis įrankis jau prarado galią. Kodėl?

Priežastys akivaizdžios. Tiesiog jų tiek daug ir taip dažnai iškyla, kad poveikis išblanko. Jeigu prieš penkiolika metų viena kuri nors žiniasklaidos priemonė iškapstydavo kokį skandalą, jis tapdavo visuotinas, visi aptarinėdavo. Tačiau dabar jų tiek daug, kad žmonės prie jų priprato. Kaip pripranta, tarkime, prie cukraus. Rimtam smaližiui reikia daug šaukštelių į kavą pridėti, kad tikrai jis pajustų saldumą. Taip ir su skandalais – reikia labai rimto politiko nusižengimo ar net nusikaltimo, kad visuomenė kaip nors įvertintų. Tiesa, skandalų gausa gali duoti net priešingą rezultatą.

Visai neseniai žurnalas „Valstybė“ paskelbė labai įdomius „Vilmorus“ sociologinius tyrimus. Jie daug ką paaiškina. Aišku, tiems, kurie moka skaityti sociologinius duomenis.

Buvo užduotas labai įdomus klausimas, o ar tikrai ateis į rinkimus rinkėjai. Ir štai ką jis parodo, kad konservatorių elektoratas yra drausmingiausias. Net 70 procentų ruošiasi ateiti ir balsuoti. Tuo tarpu socialdemokratų – tik 50 procentų. Tai atsako į klausimą, kodėl socialdemokratai palyginti prastai pasirodė per Europarlamento rinkimus. Tiesiog jie patingėjo ateiti prie balsadėžių.

Tačiau dabar situacija kiek kita. Prieš metus buvo ramu, rinkėjų niekas nemobilizavo. Dabar virtinė skandalų. Kai kas mano, kad tai pakenks socialdemokratams. Taip, dalis jų rinkėjų nusisuks, tačiau didesnę dalį tikrai mobilizuos. Paradoksalu, tačiau socialdemokratams labiausiai pakenktų ramybė, tuomet jo rinkėjas patingės ateiti prie urnos. O kai verda skandalai, kai vis labiau viešoje erdvėje kalbama apie atakas prieš socialdemokratus, tai turi mobilizuoti jų rinkėjus.

Skaityti daugiau: Ką rodo partijų reitingai?

Kovo 11

Per nepriklausomybės metus įpratome minėti nemažai atmintinų, mūsų valstybei svarbių istorinių datų: Liepos 6-ąją, pirmojo ir paskutinio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną; Liepos 15-ąją, pergalės Žalgirio mūšyje dieną; Vasario 16-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną; Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną; Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo dieną; Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną. Visos jos žymi įvairius mūsų praeities, mūsų valstybingumo istorijos etapus – tačiau tik dvi paskutinės simbolizuoja iki šiol išlikusį ir vis dar gyvastingą valstybinį organizmą.

Tą teigdami, anaiptol nenorime sumenkinti daugelio praeitin nugrimzdusių Lietuvos kartų nuopelnų kuriant, ginant ir atstatant šalies valstybingumą. Atvirkščiai – be tų žmonių istorinio įdirbio veikiausiai nebūtų buvę nieko, ką šiandien vadiname Lietuva. Be Mindaugo pastangų kažin ar būtų užgimusi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, o be Jogailos pradėto krikšto greičiausiai nebūtų buvę ir tarpukario Lietuvos.

Liepos 6-oji ir Vasario 16-oji remia mūs pečius tarsi garbingas senelio ir tėvo atminimas, nušviečiantis kelią tarp klyskelių, įkvepiantis drąsiai žengti pirmyn. Tai yra tikrasis mūsų gimtadienis.

Taigi baikime klūpoti ir raudoti kritusiųjų – jie jau nebepakils, nebeves mūs į priekį. Mes esame tie, kuriems skirta tęsti jų kelionę. Šveskime s a v o gimtadienį, kaip kad jie kadais šventė savuosius. Su Kovo 11-ąja!

MDPS valdyba

Politinė korupcija: ar jau metas ruoštis Vyriausybės griūčiai?

Premjeras A. Butkevičius vis dar nepaskelbė savo verdikto dėl aplinkos ministro K. Trečioko ateities. Ministrui esą palikta laiko pagalvoti iki pirmadienio. Tuo pat metu kyla įtampa tarp vyriausybės vadovo ir prezidentės.

Pasak apžvalgininkų, premjero liudijimai, kad šalies vadovė vyriausybę šmeižia Vakaruose – atsakas į ilgalaikį vyriausybės kaltinimą korupcija. Apie visa tai laidoje „Dėmesio centre“ – LRT.lt vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris ir apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas.

– Pone V. Bruveri, ministras K. Trečiokas nesitraukia. Ko laukiama? Kas dar galėtų pakeisti situaciją, kad pirmadienį ministrui nereikėtų atsistatydinti?

