Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto pakeitimo projektas
Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖJE STATUTO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2016 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutą ir jį išdėstyti taip:
„PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. VIII-1986
(Lietuvos Respublikos 2016 m. d. įstatymo Nr. redakcija)
TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖJE
S T A T U T A S
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Statuto paskirtis
1. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – Statutas) nustato asmenų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje (toliau – muitinė) ir muitinės pareigūnų atleidimo iš jos, perkėlimo į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo ir darbo apmokėjimo tvarką, muitinės pareigūnų karjeros planavimą ir jų specialiųjų kompetencijų ugdymą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus, profesinių sąjungų veiklos muitinės įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą muitinėje ypatumus.
Skaityti daugiau: Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto pakeitimo projektas
Lietuvą žlugdo socialinė nelygybė: blogiau tik Serbijoje
Per ketverius socialdemokratų valdymo metus pajamų nelygybė Lietuvoje dar labiau išaugo ir šiuo metu yra bene didžiausia visoje Europos Sąjungoje. Lietuvą žlugdo baisus atotrūkis: blogiau tik Serbijoje.
Naujoji valdžia teigia, kad šiai problemai skirs didžiausią dėmesį, tačiau ji gali pasimesti tarp daugelio kitų taip pat įvardijamų prioritetų.
Blogiau tik Serbijoje
ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2015 metais Lietuvos bendrą pajamų nelygybės dydį atspindintis Gini indeksas sudarė 37,9, kur 0 reiškia visišką lygybę, o 100 – visišką nelygybę. Per pastarąjį dešimtmetį indeksas šiek tiek svyravo: po 2008 metų pasaulinės finansų krizės padidėjo, tarp 2010 ir 2012 – sumažėjo, o vėliau vėl ėmė kopti viršun. Tačiau per visą laikotarpį jis buvo didesnis už ES vidurkį.
Naujausiais duomenimis, Gini indeksas Lietuvoje buvo mažesnis tik už Serbijos, kur jis siekė 38,2. Visose kitose Europos šalyse pajamų nelygybė buvo mažesnė.
Sieks išlyginti
Paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybės programoje tvirtinama, kad Lietuvoje bus pradėta įgyvendinti veiksminga skurdo įveikimo politika. „Bus įgyvendinamos aktyvios skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemonės. Lietuvos socialinės atskirties ir pajamų nelygybės indeksą artinsime iki ES šalių vidurkio“, – rašoma joje.
Skaityti daugiau: Lietuvą žlugdo socialinė nelygybė: blogiau tik Serbijoje
Lietuvos "bangladešinimas"
Laisvi, valstybės nereguliuojami darbo santykiai: darbdavio nuobauda 10-mečiui darbuotojui - į užpakalį įkišo aukšto slėgio žarną ir susprogdino jam vidurius
Sakote, galima gyventi be Darbo Kodekso?
Nes nesant jokiems privalomiems minimaliems standartams ir apribojimams darbuotojai ir darbdaviai nesunkiai, be jokio valstybės įsikišimo, tiesiog ims ir susiderės - kas, kaip ir kiek dirbs, kiek už tai gaus ir kaip abi pusės bus baudžiamos už susiderėtų įsipareigojimų nesilaikymą. Tereikia jiems netrukdyti derėtis, o valstybė vis bando kištis ir reguliuoti.
Pasaulinė praktika patvirtina - gyventi be darbo kodeksų ir valstybės reguliuojamų darbo santykių bei nustatomų minimalių reikalavimų išties įmanoma. Žinia - nieko tame neįmanomo nėra.
Ir štai kaip tokie tik darbdavių ir darbuotojų laisvose derybose susiderėti darbo santykiai atrodo realybėje:
Bangladeše, verpimo fabrike, kuriame pagal liberalų išsvajotą laisvą darbdavio ir darbuotojo susitarimą triūsia tūkstančiai mažamečių vaikų [Laisvos rinkos instituto balsas: o kodėl reikėtų riboti vaiko teisę, jeigu jis nenori mokytis, o nori dirbti po 12 valandų per dieną ir parnešti namo eurą-kitą? Darbštūs vaikai - juk tai puiku!].
