Ir po krizės vėl skolinamės
Vyriausybė kartu su kitų metų valstybės biudžeto projektu teikia ir du įdomius dokumentus. Vienas jų nurodo, kiek pinigų ir kam kitais metais turės skolintis Lietuva. Šokiruojantis dokumentas atskleidžia, kad per metus turėsime skolintis net 11,6 mlrd. litų! Tiesa, ne vien pravalgyti, bet ir senesnėms skoloms atiduoti. Spalio 1 dienos duomenimis, centrinės valdžios skola siekia 43,446 mlrd. litų.
Kaups ir ateičiai
2014 metais Vyriausybės poreikis skolintis ankstesnei skolai grąžinti ir mažėjančiam biudžeto deficitui finansuoti yra apie 8,1 mlrd. litų. Papildomai Vyriausybė, vykdydama skolos valdymo strategiją, skolinsis iki 3,5 mlrd. litų, siekdama iš anksto sukaupti lėšų euroobligacijų emisijai 2015 metų pradžioje išpirkti. Bendra prognozuojama Vyriausybės skolinimosi suma 2014 metais - apie 11,6 mlrd. litų.
Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2014 metų pabaigoje sudarys apie 39,8 proc. BVP, jeigu neįskaitytume išankstinio lėšų euroobligacijų emisijai vėlesniais metais išpirkti kaupimo skolinantis, ir šis skolos lygis, nepaisant vis dar esančio, nors mažėjančio biudžeto deficito, išliks panašus, palyginti su prognozuojamu skolos lygiu 2013 metams (39,7 proc. BVP). Valdžios sektoriaus skolos prognozė 2014 metams įskaitant išankstinį skolinimąsi ir lėšų kaupimą 2015 metų euroobligacijų emisijai išpirkti - 42,5 proc. BVP. Milijardą pravalgysime
Didelę lėšų dalį 2014 metais planuojama pasiskolinti užsienio rinkoje. Skolinantis užsienio rinkoje, numatoma išleisti obligacijų už 6,4 mlrd. litų. Investiciniams projektams finansuoti planuojama skolintis ir iš tarptautinių finansų institucijų - apie 0,6 mlrd. litų.
Darbo užmokesčio kompensavimas
2013 m. liepos 1 d. LR Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nutarimą, nustatantį, kad teisinis reguliavimas, kuriuo dėl ekonomikos krizės sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą, konstituciniam teisinės valstybės principui, o teisėjų atlyginimų sumažinimą nustatantis teisinis reguliavimas – ir teisėjo bei teismų nepriklausomumo principui.
Minėtas KT nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013 m. spalio 1 d., todėl nuo šios datos nesant nustatyto kitokio teisinio reguliavimo turėjo įsigalioti iki 2009 m. gegužės 1 d. galioję nesumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimo koeficientai bei priedų dydžiai. Taigi LR Seimas 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmė valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo įstatymą ir kitus teisės aktus (pvz. įstatymą nr. XII-523), reikalingus 2013 m. spalio 1 d. KT nutarimo išaiškinimams įgyvendinti. Priimtais teisės aktais iš esmės nustatyta, kad 2013 metais nesant pakankamai valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio atkuriamoji dalis, kuri turi būti sumokėta už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., kartu su teisės aktų nustatyto dydžio delspinigiais sumokama ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 1 d. Taip pat LR Vyriausybei pasiūlyta iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti LR Seimui dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto valstybės tarnautojų darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projektą.
Reziumuojant šiandieninę situaciją pasakytina, kad nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vykdant KT nutarimą didesnio darbo užmokesčio valstybės tarnautojams už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. užtikrintai leidžia tikėtis tik iki 2014 m. kovo 1 d. Dar daugiau, mechanizmo, valstybės tarnautojams nustatančio kompensaciją už nuo 2009 m. gegužės 1 d. neteisėtai sumažintą darbo užmokestį priėmimas užsitęs kur kas ilgiau, nes tokį mechanizmą įtvirtinantis teisės akto projektas siūlytinas pateikti LR Seimui svarstyti net iki 2014 m. gegužės 1 d.
Gal investuotojus varžo neraštingumas?
