Ką rodo korupcijos indeksas?
Viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyrius paskelbė 2015 m. vadinamojo „korupcijos suvokimo indekso“ rezultatus. Lietuvai skirtas 61 balas iš 100 galimų ir 32 vieta 168 šalių sąraše. Lietuva užima 18 vietą tarp ES ir Vakarų Europos valstybių, pernai ji buvo 20-a. Ar tikrai geriau žmonėms dėl to, - „Vakaro žinios“ kalbėjosi su Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininku Vytautu Budniku.
- Aš labai skeptiškai žiūriu į tokias statistikas, nes jos dažnai priklauso nuo to, kokiu tikslu viena ar kita statistika renkama ir kas konkrečiai tą daro. Paprasti žmonės viską mato ir be jokios įmantrios statistikos - korupcija visada buvo ir ji niekur nedingo. Kaip rodo įvairūs procesai mūsų valstybėje arba bylos įvairiuose teismuose bei prokuratūrose, niekas iš esmės nepasikeitė. Negirdėjau, kad bent viena rezonansinė korupcijos byla būtų iki galo baigta, paskelbti bei įsigalėję kažkokie garsūs nuosprendžiai ir t.t.
Korupcinės bylos merams ar kitų politikų gaudynės imant bei duodant kyšius man labiau primena kovas tarp atskirų ir viena kitai priešingų politinių stovyklų, o ne tikrąją kovą su korupcija. Tai daugiau susiję su įvairių reitingų organizavimu - savų pozicijų stiprinimu bei konkurentų pozicijų silpninimu. O tikroji kova su korupcija arba tikroji korupcijos būklė šalyje atsispindi pirmiausia šešėlinėje ekonomikoje, kontrabandos srautuose ir kituose panašiuose reiškiniuose. Bet juk mes visi matome, kad nėra jokių stambių bylų, nors visi žinome, kad tai vyksta. Čia kalbėčiau ne tiek savo, kiek visos žmogaus teisių asociacijos vardu - mes jokių teigiamų poslinkių šioje kovoje nematome.
KT apie valstybinę pensiją už tarnybą
Dabartinė tvarka, kuri leidžia dirbantiems teisėjams, valstybės tarnautojams gauti pareigūnų ir karių valstybines pensijas, neprieštarauja Konstitucijai, antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).
Pasak KT, už tarnybą skirta pensija nėra laikytina privilegija, kaip savo kreipimesi argumentavo Vilniaus apygardos administracinis teismas. Jis KT prašė įvertinti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas tiek, kiek jomis nedraudžiama teisėjams ir valstybės tarnautojams gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.
Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipimesi tvirtino, kad Seimas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, jog asmenims, neišėjusiems iš tarnybos, valstybinė pensija nebūtų skiriama. Pasak pareiškėjo, kitoks Konstitucijos nuostatų aiškinimas reikštų, kad viešojoje tarnyboje einantiems pareigas ar valstybės valdžios funkcijas atliekantiems asmenims valstybinės pensijos mokėjimas yra privilegija, o tai nedera su Konstitucijos nuostatomis.
KT savo ruožtu paskelbė, kad Seimo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas; tos sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti, be kita ko, nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių. Pasak KT, atsižvelgdamas į ekonomines valstybės išgales Seimas gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį už tarnybą statutinėse valstybės institucijose asmenims skiriamos valstybinės pensijos būtų mokamos ir tais atvejais, kai jie, išėję iš tarnybos šiose institucijose, dirba kitą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų apmokamą darbą.
Konsultuojame dėl kasmetinių atostogų
Artėja kasmetinių atostogų grafikų sudarymo laikas. Jau pasigirsta įvairių interpretacijų ir nurodymų pareigūnams. Norime dar kartą priminti pagrindinius kasmetinių atostogų suteikimo principus.
Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – Statutas) reglamentuoja muitinės pareigūnų tarnybos ypatumus.