Ir štai vienas devynmetis darbuotojas, vardu Sagar Barman, niekaip negalėjo priprasti laikytis darbdavio nustatytų vidaus darbo taisyklių ir nuolat landžiojo į ribotos prieigos fabriko zonas.
Nulinės darbo sutartys – nulinė gyvenimo kokybė
Socialdemokratas A. Butkevičius teigia, kad nulinės darbo sutartys padės pritraukti investicijų ir padės išvengti atlyginimų „vokeliuose“.
J.E. Prezidentė D. Grybauskaitė savo dekrete pažymi, kad „nenustatytos apimties darbo sutartys sukuria papildomas prielaidas piktnaudžiavimui slepiant tikrąsias darbo apimtis ir šešėlinio darbo masto augimui“.
Tenka pripažinti, kad mūsų valstybėje, siekiant teigiamų permainų dažnai mėgstama ne pasinaudoti gerąja kitų šalių patirtimi, o norima sugalvoti, kaip manoma, vis kažką kitokio, įdomesnio ir, dažniausiai, deja, nereikalingo ar net žalingo.
Didžiojoje Britanijoje netyla diskusijos, kad reikėtų atsisakyti nenustatytos apimties darbo sutarčių, dar vadinamų nulinių valandų kontraktais, nes jų skaičius šalyje drastiškai išaugo ir atvėrė kelius darbdaviams piktnaudžiauti savo teisėmis išnaudojant darbuotojus.
Lietuvoje nutarta, kad nulinės sutartys yra labai reikalingos. Premjeras Algirdas Butkevičius po paskutinės politinės tarybos netgi pabrėžė, kad tokios sutartys neabejotinai pritrauks daugiau investuotojų, galimai net iš už Atlanto, todėl jos būtinai turi likti naujajame Darbo kodekse. Tiesa investuotojai apie tai, kad nulinės sutartys pritrauks jų investicijas, nežino…
Nenustatytos apimties darbo sutartis, tai tokia darbo sutartis, kai darbuotojas atvyksta dirbti darbdavio kvietimu, o darbdavys įsipareigoja darbuotojui atlyginti už faktiškai išdirbtą laiką. Siūloma nustatyti, kad Lietuvoje būtų numatytas minimalus darbo laikas – 8 val. per mėnesį, už kurį būtų mokama nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas išdirbo tas valandas, ar ne.
Skaityti daugiau: Nulinės darbo sutartys – nulinė gyvenimo kokybė
Nemokama medicinos pagalba užsienyje
Įsibėgėjant atostogų sezonui vis aktualesne tampa kelionių tema. Prieš išvykdami į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją, nepamirškite pasirūpinti Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK). Nelaimingo atsitikimo atveju ji padės sutaupyti nuo kelių iki kelių šimtų eurų.
Bet būtinajai medicinos pagalbai suteikti jos su savimi turėti neprivaloma. „Pagalba žmogui suteikiama bet kuriuo atveju, tačiau paslaugų apmokėjimas gali skirtis. Neturint kortelės, žmogus už gydymą turi susimokėti, o sąskaitą pateikus savo teritorinei ligonių kasai (TLK) įmokos suma grąžinama“, – aiškina Vilniaus TLK.
Jei ir nesate pasidaręs kortelės, o užsienyje prireikė pagalbos, TLK visada galima prašyti išduoti sertifikatą, laikinai pakeičiantį ESDK. Dokumentas bus išsiųstas medicinos paslaugas teikiančios šalies kompetentingai įstaigai. Tokiu atveju irgi turėsite susimokėti gydymo įstaigai, o sąskaita už medicinos paslaugas bus pateikta apmokėti Lietuvos Valstybinei ligonių kasai, kuri jums išmokės kompensaciją.
Vis tik turėti kortelę geriau – tuomet gydymo suma yra kompensuojama iš karto, pačiam mokėti už būtinosios medicinos pagalbos paslaugas nereikia.
