Naujojo statuto galiojimo klausimai
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo teisininkai pateikia atsakymus į dažniausiai pareigūnų užduodamus klausimus.
Kam galios naujojo Statuto nuostatos?
Statuto nuostatos bus taikomos Vidaus reikalų sistemos, Kalėjimų bei Muitinės sistemų pareigūnams.
Ar keisis darbo užmokesčio sistema? Ar pareigūnai gali tikėtis didesnio atlygio?
Priimtomis pataisomis nutarta vidaus tarnybos sistemos pareigūnams nustatyti vienodą darbo užmokesčio sistemą, kurią sudarys pareiginė alga, priedai už laipsnį ir tarnybos stažą bei priemokos. Įstatyme įtvirtinami ne konkretūs vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareiginių algų koeficientai, o jų intervalai. Pasak pasiūlymo iniciatorių, tai leis lanksčiau spręsti pareigūnų darbo užmokesčio didinimo problemą.
Ar keisis pareigūnų darbo laikas?
Naujos redakcijos Statute numatyta, kad pareigūnų darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). Statutinės įstaigos vadovas ar jo įgalioti asmenys gali Statuto 47 straipsnyje nurodytais atvejais pavesti pareigūnui dirbti viršvalandžius. Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, negali būti ilgesnis kaip 24 valandos per darbo dieną (pamainą) ir 70 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį. Per ketvirtį (3 mėnesių laikotarpį) pareigūno vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną 7 dienų laikotarpį neturi viršyti 48 valandų.
Kaip keisis pareigūnų, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo laikas?
Pareigūnams, kai būtina užtikrinti tinkamą statutinės įstaigos funkcijų atlikimą, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Taikant suminę darbo laiko apskaitą, pareigūnų pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais, pagal naują Statuto redakciją, negali būti ilgesnė kaip 26 valandos, darbo laiko norma yra vidutiniškai 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį), vidutinis darbo laikas per kiekvieną 7 dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų.
Kritinė situacija muitinėje: prabilo apie apgailėtinas sąlygas – drastiškai trūksta žmonių
Lietuvos muitinėje ir toliau auga laisvų etatų skaičius. Šiuo metu yra 233 neužimtos darbo vietos. Ypatingai trūksta pasienio postų pareigūnų. Taip esą yra dėl to, jog maži atlyginimai neatitinka sudėtingų darbo sąlygų.
Muitinės darbuotojai atskleidžia, kad atmosfera tarp pareigūnų slogi, į darbą einama sukandus dantis. Pareigūnai ne tik mažai uždirba, bet ir jų darbo sąlygos apgailėtinos. Kai kuriuose pasienio postuose nėra tinkamų sąlygų nusiprausti ar persirengti, uniformos nepritaikytos dirbti lauko sąlygomis.
2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Lietuvos Respublikos muitinėje dirbo 2 110 pareigūnų: 978 vyrai ir 1 132 moterys. 2018 m. sausio 1 d. Lietuvos muitinėje buvo neužimti 233 pareigūnų etatai.
„Atmosfera tarp pareigūnų labai slogi, į darbą einama sukandus dantis. Dauguma jų – 60-mečiai, tad gauti kitą darbą rinkoje beveik neįmanoma. Muitinėje jie dirba jau 25-27 metus, bet nuo pat pradžios socialinis gerbūvis jiems nebuvo sukurtas. Muitinės departamentas nedaro ir nesprendžia jau įsisenėjusių problemų,“ - tv3.lt sakė Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Leokadija Daujotaitė.
Pasienio postuose darbo sąlygos - nepavydėtinos
Visų pirma daug klausimų kelia, kokiais kriterijais vadovaujantis yra nustatomos pareigybių kategorijos, pagal kurias skaičiuojami atlyginimai administracijai, postų pareigūnams, mobiliųjų grupių pareigūnams.