V. Bruveris: Tą situaciją galėtų pakeisti jis pats atsistatydindamas. Kol kas tik galima spėlioti iš viešos politikų retorikos ir jų elgesio. Man šiandien (trečiadienį) stebint visą tą politinį teatrą buvo panašu, kad į visa tai krypstama ir kad galime nesulaukti pirmadienį svarstymo „Tvarkos ir teisingumo“ vadovybėje.

– Jūsų nuomone, pats ministras dar gali atsistatydinti iki pirmadienio?

V. Bruveris: Panašu į tai, kad jis svyruoja, lyg ir ketina tą daryti, nes yra atsidūręs savotiškai tarp kūjo ir priekalo. Akivaizdu, kad „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vadovybė, šiuo atveju, pats ponas Rolandas Paksas, yra už tai, kad ministras liktų poste. Mano nuomone, R. Paksas į visa tai žiūri per premjero ir prezidentės santykių prizmę, ir mano, kad, jei šiuo momentu prezidentė ar premjeras atiduos ministrą, tai visos jo kalbos apie ryžtingesnį priešinimąsi prezidentei ir tokį savotišką karą prieš ją bus nieko vertos ar bent jau atrodys abejotinai, kaip eilinės deklaracijos. Tuo tarpu premjeras, nepaisant jo karingų ankstesnių pranešimų, šiandien pradėjo šiek tiek „dreifuoti“. Jis, matyt, linkęs eiti tradiciniu keliu. Kai susiklosto tokia įtempta situacija, gresianti dar aštresniu konfliktu, jis linkęs aukoti mažesnę auką, šiuo atveju – ministrą. Visa tai tam, kad santykiai su prezidente vėl nusistovėtų.

Skaityti daugiau: Politinė korupcija: ar jau metas ruoštis Vyriausybės griūčiai?

Socialinė nelygybė ir socialinė atsakomybė

Pakalbėti apie socialinę nelygybę Lietuvoje paskatino įdomus dviejų faktų sugretinimas. Štai kai suserga vaikas, tėvams nedarbingumo pažymėjimas išrašomas ne ilgiau nei dviem savaitėms. Motyvuojama tuo, kad valstybė neturi daugiau pinigų.

Tačiau tuo pat metu į pensiją išėję, bet dirbti likę Konstitucinio Teismo teisėjai vienu metu gauna ir darbo užmokestį, ir valstybinę pensiją. Vieniems pinigų nėra, o kitiems yra. Ar taip turėtų būti?

Apie tai prie apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Nikolajus MEDVEDEVAS, Seimo narys, buvęs užsienio reikalų ministras Povilas GYLYS, Pirmosios vyriausybės prekybos ministras Albertas SINEVIČIUS ir filosofas Vytautas RUBAVIČIUS. Diskusiją vedė Gediminas JAKAVONIS.

N.MEDVEDEVAS: Lietuvoje viską sprendžia politikai, ir ne visada pačių šviesiausių galvų. Nepasakyčiau, kad Lietuvoje trūksta protų, Lietuva net neišnaudoja visų jų. Pamenu, Sąjūdžio laikais buvo surinktas didžiulis protinis potencialas ir tai buvo tikra demokratija, kai kiekvienas galėdavo išsakyti savo nuomonę. Net jeigu ta nuomonė skyrėsi nuo daugumos nuomonės, jis netapdavo tautos priešu. Vėliau tai pradėjo nykti, kol priėjome iki dabartinės situacijos.

Išsprendę vieną klausimą mes tos socialinės nelygybės nepanaikinsime. Netvarka visose srityse. Pavyzdžiui, medicina. Žmogus laukia eilėje pas daktarą priėmimo, kol numiršta. Išsikvieti greitąją pagalbą į namus, bet ji neatvažiuoja, nes negali. O kas dedasi mokyklose? Graikijoje kadaise Sokratas pasakė: „Laiminga toji tauta, kurios patys doriausieji ir protingiausieji tampa mokytojais.“ Ar pas mus sudaromos sąlygos, kad doriausieji ir protingiausieji taptų mokytojais?

Reikia išnaudoti protinį Lietuvos potencialą, surinkti kuo daugiau protingų žmonių, nepriklausomai nuo to, ar jie priklauso kokioms nors partijoms, ir surengti didelį apskritąjį stalą, kaip išvesti Lietuvą iš tos būklės. Nes Lietuva pamažu gali tapti gūdžia provincija Europoje - matome tokias tendencijas.

Skaityti daugiau: Socialinė nelygybė ir socialinė atsakomybė

Streikuojantys pedagogai: valdžios demagogija peržengė ribas

Neterminuotas mokytojų streikas pirmadienį nesibaigė - Vyriausybė neįgyvendino savo pažadų ir nesusitarė su profesinių sąjungų atstovais dėl jo nutraukimo. Dalis pedagogų žada tęsti streiką bent iki trečiadienio, kol vyks naujas derybų raundas Vyriausybėje. Mokytojų atstovai teigia, kad mokyklos gali streikuoti kelias savaites - iki Seimo sesijos.

