Vytas Petruškevičius apie gyvenimą ant parako: viskas galėjo sprogti vienu garu

Vytas Petras Petruškevičius šią savaitę žiniasklaidos buvo pastebėtas tik todėl, kad Medininkų bylos teismo procese pareiškė, kad tarp įrodymų nėra jo filmuotos medžiagos ir tai, kas rodoma jo vardu, – ne jo darbas. V. Petruškevičiaus filmuota medžiaga yra aukso vertės, nes jis pirmasis įamžino dar karštus istorinio nusikaltimo vaizdus ir svarbius daiktinius įrodymus. Deja, visa tai kažkur dingo, o bylos tyrimas užsitęsė du dešimtmečius...

V.Petruškevičius – ne tas žmogus, kuris braunasi į viešumą, lipa ant bačkos ir demonstruoja savo drąsą ar išmanymą. Nenoriai jis komentavo žurnalistams ir tą pradingusios medžiagos faktą: „Vaikosi sensacijų, nesigilina į esmę – nenoriu dalyvauti tokiame farse. Kur jie visi buvo prieš dvidešimt metų? Ką mūsų valdžios padarė, kad būtų nubausti Medininkų žudynių vykdytojai ir užsakovai? Kas šiandien prisimena tuos eilinius muitininkus, apgynusius Lietuvos valstybę, jos ekonomines sienas?“ – greičiau liūdnai nei piktai klausia jis.

{datsopic:752 left}Lapkričio 27-ąją dieną Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos valdybos sudaryta darbo grupė apsilankė Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste. Apsilankymo tikslas - įvertinti posto muitinės pareigūnų darbo ir poilsio sąlygas dėl kurių MDPS valdyba nuolatos gaudavo pašte dirbančių muitinės pareigūnų nusiskundimų. Daugelio pašte dirbančių pareigūnų netenkino prastai įrengtos kompiuterinės darbo vietos, nešvara darbo patalpose, seni sulūžę baldai, bloga šilumos ir garso izoliacija. Nedžiugino turimas belangis nepatogus poilsio kambarys.

MDPS darbo grupės nariai Leokadija Daujotaitė, Zenonas Laucevičius ir Jūrius Bruklys, kartu su Pašto posto vadovais ir pareigūnais aptarė susidariusią situaciją. Pareigūnų atstovai įvertino esamą darbo tvarką, lankėsi bendrose pašto darbuotojų ir muitinės pareigūnų darbo vietose. Taip pat buvo apžiūrėtos ir Lietuvos pašto darbuotojų (ne muitinės pareigūnų) darbo vietos.

Apie Norvegiją sklando stereotipas, kad ši gerai gyvenanti, nes esą turi daug gamtos išteklių, tačiau tai netiesa, - sakė neseniai Lietuvoje viešėjusi didžiausios ir nuolat augančios Norvegijos viešojo sektoriaus darbuotojų profesinės sąjungos Fagforbundet atstovė Anne K Grimsrud.

Pasak jos, žmonės ten gerai gyvena dėl to, kad dar prieš atrandant naftą šalis jau buvo socialiai orientuota dėl įdiegtų socialinio dialogo principų, ką, beje, padaryti toli gražu nebuvo lengva. Bet būtent dėl to, iš naftos gavybos gaunamos lėšos nusėda ne keliose kišenėse, o naudojamos visuomenės labui.

Už socialinį modelį teko pakovoti

Fagforbundet projektų vadovė A. K Grimsrud papasakojo apie situaciją Norvegijoje, supažindino su savo atstovaujamos profesinės sąjungos veikla. Anot jos, dar prieš 100 metų Norvegija buvo viena iš skurdžiausių Europos šalių. 1905 ji tapo nepriklausoma, o ketvirtasis praeito amžiaus dešimtmetis buvo pažymėtas gana smurtingais konfliktais: streikais, lokautais ir pan.

