See other templatesSee other templates

Lietuvos muitinėje ir toliau auga laisvų etatų skaičius. Šiuo metu yra 233 neužimtos darbo vietos. Ypatingai trūksta pasienio postų pareigūnų. Taip esą yra dėl to, jog maži atlyginimai neatitinka sudėtingų darbo sąlygų.

Muitinės darbuotojai atskleidžia, kad atmosfera tarp pareigūnų slogi, į darbą einama sukandus dantis. Pareigūnai ne tik mažai uždirba, bet ir jų darbo sąlygos apgailėtinos. Kai kuriuose pasienio postuose nėra tinkamų sąlygų nusiprausti ar persirengti, uniformos nepritaikytos dirbti lauko sąlygomis.

2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Lietuvos Respublikos muitinėje dirbo 2 110 pareigūnų: 978 vyrai ir 1 132 moterys. 2018 m. sausio 1 d. Lietuvos muitinėje buvo neužimti 233 pareigūnų etatai.

„Atmosfera tarp pareigūnų labai slogi, į darbą einama sukandus dantis. Dauguma jų – 60-mečiai, tad gauti kitą darbą rinkoje beveik neįmanoma. Muitinėje jie dirba jau 25-27 metus, bet nuo pat pradžios socialinis gerbūvis jiems nebuvo sukurtas. Muitinės departamentas nedaro ir nesprendžia jau įsisenėjusių problemų,“ - tv3.lt sakė Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Leokadija Daujotaitė.

Pasienio postuose darbo sąlygos - nepavydėtinos

Visų pirma daug klausimų kelia, kokiais kriterijais vadovaujantis yra nustatomos pareigybių kategorijos, pagal kurias skaičiuojami atlyginimai administracijai, postų pareigūnams, mobiliųjų grupių pareigūnams.

„Administracijai nustatomos 10-12 kategorijos ir ne žemesnės, tuo tarpu postų pareigūnams nustatomos vienos iš žemiausių kategorijų: 7-8. Departamentas jau susidūrė su problema, kad pareigūnai dėl mažų atlyginimų išeina iš tarnybos, jie negali su tuo susitaikyti. Kiekvienais metais padėtis blogėja. Naujų darbuotojų nėra, o dauguma dirbančių pareigūnų, jau nebegali tęsti tarnybos šiose pareigose dėl amžiaus, ir tai yra didžioji dalis pareigūnų,“ - aiškina darbuotojų atstovė.


Esą nepalankios darbo sąlygos muitinės pareigūnams tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį.

„Socialinis gerbūvis nebuvo pareigūnams sukurtas nuo 1996 metų. Nuo to laiko, kai į muitinę ėjo dirbti tik tie, kurie, kaip sakoma, nebijojo būti apdaužyti, apspjaudyti ir tikrai tie, kurie tik iš idėjos šias pareigas ėjo,“ - kalbėjo L. Daujotaitė.

Pasak pašnekovės, darbo sąlygos postų bei mobiliųjų grupių pareigūnų – nepavydėtinos.

„Mobiliųjų grupių pareigūnai iki šiol neturi normalių sąlygų nusiprausti po darbo, persirengti, išskyrus Klaipėdos teritoriją. Ten darbo sąlygos geriausios, galbūt tai lemia įstaigos vadovo požiūris. Tiek postų, tiek ir mobiliųjų grupių pareigūnai, dirba, galima sakyti, lauko sąlygomis: lietuj lyjant, ar šaltyje, ar karštyje. Tačiau neturi tinkamų uniformų. Departamento atsakymas buvo, jog tam nėra lėšų, arba jog jau skelbiami konkursai.

Pareigūnai neturi tinkamos avalynės, ypatingai prasta situacija tarp mobiliųjų grupių. Šią žiemą, kai naktimis buvo dideli šalčiai, sulaukiau labai daug skambučių, kad neįmanoma tokiomis sąlygomis dirbti: postuose skersvėjai, uniformos senos, nušiurusios, netinkamos tarnybai. Nuvažiavome patikrinti, pavyzdžiui Medininkų poste buvo įmanoma išbūti vos valandą – nepakeliamai šalta. Tik pernai Medininkų kelio poste, atsirado karštas vanduo. Kaip viduramžiais gyvename,“ - dėstė profesinės sąjungos pirmininkė.

Problemų daug, atsakymas vienas: nėra lėšų

Pareigūnai priversti susitaikyti su itin mažais atlyginimais ir rasti lėšų bei būdų, kaip atvykti į tarnybos vietą.

„Dalį pareigūnų nuo kovo 1 dienos perkėlė iš Raigardo į Medininkų ar Šalčininkų postus. Visų pirma, jiems pailgėjo vykimo laikas. Jeigu reikia važiuoti iš Alytaus ar Druskininkų, tai užtrunka apie valandą į vieną pusę. Kelias sudėtingas ir oro sąlygos kai kada jį apsunkina, bet niekas nepaklausia, ar tu turi transportą, kuriuo gali atvykti į postus, nes kai kurių nepasieksi viešuoju transportu.