„Aš nežinau, kaip pasielgs profsąjungos, bet šiaip ar taip, aš manyčiau, kad ne streikuose sprendžiami klausimai, o derantis, kalbantis ir ieškant kompromisų iš abiejų pusių“, - įremtas į kampą tuščiažodžiavo Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus. Jis porino, kad susitarimą dėl streiko nutraukimo tikimasi pasirašyti trečiadienį. „Labai sunku jų reikalavimus įvykdyti, nes gali būti, kad tektų grįžti peržiūrėti biudžetą, o to Vyriausybė negali įsipareigoti, nes tai yra Seimo prerogatyva (...). Kelsim šitą klausimą į Politinę tarybą, diskutuosime aukščiausiu lygiu“, - žarstė pažadus R. Vaitkus. Tačiau kol kas nenumatyta, kad Politinė taryba posėdžiautų artimiausiomis dienomis.

Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas sako, kad kol kas nesusiderėta dėl esminio klausimo. „Pagrindinis punktas, būtent dėl darbo užmokesčio didinimo nuo rugsėjo 1 dienos skiriant tam 18 mln. eurų - nepasiektas, nes, mūsų manymu, tiek Vyriausybė, tiek Švietimo ministerija, tiek Finansų ministerija neatliko namų darbų - nepateiktas realus skaičius, iš kur tai paimti“, - žurnalistams sakė jis.

Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė savo ruožtu po pirmadienio derybų sakė matanti teigiamų poslinkių. „Nepavyko susiderėti dėl vieno punkto - dėl profsąjungų reikalavimo panaikinti atlyginimų koeficientų šakutes jau nuo 2016 metų rugsėjo 1 dienos. Tą punktą mes atidėjome iki trečiadienio. Dar sėsime prie derybų stalo, gal pavyks susitarti. Bandome įtikinti profsąjungas, kad nuo 2016 metų tokios sumos rasti, kad panaikintume iš karto šakutes, nėra tiesiog galimybių. Matysime, gal pavyks susiderėti, susitarti. O dėl visų kitų punktų - dėl pedagogų etatinio apmokėjimo modelio metmenų, dėl mokytojų skaičiaus optimizavimo veiksmų plano pateikimo ir dėl kitų dalykų tiesiog suderinome tekstą“, - aiškino ji.

Skaityti daugiau: Streikuojantys pedagogai: valdžios demagogija peržengė ribas

Pradedantis muitinės pareigūnas prabilo: padėtis – apverktina

Perskaitęs naujojo muitinės vadovo interviu, nusprendžiau truputį supažindinti su darbu Lietuvos muitinėje ir užduoti savo klausimų.

Sutapimas ar ne, bet, pasikeitus muitinės generaliniam direktoriui, turime šviežią „kyšininkaujančių“ pareigūnų sulaikymo akciją. Direktoriaus noras pasirodyti jau pirmomis dienomis? Parodyti, kaip vėl stipriai ir griežtai bus kovojama su korupcija? Nieko nauja. Ta pati nepasiteisinusi strategija jau daug metų.

Valdžia orientuota tik į bausmes ir draudimus. Skatinimas ir motyvacija jiems dar nežinomi žodžiai. Per krizę nurėžtos algos atstatymas? O kam? Muitininkai gi ir taip nebadauja, tegu randa, kaip gaut papildomų pajamų, o tada mes juos jau nubausime.

O gal tai nauja taktika, siekiant apsivalyti nuo daugiau uždirbančių „užsisėdėjusių“ muitinės pareigūnų su laipsniais ir kategorijomis (kas lemia aukštesnius atlyginimus), jų vietas užpildant naujokais su „plikomis“ algomis, bet neblėstančiu entuziazmu?

Ar tikrai neblėstančiu? Naujokai tikrai puikiai pradžioje imasi iniciatyvos, ieškodami kontrabandos ir bausdami vairuotojus, kurie „pamiršo“ vieną ar kitą kupiūrą dokumentuose. Deja, tas jų entuziamas greit išblėsta, kai pasimato, kad įspūdingos muitininko algelės (500 Eur) nebeužtenka normaliam pragyvenimui.

O kur dar dešimtys ar šimtai kilometrų, kuriuos reikia nuvažiuot, kad pasiektum darbo vietą. Žinoma, departamentas skiria iki 104 eurų už išlaidas degalams, tačiau nemažai inspektorių gyvena už 100 ir daugiau kilometrų nuo darbo vietos, kurią vadovybė paskiria pagal nuotaiką ar bala žino ką.

Tokiems vargšeliams tenka papildomai dengti važiavimo išlaidas iš savo kišenės. Ir neduok dieve pamesi degalų čekį ir jo nepateiksi ataskaitoje – atsisveikink su kompensavimu.

Skaityti daugiau: Pradedantis muitinės pareigūnas prabilo: padėtis – apverktina