Prokurorų profesinė sąjunga ragina atlikti parlamentinį tyrimą dėl generalinio prokuroro Dariaus Valio veiksmų, kuomet jis nusprendė atlikti tarnybinį tyrimą dėl prokuratūros reformą ir postų skyrimą kritikuojantį prokurorą Kęstutį Vagnerį.

Profsąjungos kreipimesi rašoma , kad, manytina, jog generalinio prokuroro D.Valio veiksmai galėjo būti neteisėti ar net nusikalstami.

Profsąjungos rašte Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui Juliui Sabatauskui ir Antikorupcijos komisijos pirmininkui Vitalijui Gailiui rašoma, kad "galimai D.Valys pats piktnaudžiavo tarnyba ir padarė žalą Lietuvos prokuratūrai, kaip valstybės institucijai, neteisėtai iššvaistydamas lėšas, vėliau, painiodamas viešus ir privačius interesus, siekė nuslėpti galaimi savo padarytas neteisėtas veikas ir todėl inicijavo tarnybinį patikrinimą prieš prokurorą K.Vagnerį, taip siekdama nepagrįstai susidoroti su pavaldiniu, bandančiu atskleisti neteisėtas vadovo veikas".

Šį raštą pasirašė Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas Stasys Kasiulis.

Seimo Antikorupcijos komisija trečiadienį nutarė kreiptis į teisėsaugą dėl trijų Muitinės departamento vykdomų galbūt neskaidrių projektų, valstybei kainuojančių milijonus litų.

"Rengiantis komisijos posėdžiui gavome duomenų apie galimai neskaidrius viešuosius pirkimus Muitinės departamente ir dėl tų trijų viešųjų pirkimų mes kreipsimės į teisėsaugos institucijas, kaip numato mūsų įstatymas", - trečiadienį po komisijos posėdžio BNS sakė jos pirmininkas Vitalijus Gailius.

Anot jo, įtarimų sukėlę pirkimai susiję su informacinėmis technologijomis ir transporto paslaugų pirkimu.

V.Gailiaus duomenimis, Muitinės departamentas su bendrove ERP buvo sudaręs sutarčių už daugiau nei 21 mln. litų dėl informacinių sistemų diegimo. Šiuo metu minėta įmonė yra sustabdžiusi savo veiklą, o Vilniaus apygardos teismas jai iškėlė bankroto bylą.

Dėl gausaus sniego bei itin mažo pralaidumo, pasienyje susidarė milžiniškos vilkikų eilės. Pranešama, jog vilkikų eilės nusidriekė nuo Lietuvos pasienio punkto iš Baltarusijos pusės net 25 kilometrus. Eilės, anot Muitinės departamento atstovų, susidarė dėl gausaus sniego bei mažo pralaidumo. Vargu ar ši oficialioji versija paaiškina tikrąją eilių pasienyje susidarymo priežastį.

Vairuotojai skundžiasi, jog jų padėtimi naudojasi pakelės kavinės, kur pietų kaina šoktelėjo iki 50 litų. Paprastai mokama apie 30 litų. Vairuotojai teigia šąlantys ir badaujantys, daugelis jų privalo pristatyti krovinius iki nustatytų terminų. Muitinės departamento atstovų teigimu, šiuo metu eilė kiek sumažėjo, tačiau padėtis vis dar sudėtinga.

Baltarusijos URM išsiuntė Lietuvai notą dėl eilių pasienyje. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija išsiuntė Lietuvos ambasadai notą dėl padidėjusių krovininio transporto eilių dviejų valstybių pasienyje. Rašte Lietuvos ambasadai išsakytas Baltarusijos nerimas „dėl tam tikro padėties pasienyje suprastėjimo ir padidėjusios iš Baltarusijos išvažiuojančio krovininio transporto eilės". Ypač probleminė padėtis Kamenny Log-Medininkai pasienio punkte, rašo Delfi.