ETT: kelionė į darbą - darbo laikas

Europos Teisingumo Teismas (ETT) nustatė, kad remiantis 2003/88/EC direktyva, laikas, kurį nuolatinės darbo vietos neturintys darbuotojai praleidžia pakeliui iki pirmo kliento ir pakeliui namo iš paskutinio kliento turi būti skaičiuojamas kaip darbo laikas.

Liuksemburge esantis teismas atmetė britų ir kelių kitų vyriausybių ieškinį, kuriame reikalauta pripažinti teisėta Didžiojoje Britanijoje paplitusią darbo laiko apskaitos praktiką. Vadovaujantis ja, laikas sugaištas kelionėje pas pirmąjį klientą ir laikas grįžtant po darbo neįskaitomi į darbo savaitės laiką. Kelionės laikas prilyginamas laisvalaikiui, už jį nemokama. Lygiai tokia pati darbo laiko apskaitos tvarka šiuo metu taikoma Lietuvoje.

ETT nutartis paskelbta byloje dėl Ispanijos bendrovių „Tyco Integrated Security“ ir „Tyco Integrated Fire & Security Corporation Servicios“ darbo laiko apskaitos.

2011 m. „Tyco“ uždarė savo biurus Ispanijos regionuose, o visų darbuotojų darbo vieta tapo pagrindinis bendrovės biuras Madride. Tačiau daug įmonės, kuri montuoja ir prižiūri apsaugos sistemas, darbuotojų dirba regionuose.

Skaityti daugiau: ETT: kelionė į darbą - darbo laikas

Atostogų trukmė ES

Iš Parlamentinių tyrimų departamento pateiktų duomenų matyti, kad Europos Sąjungos šalyse teisės aktuose nustatyta minimali kasmetinių mokamų atostogų trukmė svyruoja nuo minimalių 20 darbo dienų (4 savaičių) (Airijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Kipre, Graikijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Italijoje ir kt.) iki 28 darbo dienų (Jungtinėje Karalystėje), 30 dienų (Prancūzijoje ir Ispanijoje ir kt.)

Kai kuriose valstybėse atostogų trukmė apskaičiuojama pagal koeficientą, kuris nurodo atostogų dienų skaičių už vieną darbo mėnesį, kai kuriose valstybėse atostogos ilginamos atsižvelgiant į sveikatos būklę, darbuotojo amžių, darbo sąlygas, turimus mažamečius arba neįgalius vaikus.

Dažniausiai papildomos sąlygos aptariamos kolektyvinėse arba individualiose darbo sutartyse. Pavyzdžiui, Nyderlanduose, Vokietijoje kolektyvinėse sutartyse nustatomos iki 30 darbo dienų atostogos, nors teisės aktuose numatyta minimali trukmė – 20 dienų. Atostogų trukmė taip pat priklauso ir nuo darbo dienų skaičiaus per savaitę (Vokietijoje, Belgijoje, Kipre).

Skaityti daugiau: Atostogų trukmė ES

Žadama skelbti Darbo kodekso projektą

Kovo 24 d. Lietuvos trišalėje taryboje ketinama pristatyti naujojo Darbo kodekso projektą. Liberalios pakraipos rengėjų paruoštas įstatymo projektas iki šiol visuomenei nebuvo rodomas.

Primename, kad šį ilgai lauktą projektą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu rengė liberalių ekspertų grupė, vadovaujama Vilniaus universiteto prof. Tomo Davulio. Rengėjams keliamas uždavinys - sukurti naują darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo modelį. Manoma, kad naujasis modelis ruošiamas darbdavų reikalavimu ignoruojant samdomų darbuotojų interesus.

Darbo kodekso projektą iki šiol buvo slaptas. Ministerija žadėjo jį pateikti dar praeitais metais, bet „premjera“ buvo nukelta į sausį. Galų gale projektas turėjo būti pristatytas vasario 24 dienos Trišalės tarybos posėdyje, tačiau jame negalėjo dalyvauti rengėjai.