Ponia Milda Dargužaitė, VšĮ „Investuok Lietuvoje” vadovė paskelbė, kad Darbo kodeksas – Tarybų Sąjungos palikimas ir juo skriaudžiami darbuotojai. Autorė kviečia reikalauti esminės Darbo kodekso reformos, nes nustatė jo panašumą į „1973 m. Tarybų Sąjungos Respublikos darbo įstatymų kodeksą“.
Prisipažinsiu, neskaičiau Tarybų Sąjungos kodeksų, tačiau nenustebčiau Stalino konstitucijoje radęs daugumą universalių žmogaus teisių. Ir ką? Ar tuomet, demokratinės visuomenės, turėtume jas išbraukyti iš savųjų?
Toli gražu ne „kietais“ argumentais vertas diskusijos p. M. Dargužaitės rašinys. Tačiau jis tikrai geras tuo, kad bent išvardija, kas tame „Tarybų Sąjungos palikime“ jai nepatinka. Kiti kalbėtojai ta tema paprastai apsiriboja monotonišku „darbo santykių liberalizavimo“ termino kartojimu.
Taigi, autorei nepatinka, kad darbdaviai „negali įdarbinti tinkamų darbuotojų ir atsisveikinti su tinginiais, atleisdami potencialiai piktybišką darbuotoja turi nuskriausti pavyzdinius, turi globoti 10 socialiai jautrių darbuotojų grupių, nėra galimybių sezoniniam, teminuotam darbui ir viršvalandžiams.” Ką gi, tai išgirdus, susidaro įspūdis, kad p. M.Dargužaitė gal ir teskaitė tik tarybinį ar dar kokį, bet tikrai ne Nepriklausomos Lietuvos Darbo kodeksą (DK). Pažiūrėkime nuosekliau.
Anot p. M. Dargužaitės „ darbdaviai turėtų turėti galimybę įdarbinti sau tinkamiausius darbuotojus, atsisveikinti su tingiais ar kompetencijas neatitinkančiais“.
Gerėja 2013 m. ekonominiai rodikliai
Įvertinusi teigiamas Lietuvos ūkio raidos tendencijas, Finansų ministerija pagerino 2013 metų BVP ir vidutinio darbo užmokesčio augimo bei infliacijos projekcijas.
Dėl anksčiau, nei numatyta, prasidėjusių spartesnių pagrindinio kapitalo formavimo tendencijų užfiksuotas BVP palyginamosiomis kainomis augimas pirmąjį šių metų pusmetį buvo pagrindas 0,7 procentinio punkto padidinti šiemet pavasarį numatytą BVP augimą 2013 metams. Patikslintame Lietuvos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad BVP palyginamosiomis kainomis 2013 metais išaugs 3,7 proc., 2014 m. - 3,4 proc., 2015 m. - 4,3 proc., 2016 m. - 4 proc.
Keisti 2014–2016 metų BVP augimo scenarijų pagrindo šiuo metu nėra, tačiau ES valstybių narių vykdoma ūkio valdymo politika leidžia tikėtis, kad minėtu laikotarpiu ir toliau formuosis palankios sąlygos Lietuvos ūkiui augti. Lietuvos eksporto rinkų perspektyva ES išlieka pagrindiniu ekonominės raidos scenarijaus kitimo veiksniu.
Nors pirmąjį 2013 m. pusmetį Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas augo sparčiau nei importas (atitinkamai 15 ir 11,3 proc.), dėl išaugusios investicinių bei vartojimo prekių paklausos antrąjį 2013 m. ketvirtį šios tendencijos pasikeitė. Manoma, kad tai nėra trumpalaikis efektas, todėl pastaruoju metu fiksuotas teigiamas grynojo eksporto poveikis BVP augimui išblės, o vidaus paklausos įtaka stiprės.
Kodėl LLRI* skatina emigraciją ir gina imigraciją?
Supratau, kad LLRI prezidentas Ž.Šilėnas savo straipsniu Delfi.lt tinklapyje sureagavo į mano išsakytas mintis dėl užsieniečių atsivežimo taisyklių liberalizavimo ir tokio Lietuvos pramoninkų konfederacijos siekio. Iš LLRI prezidento lūpų vėl girdėti tas pat virkavimas dėl „sudėtingų, varginančių ir ilgų procedūrų. Ir nesvarbu ar tu baltarusis, ar amerikietis“. Argi reikia aimanuoti dėl to, kad Lietuva palengva tampa vis labiau panašesnė į tikrą ES valstybę? Gal, LLRI norėtų, kad ji pavirstų praeinamuoju kiemu?
