Per artėjančius dvejus metus Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkai dėl lėšų trūkumo numatė uždaryti kelis šimtus kaimo mokyklų. Tuo tarpu 70 Aplinkos ministerijos klerkų 200 tūkst. litų išleis vos trijų dienų kursams kaimo turizmo sodyboje Molėtų rajone. Su pirtele, ant Bebrusų ežero kranto.

Taip valstybės pinigai švaistomi nuolat, ir ne tik Lietuvoje. Pernai itin pagarsėjo du Vyriausybės valdininkai, kurie savo kvalifikaciją už daugiau nei 40 tūkst. litų tobulino net Naujojoje Zelandijoje.

- Kodėl valdininkams sudarytos šiltnamio sąlygos tobulėti, mokytis kalbų darbo metu ir dar už visų šalies žmonių pinigus, jeigu jau eidami savo pareigas jie privalėtų būti tobuli, laisvai kalbėti užsienio kalbomis? - vakar „Respublika“ paklausė filosofo Vytauto Rubavičiaus.

- Mūsų valstybėje pinigų yra labai daug, jų tiesiog negali pritrūkti, nes Vyriausybė bet kada pasiskolins, skolinsis skoloms apmokėti ar net prisispausdins.

Šiuo metu Seime rengiama nauja statutinės valstybės tarnybos koncepcija. Iš Seimo narių ir suinteresuotų žinybų atstovų suburta darbo grupė statutinių valstybės tarnautojų socialinių garantijų sistemos tobulinimo gairėms parengti. Šios grupės darbe dalyvauja ir profesinių sąjungų atstovai.

Rugsėjo 19-ąją įvyko darbo grupės posėdis, kuriame aptartos statutinių pareigūnų darbo apmokėjimo ir socialinių garantijų problemos. Taip pat šiame susirinkime bandyta apibrėžti statutinio valstybės tarnautojo sampratą.

Profesinių sąjungų atstovai darbo grupės nariams pasiūlė skaidrią darbo užmokesčio sistemą, kuri būtų sudaroma iš trijų pastovių dalių:
- pareiginės algos,
- priemokų,
- apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą.

Birželio 29 d. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas paskelbė verdiktą administracinėje byloje dėl teisiamųjų Lietuvos nepriklausomybės signatarų Bronislovo Genzelio, Romualdo Ozolo ir visuomenininko Alvydo Medalinsko. Juos policija kaltino už neva neteisėtai surengtą kovo 17 d. mitingą Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje.

Teismas nustatė, kad signatarai Susirinkimų įstatymo nepažeidė ir tinkamai naudojosi Konstitucijoje bei Susirinkimų įstatyme numatytomis laisvėmis ir teisėmis.

Teisiamuosius gynę advokatai ir Lietuvos žmogaus teisių asociacija įrodė, kad įstatymą pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir policijos atstovai, pademonstruodami visišką nekompetenciją ir nepagarbą Lietuvos piliečiams.

Žmogaus teisės ir laisvės nėra valdžios nuosavybė
Jos apibrėžtos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurioje nurodyta, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Valdžia gali riboti šią piliečių teisę tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves (LR Konstitucijos 36 str.)

Darbo inspekcijos duomenimis, sudėtingiausia laisvų dienų, vadinamų „mamadieniais“ arba „tėvadieniais“, išsireikalauti mokyklų, gydymo įstaigų, siuvimo įmonių darbuotojams. Kuo daugiau vaikų – tuo daugiau tokių dienų, kurios tampa diskusijų objektu.

Moka baudas, užuot suteikę laisvadienius

Kai kurie Lietuvos darbdaviai mieliau moka baudas, negu suteikia vaikų turintiems darbuotojams laisvas dienas – tiesa, to darbo santykius kontroliuojančios institucijos nevadina tendencija.

„Vienas darbdavys atvirai pareiškė, kad geriau sutiks mokėti baudas, siekiančias nuo 500 iki 5000 litų, negu suteiks „mamadienius“ darbuotojoms. Jis sakė, kad, jei siuvykloje suteiks tokių dienų, reikės siuvyklą uždaryti, nes nebus kam dirbti“, – vienoje Seime vykusioje konferencijoje apie vaikų turinčių darbuotojų padėtį Lietuvoje sakė Darbo inspekcijos atstovė.

Seimas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams keisti individualių darbo ginčų nagrinėjimo sistemą, siekiant ją padaryti efektyvesne ir skaidresne, labiau prieinama, taip pat pasitelkti ir socialinius partnerius.

Pagrindinė numatoma naujovė – steigti darbo ginčų komisijas prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių. Taip pat apibrėžta, kad individualiems darbo ginčams nagrinėti maksimalus terminas bus 30 dienų, o komisijos sprendimas bus privalomas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko teigimu, naujoji tvarka bus kur kas efektyvesnė. „Nuo šiol darbuotojai ir darbdaviai kylančius ginčus galės spręsti paprasčiau ir greičiau, to nebereikės daryti teismuose, kaip iki šiol. Tai leis dirbantiesiems ir verslininkams išvengti bylinėjimosi teisme, didelių dėl to patiriamų išlaidų, sumažės administracinė našta verslui“, - tvirtino D. Jankauskas.