Statuto 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad muitinės pareigūnų atostogų rūšis, minimalią trukmę, suteikimo ir mokėjimo už jas tvarką nustato šis Statutas ir kiti įstatymai. Taigi, muitinės pareigūnai turi teisę į Statuto nustatytas atostogas bei Darbo kodekso nustatytas nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, ir mokymosi atostogas.
Paminėtina, kad, vadovaujantis Statuto 1 straipsnio 3 dalimi, yra taikomos Darbo kodekso nuostatos dėl:
- kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos,
- darbo stažo – metų, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, skaičiavimo,
- kasmetinių atostogų suteikimo dalimis,
- atšaukimo iš atostogų,
- kasmetinių atostogų perkėlimo ir pratęsimo,
- nepanaudotų atostogų suteikimo, atleidžiant iš darbo,
- kasmetinių atostogų apmokėjimo,
- piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas mokėjimo,
- tikslinių atostogų suteikimo (nėštumo ir gimdymo, tėvystės, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, mokymosi).
Tarptautinė muitinės diena
Gerbiami kolegos, sausio 26-ąją mes švenčiame Tarptautinę muitinės dieną. Ši diena - gera proga pagalvoti, ar tikrai viskas padaryta, kad Lietuvos muitinės pareigūnas, kuris yra muitinės pagrindas, jaustųsi tarnyboje gerai. Kaip dažnai, deklaruodami bendrus muitinės principus ir jos prioritetus, kalbėdami apie pasaulio muitinės pasiekimus, kalbėdami apie planus ir vizijas, pamirštame apie žmogų – pareigūną, kuris savo tarnyba sukuria visas vertybes, apie kurias kalbama šiandien. Tik susitelkę tikslų įgyvendinimui, bet pamiršę žmogų, mes nieko nepasieksime.
Profesinei sėkmei reikia daugelio dalykų – patirties ir drąsos, išminties ir iniciatyvos. Šiuos dalykus muitininkų bendruomenė turi.
Tačiau kartais trūksta noro įdėmiai įsiklausyti. Būtent klausytis, o ne tiesiog girdėti. Įsiklausyti ne į sakomus žodžius, o į tai, ką pareigūnas nori pasakyti. Įsiklausyti į tai, ką jis jaučia ir kaip jis mąsto, ramaus ir nuoširdaus žodžio, mokėjimo suprasti ir neskubėti smerkti. Sėkmę kiekvienas suprantame kitaip, tačiau dažniausiai nemokme džiaugtis net ir nedideliais dalykais. Jeigu kontrabanda, tai būtinai vertinama tik milijonais, net nepastebėdami tų, kurie savo kasdieniu darbu po kruopelytę pildo valstybės iždą. Ne mažiau svarbus Lietuvos muitinės kūrimui yra ir mūsų solidarumas, bendri principai, bendros vertybės, kurių laikymasis mus vienija ir daro viena Lietuvos muitininkų šeima, kurioje galime pasikliauti vieni kitais.
Policijoje dar viena abejotina reforma
Keturių policijos ir teisėsaugos profesinių sąjungų vadovai policijos generaliniam komisarui Linui Pernavui įteikė reikalavimą nedelsiant stabdyti visas šiuo metu policijoje įgyvendinamas pertvarkas. Kitaip žadama rengti protesto akcijas.
„Lietuvos policija pastaruoju metu išgyvena sudėtingų permainų laikus. Naujosios policijos vadovybės entuziazmas naikinti iki šiol veikusią sistemą ir eksperimentuoti visuomenės saugumu pasiekė kritinį tašką, kuriame pareigūnai nebegali tylėti“, – rašoma šią savaitę priimtoje profsąjungų rezoliucijoje.
Ją Lietuvos policijos profesinės sąjungos tarybos vardu pasirašė Roma Katinienė, Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos tarybos vardu – Tomas Vaitkunskas, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos tarybos vardu – Vytautas Lamauskas, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.