Tad, pavyzdžiui, pareigūnui, kuris gauna 500 ar 600 eurų atlyginimą, iš Alytaus reikia važiuoti į Medininkus, o tai sudaro apie 200 eurų kelionės išlaidų per mėnesį. 100 eurų jam grąžins, bet jis privalo vykti nustatytu ir trumpiausiu atstumu, o mes juk visi žinome, kaip navigacinė sistema tokį kelią nustato – per laukus ar miškus,“ - sako L. Daujotaitė.

Profesinės sąjungos atstovė sako, jog apie pareigūnų problemas nuolat praneša vadovybei, tačiau gaunami atsakymai – glumina.

„Atsakymas vienas į visas problemas – nėra pinigų. Kyla klausimas, tai kur tie pinigai dingsta? Jeigu yra virš 300 laisvų etatų, o jie neturi pinigų net naujoms uniformoms, vykimo išlaidoms padengti ar atlyginimams. Ar ne jų darbas tų pinigų ieškoti? Kartą mums siūlė, sako, nueikite į finansų ministeriją ir paprašykite. Bet tai juk ne jau nebe mūsų, tai jų reikalas,“ - įsitikinusi L. Daujotaitė.

Pernai buvo atidarytas Vilniaus teritorinės muitinės Šumsko kelio postas. Ten pradėję dirbti pareigūnai ėmė atakuoti profesinės sąjungos atstovę skambučiais. Neva, ką tik, naujai atidarytame poste, neįmanoma dirbti dėl smarvės.

„Tarptautinio kelio postas. Vos pradėjus pareigūnams dirbti, pasipylė skambučiai, kad ten yra smarvė. Pasirodo pastatė biotualetą, už 10 metrų nuo pareigūnų darbo vietos. Juo naudojasi ir keleiviai, ir vairuotojai ir pareigūnai, žinoma. Keičiamas jis buvo kartą per savaitę, bet jame net vandens rankoms nusiplauti nebuvo. Apskritai tame poste jokio, nė geriamo vandens nėra. Tad po 3 patikrinimų, šis klausimas buvo išspręstas. Dabar ten situacija sutvarkyta. Tačiau kodėl viskas nebuvo padaryta iškart?“ - stebisi muitinės darbuotojų atstovė.

Maži atlyginimai bei darbo sąlygos

Muitinės atstovai teigė, jog departamento vadovai ir Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atstovai nuolat susitinka ir diskutuoja apie muitinės pareigūnų problemas, susijusias su mažais atlyginimais bei jų darbo sąlygų gerinimo klausimais, todėl problemos sprendžiamos, atsižvelgiant į esamą situaciją valstybės tarnyboje ir turimą finansavimą.

Be to, šių metų vasario 6 d. eiliniame minėtų atstovų pasitarime buvo diskutuota apie muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo procesą, kalbėta apie bendros Muitinės departamento ir profesinių sąjungų atstovų pozicijos išsakymo susitikimuose su asignavimų valdytojais bei dėl muitinės pareigūnų darbo užmokesčio fondo didinimo.

Tenka pripažinti, kad darbas Lietuvos muitinėje dėl žemų atlyginimų ir pakankamai aukštų reikalavimų, nustatytų Tarnybos Lietuvos muitinėje statute, tampa nepatrauklus darbo rinkoje. Prie to prisideda specialūs reikalavimai sveikatai, išsilavinimo cenzas, sunkios darbo sąlygos, nes posto pareigūnų didesnė darbo dienos trukmė ne patalpoje, bet lauke bei darbas naktį.

Be to, tarnybos vieta dažniausiai būna nutolusi nuo gyvenamosios vietos, todėl pasienio postuose, pačių pareigūnų sutikimu darbas vyksta 24 val.

Kelio postuose nėra optimalaus pareigūnų skaičiaus

Pasak muitinės atstovų, šiuo metu pradinis posto pareigūno darbo užmokestis sudaro apie – 500 Eur ir yra nekonkurencingas su darbo užmokesčiu viešajame sektoriuje – 683 Eur ir privačiajame sektoriuje –705 Eur. Tokia padėtis, viena iš priežasčių, kodėl į konkursą užimti muitinės postų pareigūno pareigas neateina reikiamas kiekis dalyvių. Esant tokiai situacijai, muitinės postuose, ypač pasienio kelio postuose nėra optimalaus pareigūnų skaičiaus, galinčio vykdyti savo funkcijas postuose įrengtose darbo vietose.

