Nuo 2013 m. sausio 31 įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos muitinės postų pareigūnų, pagal tarnybos pobūdį važinėjančių tarnybiniais tikslais keleiviniu ar asmeniniu transportu, taip pat vykstančių į tarnybos vietą ir iš jos, važiavimo išlaidų, išskyrus taksi, kompensavimo taisyklių redakcija, patvirtinta 2013-01-25 Finansų ministro įsakymu Nr.1K-033 . Finansų ministro įsakymu nustatyta, kad atlyginama iki 360 litų pareigūnų patirtų vykimo išlaidų. Finansų ministro įsakymas yra dalis būtinų priemonių skirtų nustatyti muitinės pareigūnų socialines garantijas atitinkamai tarnybos ypatumams ir atsakomybei. Manome, kad tai konkretus naujosios vyriausybės žingsnis muitinės pareigūnų tarnybos sąlygų gerinimo ir socialinių garantijų įtvirtinimo link.

Atkreipiame dėmesį, kad muitinės postų pareigūnams kompensuojamos ne tik vykimo į tarnybos vietą ir iš jos išlaidos, bet ir tos išlaidos, kurios patiriamos važinėjant pagal tarnybos pobūdį tarnybiniais tikslais. Todėl būtina kruopščiau fiksuoti vykimo atvejus ir nuvažiuotus atstumus.

MDPS informacija

Vilniaus apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimų pažeidimų vykdant viešuosius pirkimus Muitinės departamente. Šis tyrimas pradėtas sausio 7 dieną pagal Seimo Antikorupcijos komisijos kreipimąsi. Ikiteisminis tyrimas vykdomas dėl galimo Muitinės departamento valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius BNS sakė, kad trečiadienį komisija, susipažinusi su iš institucijų gautais atsakymais, apsispręs, ar jai pačiai toliau domėtis Muitinės departamento viešaisiais pirkimais, ar kreiptis į Finansų ministeriją, kad ši įvertintų jai pavaldžios tarnybos vadovų darbą.

"Komisijos nariai spręs, ar tęsiame tyrimą, kaip Muitinės departamente taikomos antikorupcinės priemonės, ar tinkamai naudojami asignavimai, ar perduodame atsakingoms institucijoms įvertinti Muitinės departamento vadovų veiklą", - teigė komisijos pirmininkas.

Muitinės departamentas kreipėsi į profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas profesinės sąjungos renkamų organų nariams, atliekantiems pareigas Medininkų pasienio poste. MDPS atstovai, susipažinę su pateikta tyrimo išvada, konstatavo, jog muitinės departamento vykdytas tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, nenustatyta pareigūnų tiesioginė kaltė ir nenustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. MD komisijos grindžiami kaltinimai muitinės pareigūnams paremti tik prielaidomis ir subjektyviais samprotavimais. Pateikiami kaltinimai motyvuojami faktais, kurie net nebuvo tiriami ir neišku kaip susiję su minėtais pareigūnais, o teisės aktai, bei surinkti įrodymai pritaikyti formaliai. Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atstovai nustatė, jog atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeistos profesinės sąjungos teisės ginti ir atstovauti savo narius.

Vytas Petruškevičius apie gyvenimą ant parako: viskas galėjo sprogti vienu garu

Vytas Petras Petruškevičius šią savaitę žiniasklaidos buvo pastebėtas tik todėl, kad Medininkų bylos teismo procese pareiškė, kad tarp įrodymų nėra jo filmuotos medžiagos ir tai, kas rodoma jo vardu, – ne jo darbas. V. Petruškevičiaus filmuota medžiaga yra aukso vertės, nes jis pirmasis įamžino dar karštus istorinio nusikaltimo vaizdus ir svarbius daiktinius įrodymus. Deja, visa tai kažkur dingo, o bylos tyrimas užsitęsė du dešimtmečius...

V.Petruškevičius – ne tas žmogus, kuris braunasi į viešumą, lipa ant bačkos ir demonstruoja savo drąsą ar išmanymą. Nenoriai jis komentavo žurnalistams ir tą pradingusios medžiagos faktą: „Vaikosi sensacijų, nesigilina į esmę – nenoriu dalyvauti tokiame farse. Kur jie visi buvo prieš dvidešimt metų? Ką mūsų valdžios padarė, kad būtų nubausti Medininkų žudynių vykdytojai ir užsakovai? Kas šiandien prisimena tuos eilinius muitininkus, apgynusius Lietuvos valstybę, jos ekonomines sienas?“ – greičiau liūdnai nei piktai klausia jis.

Apie Norvegiją sklando stereotipas, kad ši gerai gyvenanti, nes esą turi daug gamtos išteklių, tačiau tai netiesa, - sakė neseniai Lietuvoje viešėjusi didžiausios ir nuolat augančios Norvegijos viešojo sektoriaus darbuotojų profesinės sąjungos Fagforbundet atstovė Anne K Grimsrud.

Pasak jos, žmonės ten gerai gyvena dėl to, kad dar prieš atrandant naftą šalis jau buvo socialiai orientuota dėl įdiegtų socialinio dialogo principų, ką, beje, padaryti toli gražu nebuvo lengva. Bet būtent dėl to, iš naftos gavybos gaunamos lėšos nusėda ne keliose kišenėse, o naudojamos visuomenės labui.

Už socialinį modelį teko pakovoti

Fagforbundet projektų vadovė A. K Grimsrud papasakojo apie situaciją Norvegijoje, supažindino su savo atstovaujamos profesinės sąjungos veikla. Anot jos, dar prieš 100 metų Norvegija buvo viena iš skurdžiausių Europos šalių. 1905 ji tapo nepriklausoma, o ketvirtasis praeito amžiaus dešimtmetis buvo pažymėtas gana smurtingais konfliktais: streikais, lokautais ir pan.