Darbdaviai sveikina ir laukia ilgai žadėto darbo santykių liberalizavimo, tuo tarpu profesinės sąjungos jau kritikuoja paskirus žinomus siūlymus.

Skaityti daugiau: Žadama skelbti Darbo kodekso projektą

Važiavimo kompensavimo taisyklės

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės šakos 2014 m. spalio 20d. kolektyvinės sutarties nuostatomis, profesinei sąjungai pateikas pastaboms Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2013 m. vasario 18d. įsakymo Nr.1B-105 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. IK-189 „Dėl Lietuvos Respublikos muitinės postų pareigūnų, pagal tarnybos pobūdį važinėjančių tarnybiniais tikslais keleiviniu ar asmeniniu transportu, taip pat vykstančių į tarnybos vietą ir iš jos, važiavimo išlaidų, išskyrus taksi, kompensavimo taisyklių patvirtinimo“ įgyvendinimo“ pakeitimo projektas.

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO 2007 M. GEGUŽĖS 22 D. ĮSAKYMO NR. 1K-189 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖS POSTŲ PAREIGŪNŲ, PAGAL TARNYBOS POBŪDĮ VAŽINĖJANČIŲ TARNYBINIAIS TIKSLAIS KELEIVINIU AR ASMENINIU TRANSPORTU, TAIP PAT VYKSTANČIŲ Į TARNYBOS VIETĄ IR IŠ JOS, VAŽIAVIMO IŠLAIDŲ, IŠSKYRUS TAKSI, KOMPENSAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ ĮGYVENDINIMO

Skaityti daugiau: Važiavimo kompensavimo taisyklės

Pasirašyta šakos kolektyvinė sutartis

Šiandien pasirašyta pirmoji Lietuvos istorijoje šakinė kolektyvinė sutartis tarp Muitinės departamento ir profesinių sąjungų atstovų. Iš statutinių įstaigų tokias sutartis šiai dienai jau yra pasirašę Policijos departamentas bei Kalėjimų departamentas.

Visos šakų kolektyvinės sutartys pasirašytos vykdant projektą „Pareigūnų gebėjimų ugdymas socialinio dialogo srityje“. Šis projektas yra iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. „Tai istorinis įvykis – tokių sutarčių Lietuvoje nėra daug. Džiaugiuosi, kad ilgos derybos davė rezultatų. Rezultatų tikimės ir ateityje, nes susitelkus galima nuveikti daugiau ir dėl pareigūnų darbo sąlygų pagerinimo, ir įveikiant korupciją institucijos viduje“, - sakė sutartį pasirašiusi laikinai einanti Muitinės departamento generalinio direktoriaus pareigas Ramutė Liupkevičienė.

Kaip sakė Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo koordinacinės tarybos pirmininkas Jūrius Bruklys, vos pradėjus derybas, buvo jaučiamas tam tikras nepasitikėjimas, tačiau ilgainiui abi šalys surado bendrą kalbą. „Apie trejetą mėnesių svarstėme svarbius klausimus, o pabaigai, žinoma, teko atidėti finansinius. Dėl jų susitarti visuomet nėra lengva“, - kalbėjo šakos kolektyvinę sutartį pasirašęs J. Bruklys.

Skaityti daugiau: Pasirašyta šakos kolektyvinė sutartis

Siūlys didinti atlyginimus

Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas (BFK) ža­da ieš­ko­ti ga­li­my­bių, kad nuo ki­tų me­tų bū­tų pa­di­din­tos al­gos mui­ti­nin­kams. Par­ei­gū­nai pa­žy­mi, kad tai bū­tų tiks­lin­gas žings­nis ko­vo­jant su ko­rup­ci­ja - esą in­ves­ta­vu­si li­tą, vals­ty­bė at­siim­tų šim­tą. Kad me­tas kiek kils­te­lė­ti mui­ti­nin­kams at­ly­gi­ni­mus, pra­bi­lo Sei­mo BFK pir­mi­nin­kas Bro­nius Bra­daus­kas. Jo nuo­mo­ne, tai pa­di­din­tų par­ei­gū­nų mo­ty­va­ci­ją ge­riau at­lik­ti sa­vo par­ei­gas. Pa­tys mui­ti­nin­kai at­krei­pia dė­me­sį, kad jų al­gos jau se­niai yra ne­adek­va­čios su­dė­tin­goms dar­bo są­ly­goms ir at­sa­ko­my­bei.