Profsąjungos reikalauja skelbti reformų moratoriumą, įvertinti jau atliktų pertvarkų naudingumą ir efektyvumą, sulyginti darbo krūvius konkrečiuose padaliniuose, reformas vykdyti tik visapusiškai joms pasirengus ir kt.
Anot profesinių sąjungų, pastaruoju metu policijos sistema išgyvena nesibaigiančias pertvarkas, pareigūnams nepaaiškinama jų esmė, kartais dar nepasibaigus vienai pertvarkai ir neįvertinus jos rezultatų (ar pasekmių), pradedama nauja.
Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės, jiems nerimą kelia planai sujungti viešąją ir kriminalinę policijas.
Profesinės ligos
Nors kolegos gali nesuprasti, geriausias būdas pailsinti stuburą, dirbant sėdimą darbą, – atsistoti keturiomis, LRT RADIJUI sako kineziterapeutė Ieva Adomienė. Jos tvirtinimu, norint kovoti su nugaros skausmais derėtų pagalvoti ne tik apie savo darbo vietą, bet ir miego padėtį.
– Ką reikėtų žinoti žmonėms, dirbantiems sėdimą darbą?
– Labai svarbu, ar žmogaus darbo vieta tinkamai pritaikyta prie jo anatominių duomenų. Jeigu taip nėra, net ir specialūs pratimai ne visada gelbsti. Svarbiausia – tinkamai prisitaikyti kėdės ir stalo aukštį. Be abejo, kuo dažniau reikia daryti pertraukėles. Bent kas 40 min. primygtinai rekomenduočiau atsistoti, pasivaikščioti, apeiti bent aplink stalą ar nueiti į kitą pastato galą.
Dažniausiai rekomenduojame atlikti vieną pratimą, kuris kitiems gal skamba šiek tiek juokingai, bet tikrai yra labai efektyvus – pabūti atsistojus keturiomis. Tai tikrai labai atpalaiduoja stuburą juosmens srityje. Kartais su kolegomis juokaujame, – jeigu žmogus nebūtų atsistojęs ant dviejų kojų, šiandien neturėtume darbo, nes nebūtų stuburo problemų. Galbūt bendradarbiai keistai sureaguotų į atsistojimą keturiomis, bet tai gana efektyvi stuburo atpalaidavimo priemonė.
– Sakote, kad turi būti pritaikytas stalas, kompiuterio aukštis, kėdė. Jeigu darbo vietos negalima pakeisti, ką tada daryti?
– Tada reikėtų stengtis įsiklausyti į savo kūno signalus. Pajutus diskomfortą, nepatogumą, skausmą, reikėtų tiesiog atsistoti, pasivaikščioti, stengtis ilgai neužsibūti nepatogioje padėtyje. Šiandien prikurta daug įvairių ergonominių sprendimų, kurie padeda darbo vietą pritaikyti individualiai. Yra specialios, įvairių formų ir aukščių pagalvės. Jos gali padėti. Taip pat galima rinktis iš daugybės specialių kėdžių, kurios padeda sėdėti tokiu kampu, kad stuburo apkrovos būtų daug mažesnės, negu sėdint ant įprastinės kėdės.
Paskolos
Teledema
Petankės sportas
LT pareigūnų federacija
Trumpai
- 1
- 2
- 3
Prev NextPalankūs atostogauti 2025 m. mėnesiai
MDPS konferencija 03-16
Šachmatų turnyras
ŠKS garantijos tėvams
2022 m. sausio 28 d. Nr. PV3-555 ... Daugiau
Apie 12-os valandų pamaininį darbą
Padvigubėjusio kelionės laiko MD neatlygins
Rekomenduojami vertinimo koeficientai
Kolektyvinės sutarties 54 ir 55 punktai …
Geriausia, kas galėjo nutikti?...
Muitinių direktoriai prieš DU kėlimą pareigūnams …
Dėl Raigardo posto pertvarkos
Apie kreivąją energetiką