„Administracijai nustatomos 10-12 kategorijos ir ne žemesnės, tuo tarpu postų pareigūnams nustatomos vienos iš žemiausių kategorijų: 7-8. Departamentas jau susidūrė su problema, kad pareigūnai dėl mažų atlyginimų išeina iš tarnybos, jie negali su tuo susitaikyti. Kiekvienais metais padėtis blogėja. Naujų darbuotojų nėra, o dauguma dirbančių pareigūnų, jau nebegali tęsti tarnybos šiose pareigose dėl amžiaus, ir tai yra didžioji dalis pareigūnų,“ - aiškina darbuotojų atstovė.
Raimondas Kuodis. „Ekonomikos dėstymą yra užvaldę neoliberalai“
- Platonas įvardino keturias dorybes: išmintis, drąsa, teisingumas ir saikingumas. Tai visiems visuomenės luomams privaloma dorybė. Gal įvardintoji saikingumo dorybė yra pirmoji ekonominė dorybė? Tik mes ją pamiršome?
- Ekonomikos mokslas prieina prie tų pačių išvadų ir vienas pirmųjų dalykų, kurį išmoksta ekonomistai, tai kad kraštutinumai yra negerai. Daug žmonių tą intuityviai jaučia nebūdami ekonomistais, o šie įrodo tuos dalykus formaliai. Tą netgi stebime eilinių žmonių gyvenime: žmonės nėra nei dideli kamikadzės nei ypatingai konservatyvūs ir atsargūs, jie renkasi kažką per vidurį. Ir vartojimo struktūra yra daugiau ar mažiau subalansuota, žmonės ir valgo, ir pramogauja, ir keliauja. Dauguma žmonių renkasi, kaip ekonomistai juokauja, vidutiniškai iškeptą mėsos patiekalą.
Problema ta, kad ekonomikos dėstymą yra užvaldę neoliberalai, kurie kai kada skatina arba pateikia žmones išskirtinai kaip homo economicus, žmones labai siauriai siekiančius savo interesų, o tada dingsta visuomeninis interesas. Godumas, kuris visais laikais buvo laikomas nuodėme, didžiąja nuodėme, pateikiamas kaip dorybė, kad žmonės turi beatodairiškai siekti savo asmeninių interesų, neva tai veda prie visuomeninių interesų. Adamas Smithas rašė, kad „nematoma rinkos ranka“ viską sutvarkys, bet kaip matome, tas godumas veda prie milžiniškų socialinių problemų, prie tiesiog žmonių apgaudinėjimo, kai pardavinėjami šlamštiniai produktai, mažinant savikainą, dedant pigesnį cukrų vietoj miltų kepant duoną ir taip toliau. Nepanašu, kad toks kraštutinis požiūris duoda kažką gero. Net ir neoliberalios institucijos jau šneka apie nelygybės klausimus, apie nepelnytai gautas pajamas (ekonomistų renta vadinamas), kurios yra didžiąja dalimi tos nelygybės didėjimo priežastis. Galėtume mažiau kreipti dėmesį į nelygybę, kuri kyla iš objektyvių dalykų: žmogus gerai mokėsi, sąžiningai dirbo, sukūrė gražų ir gerą, kažkam reikalingą produktą, nieko neapgaudinėjo ir taip tapo turtingas, tačiau mes vis daugiau kalbam apie sistemines apgavystes, ypač finansų sektoriuje, žemgrobystes Lietuvos kontekste ir pan. (plačiau žr. nelygybės žemėlapį).
Neoliberalusis požiūris įvardina godumą dorybe, bet taip pat atmeta atvirkštinį saiko momentą – suvokimą, kad galima nustatyti, kas yra minimaliai reikalinga, ko minimaliai reikia žmogaus normaliam oriam gyvenimui. Neoliberali ideologija sako, kad neįmanoma šito nustatyti, nes tam kažkodėl „nėra kriterijų“.
Skaityti daugiau: Raimondas Kuodis. „Ekonomikos dėstymą yra užvaldę neoliberalai“
Dėl vertinimo kvotų MD kaltina Finansų ministeriją ir lėšų trūkumą
Vasario 6 d. departamente įvyko Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (MDPS) atstovų ir Muitinės departamento vadovų susitikimas, kurio metu buvo diskutuota apie muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo procesą. Kalbėta apie tai, kad blogą Muitinės departamento statutinės komisijos darbą lemia ne vien pasenęs reglamentas, bet ir objektyvumo trūkumas, bei neetiškas komisijos narių elgesys. Muitinės departamento iniciatyva aptartas bendros pozicijos išsakymo susitikimuose su asignavimų valdytojais (Finansų ministerija) klausimas.
Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Leokadija Daujotaitė ir valdybos pirmininkas Jūrius Bruklys posėdį pradėjo iškeldami klausimą dėl akivaizdžiai prastėjančių darbo sąlygų.
Muitinės vadovai pritarė šiems pastebėjimams ir paminėjo, jog kasmet gauna nusiskundimų dėl vis prastesnio paslaugas atliekančių tarnybinių patalpų valytojų darbo bei mato vis brangstančias paslaugų kainas ir paprašė profsąjungos atstovų padėti ir kartu spręsti šią problemą: stebėti, fiksuoti, analizuoti ir reikšti pretenzijas. Muitinės departamento vadovai įsipareigojo svarstyti galimybę sugrįžti prie nuolatinių valytojų samdymo.
Taip pat buvo iškeltas klausimas apie muitinės pareigūnų buitinių tarnybos sąlygų pagerinimą teritorinėse muitinėse, nes pareigūnų persirengimo patalpos naudojamos kitoms reikmėms, spintelių dydžiai nepakankami, patalpose nėra dušų ir pan.
Arūnas Adomėnas informavo, kad š. m. kovo mėnesį visus muitinės pastatus valdyti perima Valstybės įmonė Turto bankas. Pasak jo, už pastatų administravimą muitinei teks mokėti preliminariais skaičiavimais apie 240 tūkst. eurų, tuo metu kai Finansų ministerija muitinės turtui administruoti yra skyrusi vos 88 tūkst. eurų. Todėl šiuo metu yra sprendžiamas klausimas, kur gauti trūkstamų pinigų, juolab, kad kitiems poreikiams lėšos taip pat yra gerokai apkarpytos.
Leokadija Daujotaitė taip pat pasidomėjo, kaip būtų galima spręsti postų bei mobiliųjų grupių pareigūnų uniformų trūkumo klausimą. Finansų skyriaus viršininkas Arūnas Bartaška patikino, kad iš viso per metus pareigūnų uniformoms yra numatyta 230 tūkst. eurų. Bendru sutarimu buvo priimtas sprendimas peržiūrėti uniformų dėvėjimo terminus ir komplektų skirstymo prioritetus.
Skaityti daugiau: Dėl vertinimo kvotų MD kaltina Finansų ministeriją ir lėšų trūkumą
Dėl sąlygų nukenčia darbo kokybė
Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Leokadija Daujotaitė, muitinės postų pareigūnų situaciją apibūdina kaip labai prastą.
„Darbo sąlygos sunkios, o atlyginimai – 460 eurų gauna pradedantis pareigūnas, o dar nuvykti į darbą reikia. Pasienio postai juk nutolę nuo gyvenamosios vietos. Tad, pavyzdžiui, iš Zarasų reikia pasiekti Medininkus, o pilnai kelionės išlaidų niekas neatlygina,“ - sako L. Daujotaitė.
Anot darbuotojų atstovės, muitinės posto pareigūnai turi žemiausią kategoriją, pagal kurią skaičiuojami atlyginimai, o sąlygos kilti karjeros laiptais sudaromos ne visiems. Uždirbdami mažai, šie ieškosi papildomo darbo, o tai kenkia darbo kokybei. „Situacija labai prasta, esame viskuo nepatenkinti. Nėra jokios sistemos, kad pareigūnai galėtų kilti karjeros laiptais. Iš dirbančiųjų postuose, retas kuris turi 11 kategoriją. Pareigūnai po 20 metų gali pradirbti turėdami tik 8 kategoriją. Tad kokia motyvacija dirbti? Šias pareigas, pasienio ruožuose užima tik tie jaunuoliai, kurie gyvena su tėvais ir turi jų finansinį palaikymą. Įsivaizduokite, ką reiškia šiuo metu uždirbti 500 eurų. Dažnas tokiu atveju ieško papildomo darbo. Tačiau taip nukenčia pareigūno darbo kokybė, jeigu jis atidirbęs, šiek tiek pamiega ir vėl eina į kitą darbą?” - situaciją komentavo profesinės sąjungos pirmininkė.