No­ri par­ody­ti rūpestį

B. Bra­daus­ko tei­gi­mu, da­lis mui­ti­nin­kų ne­tu­ri mo­ty­va­ci­jos ge­rai dirb­ti. Jų al­gos ma­žos, kom­pen­suo­ja­ma tik da­lis iš­lai­dų de­ga­lams, nau­do­ja­miems va­žiuo­jant į dar­bą. Įve­dus „švy­tuok­li­nį“ bu­dė­ji­mą, mui­ti­nin­kai iš vie­no pos­to tu­ri vyk­ti bu­dė­ti į ki­tą. Taip, pa­sak po­li­ti­ko, par­ei­gū­nai kas mė­ne­sį nuo­sa­vais au­to­mo­bi­liais pra­va­ži­nė­ja po ke­lis šim­tus li­tų. Ta­čiau vals­ty­bės lė­šo­mis ap­mo­ka­mos to­li gra­žu ne vi­sos sąs­kai­tos už de­ga­lus.

Esą to­dėl bū­ti­na kuo sku­biau spręs­ti mui­ti­nin­kų mo­ty­va­ci­jos prob­le­mą. „Kad ne­bū­tų to­kių at­ve­jų, kai mui­ti­nin­kai pra­de­da rink­ti po 10 li­tų. Ko­dėl ren­ka? Iš blo­go gy­ve­ni­mo. Ži­no­ma, ne­tei­si­nu jų, bet yra vi­so­kių „kab­liu­kų“, - aiš­ki­no B. Bra­daus­kas.

Jis ti­ki­si, kad Sei­me svars­tant ki­tų me­tų vals­ty­bės biu­dže­tą pa­vyks nu­ma­ty­ti bent ke­lis pa­pil­do­mus mi­li­jo­nus li­tų mui­ti­nin­kų at­ly­gi­ni­mams kel­ti ir kom­pen­sa­ci­joms už de­ga­lus pa­di­din­ti. „Jei­gu rei­ka­lau­ja­me iš jų, tu­ri­me šiek tiek ir duo­ti. Par­ody­ki­me mui­ti­nin­kams, kad jais rū­pi­na­mės“, - sa­kė ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas.

Ap­kar­pė ir neatkūrė

Mui­ti­nės de­par­ta­men­to ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius An­ta­nas Ši­pa­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad al­gų di­di­ni­mo klau­si­mą svars­ty­ti bū­ti­na. Jis pri­mi­nė, kad per kri­zę 2009 me­tais par­ei­gū­nų ba­zi­nis at­ly­gi­ni­mo dy­dis bu­vo su­ma­žin­tas nuo 490 li­tų iki 475 li­tų, o tų pa­čių me­tų lie­pą - iki 450 li­tų, ir iki šiol nė­ra at­kur­tas. „Dėl griež­tų rei­ka­la­vi­mų pri­imant į dar­bą, ky­lan­čio mi­ni­ma­laus pra­gy­ve­ni­mo ly­gio že­mes­nių ka­te­go­ri­jų mui­ti­nės par­ei­gū­nų par­ei­gos dar­bo rin­ko­je tam­pa vis ma­žiau pa­trauk­lios. Taip pat ma­nau, kad nuo at­ly­gi­ni­mo dy­džio pri­klau­so ir po­žiū­ris į dar­bą, jis tu­ri įta­kos at­si­sa­kant ne­skaid­rių ry­šių“, - pa­žy­mė­jo A. Ši­pa­vi­čius.

Skaityti daugiau: Siūlys didinti atlyginimus