Buvau apkaltintas tokio „biurokratizmo“ gynimu, „pasenusiomis klišėmis, stereotipais ir į paviršių prasimušančiomis nacionalistinėmis – socialistinėmis aliuzijomis“. Ką gi, skolą grąžinu ta pačia valiuta: propaguodamas savo ideologiją, LLRI niekada neatstovavo Lietuvos valstybės interesams. LLRI iš principo yra bet kurios valstybės priešas, atstovaujantis ir pataikaujantis tik tarptautiniam kapitalui. Tai XXI amžiaus naujos kokybės internacionalizmas, kuriam suteiktas globalizmo pavadinimas. Pagal savo ideologiją LLRI atstovauja kraštutinei dešiniajai politikos srovei, propaguojančiai ekstremistinį laukinį ekonominį liberalizmą. Jo atstovai puikiai sugeba „įsitrinti“ į valstybės aparatą (kaip samdomi „ekspertai“) ir dalyvaujant įvairiose darbo grupėse kenkti valstybei („Sodra“, privatūs pensiniai fondai, darbo įstatymų liberalizavimas, valstybės funkcijų privatizavimas, mokamos sveikatos apsaugos paslaugos, švietimas, o gatvėmis viešai traukiamas „mokesčių akmuo“, kaskart tarsi kokiu gyvybės balzamu pagirdantis šešėlinę ekonomiką ir dar daug daug kitų dalykų). Ir baigdamas šią temą dar norėčiau paklausti: o iš kokių lėšų yra apmokami šios penktosios kolonos žygiuotojai – ar ne mokesčių mokėtojų? Tai būkit lojalūs savo darbdaviui. Kokį pavyzdį rodote kitiems?
Skaityti daugiau: Kodėl LLRI* skatina emigraciją ir gina imigraciją?
Muitininkai nėra prastesni
Vyriausybė nepritarė Seimo narių siūlymui valstybines pensijas mokėti visiems muitininkams. Finansų ministerija tikina, kad tokios pensijos mokėjimas muitininkams taptų privilegija. O štai muitinės profsąjungos pirmininkui Jūriui Brukliui atrodo priešingai. Anot jo, vienodos socialinės garantijos reikalingos, nes muitininkai - ne prastesni nei policijos pareigūnai ar kiti statutiniai tarnautojai.
Siūlymas atmestas
Vyriausybei buvo teiktas įstatymo projektas, kuriuo siūloma valstybinę pensiją mokėti visiems atitinkamą stažą turintiems muitinės pareigūnams. Tokį siūlymą inicijavo Seimo nariai Virginija Baltraitienė, Dangutė Mikutienė, Viktoras Fiodorovas.
Šiuo metu į valstybinę pareigūno pensiją gali pretenduoti tik tie muitininkai, kurie dirba muitinės postuose, mobiliosiose grupėse, atlieka kriminalinę žvalgybą arba ikiteisminį tyrimą. Privalomas stažas - 20 metų. Be to, šie muitinės pareigūnai įgyja teisę į kompensacijas žuvimo ar sužeidimo atvejais.
Paskolos
Teledema
Petankės sportas
LT pareigūnų federacija
Trumpai
- 1
- 2
- 3
Prev NextPalankūs atostogauti 2025 m. mėnesiai
MDPS konferencija 03-16
Šachmatų turnyras
ŠKS garantijos tėvams
2022 m. sausio 28 d. Nr. PV3-555 ... Daugiau
Apie 12-os valandų pamaininį darbą
Padvigubėjusio kelionės laiko MD neatlygins
Rekomenduojami vertinimo koeficientai
Kolektyvinės sutarties 54 ir 55 punktai …
Geriausia, kas galėjo nutikti?...
Muitinių direktoriai prieš DU kėlimą pareigūnams …
Dėl Raigardo posto pertvarkos
Apie kreivąją energetiką