Už papildomą krūvį nemoka
„Viskas filmuojama, įrašinėjama, pažeidžiant net žmogaus teises, nes pareigūnai net neįspėjami, kad jie stebimi. Apie kokias darbo sąlygas kalbėti, jeigu, pavyzdžiui, Medininkų poste tik pernai įjungė šiltą vandenį. Jie rodo, kokias turi geras darbo sąlygas, kad turi dušus, bet iš jų teka tik šaltas vanduo, o į tas patalpas galima įeiti tik paltą apsirengus,“ - pasakojo L. Daujotaitė.
„Apie 300 laisvų etatų, postų pareigūnų trūksta, darbo krūvis tenka poste dirbantiems pareigūnams, tačiau už papildomą darbą mokama tik 5% priedas, o darbą tai atlikti reikia visą,“ - aiškino darbuotojų atstovė.
Skandalinga padėtis Lietuvos muitinėje
Lietuvos muitinėje masiškai trūksta darbuotojų – nors etatų yra per 2,3 tūkst., pustrečio šimto jų yra laisvi. Muitinė nuolat skelbia konkursus pareigybėms užimti, tačiau ne visada pavyksta rasti tinkamų kandidatų.
Kaltas mažas atlyginimas ir dideli reikalavimai kandidatams. Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas praėjusią savaitę sakė, kad Muitinėje, o ypač pasienio punktuose, smarkiai trūksta darbuotojų – niekas nenori dirbti už mažą atlyginimą. 15min pasidomėjo statistika – pasirodo, išties jau ne pirmus metus Muitinėje gausu laisvų darbo vietų, ir ne visų skelbiamų konkursų metu pavyksta rasti žmonių.
Laisvų darbo vietų – šimtai
Pernai Muitinėje buvo 2347 pareigybės, tačiau net 241-ai iš jų paprasčiausiai nepavyko rasti tinkamo specialisto. Ir tokia tendencija stebima jau ne pirmus metus. Muitinės specialistai 15min pateikė penkerių metų statistiką, kuri rodo, kad neužimtų pareigybių gausu kasmet.
Pavyzdžiui, 2013 metais iš 2341 pareigybių 136 buvo neužimtos, 2014 metais neužimtų buvo 96, 2015 – 116, 2016 – 160 pareigybių.
Taip pat statistika liudija, kad konkursų buvo skelbta žymiai daugiau nei kad priimta žmonių. Pavyzdžiui, 2013 metais Muitinė skelbė 201 konkursą, o pavyko pasamdyti 158 žmones, 2014 metais skelbė 164 konkursus, o priėmė tik 94 žmones.
Pernai, nors Muitinė turėjo pustrečio šimto laisvų darbo vietų, skelbė vos 70 konkursų, nes norėjo esantiems darbuotojams padidinti darbo užmokestį, kad jie neišsilakstytų, todėl vyko vidinės atrankos tam tikroms, aukštesnės pareigybėms užimti. Per tuos 70 viešai skelbtų konkursų pasamdyti pavyko tik 36 žmones (tik 11 iš jų į pasienio postus).
Paskolos
Teledema
Petankės sportas
LT pareigūnų federacija
Trumpai
- 1
- 2
- 3
Prev NextPalankūs atostogauti 2025 m. mėnesiai
MDPS konferencija 03-16
Šachmatų turnyras
ŠKS garantijos tėvams
2022 m. sausio 28 d. Nr. PV3-555 ... Daugiau
Apie 12-os valandų pamaininį darbą
Padvigubėjusio kelionės laiko MD neatlygins
Rekomenduojami vertinimo koeficientai
Kolektyvinės sutarties 54 ir 55 punktai …
Geriausia, kas galėjo nutikti?...
Muitinių direktoriai prieš DU kėlimą pareigūnams …
Dėl Raigardo posto pertvarkos
Apie kreivąją energetiką