Birželio 29 d. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas paskelbė verdiktą administracinėje byloje dėl teisiamųjų Lietuvos nepriklausomybės signatarų Bronislovo Genzelio, Romualdo Ozolo ir visuomenininko Alvydo Medalinsko. Juos policija kaltino už neva neteisėtai surengtą kovo 17 d. mitingą Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje.

Teismas nustatė, kad signatarai Susirinkimų įstatymo nepažeidė ir tinkamai naudojosi Konstitucijoje bei Susirinkimų įstatyme numatytomis laisvėmis ir teisėmis.

Teisiamuosius gynę advokatai ir Lietuvos žmogaus teisių asociacija įrodė, kad įstatymą pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir policijos atstovai, pademonstruodami visišką nekompetenciją ir nepagarbą Lietuvos piliečiams.

Žmogaus teisės ir laisvės nėra valdžios nuosavybė
Jos apibrėžtos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurioje nurodyta, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Valdžia gali riboti šią piliečių teisę tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves (LR Konstitucijos 36 str.)

Seimas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams keisti individualių darbo ginčų nagrinėjimo sistemą, siekiant ją padaryti efektyvesne ir skaidresne, labiau prieinama, taip pat pasitelkti ir socialinius partnerius.

Pagrindinė numatoma naujovė – steigti darbo ginčų komisijas prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių. Taip pat apibrėžta, kad individualiems darbo ginčams nagrinėti maksimalus terminas bus 30 dienų, o komisijos sprendimas bus privalomas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko teigimu, naujoji tvarka bus kur kas efektyvesnė. „Nuo šiol darbuotojai ir darbdaviai kylančius ginčus galės spręsti paprasčiau ir greičiau, to nebereikės daryti teismuose, kaip iki šiol. Tai leis dirbantiesiems ir verslininkams išvengti bylinėjimosi teisme, didelių dėl to patiriamų išlaidų, sumažės administracinė našta verslui“, - tvirtino D. Jankauskas.

Trečiadienį Vyriausybė atidėjo klausimo dėl bazinės algos valstybės tarnautojams dydžio svarstymą. Dabartiniame Vyriausybės projekte numatyta, kad bazinė alga turėtų siekti 450 Lt, tuo tarpu vidaus reikalų ministerija siūlo svarstyti jos didinimą iki 470 litų.

„Mes manome, kad tikrai atėjo laikas jau padidinti (bazinę algą valstybės tarnautojams - ELTA). Puikiai suprantame, kad negalime padidinti iki tokio dydžio, koks buvo 2008 m., tai yra 490 Lt. Tačiau bent jau iš dalies didinimo linkme reikėtų eiti, nes bent jau Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų statutinės tarnybos atveju matome tikrai didelį kadrų tekamumą. Mes privalome užtikrinti, kad tarnyba būtų efektyvi, vienas iš būdų užtikrinti - būtent atlyginimo klausimas. Aš manau, kad reikėtų pradėti atstatinėti būtent statutinių pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų atlyginimą didinant bazinį dydį nuo 450 iki 470 litų“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė vidaus reikalų ministras Artūras Melianas.

Pateikiame naujausių įregistruotų ar parengtų įstatymų projektų apžvalgą.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šiuo projektu siūloma papildyti reguliavimą dėl darbo užmokesčio vidurkio apskaičiavimo, nuo kurio iš esmės priklauso pensijos dydis. Apskaičiuojant vidurkį siūloma įtraukti ir darbo užmokesčio dalis už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą bei darbą naktį.

Priminsime, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario pasirinktų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Šiuo metu skaičiuojant vidurkį, į darbo užmokestį įskaitoma: pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą).

Kaip nurodo projekto iniciatoriai, tokiu reguliavimu siekiama užtikrinti pareigūnams ir kariams didesnes socialines garantijas, o taip statutinę tarnybą padaryti kaip patrauklia darbo vieta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-05-10 paskelbė sprendimą VSAT Varėnos rinktinės pasieniečio R. M. byloje. Pareigūną teisme atstovavo profesinių sąjungų teisininkai. Šis LVAT sprendimas yra itin reikšmingas visiems VSAT rinktinių sargybų būriuose tarnaujantiems pareigūnams, bei Lietuvos muitinės pareigūnams. Jei iki šiol pareigūnai galėjo būti perkeliami (rotuojami) vienašališku administracijos sprendimu ir turėjo taikstytis su neigiamomis pasekmėmis, tai nuo šiol privalu žinoti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tokią situaciją vertina kaip pareigūno teisių pažeidimą.