Muitinės departamentas 2017 metais, ieškodamas būdų kaip išlaikyti muitinės postų pareigūnus tarnyboje, pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo metu, žemiausių kategorijų pareigūnams suteikė aukštesnes kategorijas (2017 metais už labai gerus veiklos rezultatus 454 muitinės postų pareigūnai perkelti į aukštesnės kategorijos pareigas, ar jiems suteikta aukštesnė kvalifikacinė kategorija). Siekdami sudominti naujus darbuotojus dirbti muitinės postuose, numatome skelbti konkursus į tarnybą ne į inspektoriaus pareigybę A7 kategorija, o iškart į aukštesnės kategorijos vyresniojo inspektoriaus pareigybę A 9 kategorija, kurio ir atlyginimas būtų apie 580 Eur po mokesčių.

Šiuo metu Seime svarstomi su valstybės tarnyba susiję įstatymai, kurie manome turės įtakos ir muitinės pareigūnų, dirbančių muitinės postuose ir ne tik, teisėtų lūkesčių įgyvendinimo atžvilgiu.

Dėl uniformų nepritaikytų dirbti lauko sąlygomis

Minėtame vasario 6 d. pasitarime Muitinės departamento vadovai kartu su profesinių sąjungų atstovais sutarė peržiūrėti uniformų dėvėjimo terminus ir komplektų skirstymo prioritetus, o profsąjungos atstovai pasiūlė padėti išsiaiškinti reikalingos uniformos poreikį. Norime informuoti, kad Lietuvos muitininkų uniformos pavyzdžiai yra patvirtinti LR finansų ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 1K-303 „Dėl Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų uniformos, skiriamųjų ženklų, identifikavimo ženklo ir tarnybos ženklų pavyzdžių tvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais).

Muitinės vadovai pritaria pastebėjimams, kad yra nusiskundimų dėl prastesnio muitinės postų infrastruktūros valdytojų paslaugų teikimo, jog kai kuriuose muitinės postuose nėra galimybės muitinės pareigūnams civilizuotai persirengti ir kt., todėl su profsąjungų atstovais sutarė kartu spręsti šią problemą: stebėti, fiksuoti, analizuoti ir reikšti pretenzijas infrastruktūros valdytojams, jog sudarytų tinkamas sąlygas muitinės pareigūnams atlikti muitinės formalumus ir skirtų tam reikalingas patalpas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 26 straipsniu.

Muitinės atstovai primena, kad už pasienio kelio postų, turto valdymą ir priežiūrą atsakinga Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos, už geležinkelio postų – AB „Lietuvos geležinkeliai“, už oro, jūrų, uostų, pašto postų – Susisiekimo ministerijos paskirta valstybės institucija, šalies viduje, esančių vidinių krovinių postų – sandėlių, terminalų ir logistikos centrų valdytojai. Be to, artimiausiu metu, visus muitinės pastatus (administracinius), kurių valdytoja yra muitinė, ketinama perduoti valdyti Valstybės įmonei Turto bankui.

Vykimo į tarnybos vietą kompensavimas

Vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 54 straipsnio 10 dalimi muitinės postų pareigūnui, pagal tarnybos pobūdį važinėjančiam tarnybiniais tikslais keleiviniu ar asmeniniu transportu, taip pat vykstančiam į tarnybos vietą ir iš jos, važiavimo išlaidos, išskyrus taksi, kompensuojamos finansų ministro nustatytomis taisyklėmis, patvirtintomis 2007 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1K-189.

Minėtose taisyklėse nustatyta, kad važiavimo išlaidos kompensuojamos pagal faktinių važiavimo išlaidų pagrindimo dokumentus, tačiau per vieną mėnesį negali viršyti 0,8 Lietuvos Respublikos Seimo nustatyto atitinkamais metais taikomo valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris nuo 2018-01-01 d. yra 132,5 x 0,8 = 106,00 Eur.

Muitinės pareigūnų darbo krūvis

Kalbant apie pareigūnų darbo krūvio suvienodinimą, numatoma centralizuoti muitinės formalumų atlikimą, perskirstant darbo krūvį deklaracijų apdorojimo srityje iš Vilniaus teritorinės muitinės į Kauno, Klaipėdos teritorines muitines. Vykdoma elektroninių eksporto ir importo supaprastintų ir papildomų deklaracijų pateikimo ir muitinio įforminimo Lietuvos muitinėje bandomasis projektas. Tęsiant centralizuoto importo ir eksporto muitinės deklaracijų priėmimo ir apdorojimo taikymo Lietuvos muitinėje bandomojo projekto plėtrą, įdiegta automatizuota deklaracijų priėmimo, apdorojimo ir išleidimo pasirinktai procedūrai sistema. Šios naujovės sudaro sąlygas verslui greičiau atlikti muitinės formalumus.

Eglė Šantaraitė, tv3.lt

Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com