Studentas Mindaugas, viešėdamas pas draugą Nyderlanduose, netyčia stiklu giliai įsipjovė pirštą.„Artimiausioje ligoninėje mane apžiūrėjo, padarė vieną siūlę ir suleido skiepus. Gydymo sąskaitos suma siekė 120 eurus, tačiau man mokėti nereikėjo. Dėl kortelės visa tai iš karto buvo kompensuota.”
Tiesa, vakciną už 30 eurų jis nusipirko pats, bet šią sumą Lietuvoje jam kompensuos TLK.
Imuniteto tarnybos veiklos prioritetai
MDPS atstovas dalyvavo stebėtojo teisėmis atrankoje į Muitinės departamento Imuniteto tarnybos vyriausiojo tyrėjo (A lygis, 12 kategorija) pareigoms užimti. Įspūdį ir dirvą pamąstymams paliko komisijos narių vienas iš klausimų pretendentui: ,,Ar nebūtų sudėtinga atlaikyti neigiamą pareigūnų požiūrį?“. Jei toks klausimas iškyla, vadinasi konstatuojama, kad taip yra. Įdomu, ar kam nors iš vadovybės kyla klausimas, o kodėl taip yra?
MD vadovybės ramybė ir savimi pasitikinčios šypsenos, perša išvadą, jog neigiamas pareigūnų požiūris į Imuniteto tarnybą yra tam tikra prasme ,,GARBĖ“ ir pasididžiavimas tai tarnybai.
Grįžkime prie tikslo. Neabejotina, kad kiekvieno muitinės pareigūno tikslas- dorai ir sąžiningai dirbti Lietuvos valstybei ir nė kiek neabejojame, kad taip ir yra. Imuniteto tarnybos tikslas irgi turėtų būti dorai ir sąžiningai dirbanti Lietuvos muitinė. Jei visų tikslas vienas, kodėl gi yra priešprieša tarp Lietuvos muitinės pareigūnų ir Imuniteto tarnybos? Kodėl muitinės pareigūnai suskirstyti į ,,Mes“ ir ,,Jie“, suprask postų pareigūnai? Manyčiau, tai dar ankstesnio MD vadovo suformuoto požiūrio tąsa: ,,antrankių visiems užteks...“, o taip pat ir priemonės, kurias ši tarnyba naudoja lyg dirbtų su recidyvistais... O gal yra kitos priežastys? Tačiau vadovų pasididžiavimas tuo, kad į Imuniteto tarnybą postų pareigūnai žiūri neigiamai, kelia didelį nerimą. Baugu, bet tai labai primena vieną vaizdelį matytą televizijos ekrane apie Islamo teroristus- savimi pasitikintis žavus jaunuolis vienoje rankoje laikydamas automatą, o kitos rankos du pirštus iškėlęs "V" raidės forma, taria: ,,mes sunaikinsime visus netikėlius“. Jie irgi žino, kad jų bijo visas pasaulis ir tai juos tik pastiprina. O gal mes, Lietuvos muitinės pareigūnai, į Imuniteto tarnybos pareigūnus pradėkime žiūrėti su MEILE, su užuojauta ir su gailesčiu, gal tuomet jie supras, kad už gerus darbus (juk jie dirba gerus darbus?) žmogus turi būti paprasčiausiai gerbiamas?
Paskolos
Teledema
Petankės sportas
LT pareigūnų federacija
Trumpai
- 1
- 2
- 3
Prev NextPalankūs atostogauti 2025 m. mėnesiai
MDPS konferencija 03-16
Šachmatų turnyras
ŠKS garantijos tėvams
2022 m. sausio 28 d. Nr. PV3-555 ... Daugiau
Apie 12-os valandų pamaininį darbą
Padvigubėjusio kelionės laiko MD neatlygins
Rekomenduojami vertinimo koeficientai
Kolektyvinės sutarties 54 ir 55 punktai …
Geriausia, kas galėjo nutikti?...
Muitinių direktoriai prieš DU kėlimą pareigūnams …
Dėl Raigardo posto pertvarkos
Apie kreivąją energetiką