Vilniaus apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimų pažeidimų vykdant viešuosius pirkimus Muitinės departamente. Šis tyrimas pradėtas sausio 7 dieną pagal Seimo Antikorupcijos komisijos kreipimąsi. Ikiteisminis tyrimas vykdomas dėl galimo Muitinės departamento valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus.
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius BNS sakė, kad trečiadienį komisija, susipažinusi su iš institucijų gautais atsakymais, apsispręs, ar jai pačiai toliau domėtis Muitinės departamento viešaisiais pirkimais, ar kreiptis į Finansų ministeriją, kad ši įvertintų jai pavaldžios tarnybos vadovų darbą.
"Komisijos nariai spręs, ar tęsiame tyrimą, kaip Muitinės departamente taikomos antikorupcinės priemonės, ar tinkamai naudojami asignavimai, ar perduodame atsakingoms institucijoms įvertinti Muitinės departamento vadovų veiklą", - teigė komisijos pirmininkas.
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius BNS sakė, kad trečiadienį komisija, susipažinusi su iš institucijų gautais atsakymais, apsispręs, ar jai pačiai toliau domėtis Muitinės departamento viešaisiais pirkimais, ar kreiptis į Finansų ministeriją, kad ši įvertintų jai pavaldžios tarnybos vadovų darbą.
"Komisijos nariai spręs, ar tęsiame tyrimą, kaip Muitinės departamente taikomos antikorupcinės priemonės, ar tinkamai naudojami asignavimai, ar perduodame atsakingoms institucijoms įvertinti Muitinės departamento vadovų veiklą", - teigė komisijos pirmininkas.
Praėjusių metų gruodžio 19 dieną Seimo Antikorupcijos komisija nutarė kreiptis į prokuratūrą dėl galbūt neskaidrių pirkimų Muitinės departamente.
Parlamentarams įtarimų sukėlė Muitinės departamentas organizuotas konkursas "Dėl muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos atnaujinimo, vystymo ir įdiegimo bei priežiūros ir palaikymo paslaugų įsigijimo". Jo nugalėtoju pripažintas konsorciumas, sudarytas iš paslaugų tiekėjo "Systemy Komputerowe – Glowka S.A." ir bendrovės ERP. Sandorio vertė - daugiau kaip 21 mln. litų. Sutartis sudaryta šešeriems metams.
Komisijos duomenimis, likusi nepanaudota sutarties suma 2012-2013 metams sudaro apie 4 mln. litų. Kadangi ERP šiuo metu iškeltas bankrotas, parlamentarų teigimu, sutartis turėjo būti nutraukti. Tuo metu Muitinės departamentas esą nusprendė toliau vykdyti sutartį su "Systemy Komputerowe – Glowka S.A." Ši paslaugai teikti pasamdė prieš kelis mėnesius įsteigtą kompaniją "myNewUniverse".
"Susirūpinimą kelia ta aplinkybė, kad UAB "myNewUniverse" vadovauja Valdemaras Karpovičius, kuris iki 2006 metų dirbo Muitinės departamento Informacinių technologijų departamente, o vėliau buvo UAB ERP darbuotojas, tiesiogiai atsakingas už šio projekto vykdymą, - rašoma Antikorupcijos komisijos rašte prokurorams. - (...) Toks akivaizdus Viešųjų pirkimų įstatymo nepaisymas suteikiant galimybę vienam iš jungtinės veiklos sutarties pagrindu laimėjusių konsorciumo dalyvių perimti pirkimo sutarties įsipareigojimus ir toliau vykdyti pirkimo sutartį bei gauti galimai neteisėtas pajamas, rodo, kad Muitinės departamento vadovybė yra galimai suinteresuota tokia šios pirkimo sutarties baigtimi."
Antikorupcijos komisija taip pat atkreipė prokurorų dėmesį į Muitinės departamento Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus pavaduotojo Tautvydo Banelio veiklą. Mat jo įsteigta įmonė "Paspara" laimėjo konkursą muitinės duomenų saugyklos tobulinimo paslaugoms pirkti. Be to, minėtos įmonė finansų direktorės pareigas esą eina T.Banelio žmona, o sūnus dirba informacinių technologijų konsultantu.
Be to, anot parlamentarų, tai ne vienintelis "Pasparos" laimėtas konkursas, kurį skelbė Muitinės departamentas.
Pareigūnų taip pat paprašyta ištirti ir departamento sutartis su įmone "Sauda", kuri saugo ir gabena muitininkų sulaikytus automobilius bei kontrabandinius krovinius. Politikų vertinimu, sutartis su "Sauda" pratęsta nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo, o tai esą leido bendrovei uždirbti be konkurso.
Muitinės departamento vadovybei skundžiantis, kad neturi lėšų finansiškai motyvuoti darbuotojus dirbti sąžiningai, pernai beveik milijonas litų iš darbo užmokesčio fondo išleistas kitoms reikmėms.
Tai paskelbta trečiadienį per Seimo Antikorupcijos komisijos posėdį. "Gavome duomenų, kurie paneigė Muitinės departamento vadovybės išsakytus teiginius, kad pareigūnai nemotyvuoti, maži darbo užmokesčiai. Darbo užmokestis ten naudojamas ne tik algoms, bet ir perkeliamas į kitus asignavimus, perkamos prekės, paslaugos, investuojamas tas darbo užmokestis į informacines technologijas, į turimų informacinių technologijų palaikymą", - po posėdžio žurnalistams sakė komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius.
Muitinės departamento direktoriaus Antano Šipavičiaus duomenimis, praėjusiais metais muitinės sistemos darbuotojų atlyginimų fondas sudarė 80,4 mln. litų.
966,3 tūkst. litų buvo sumažinti darbo užmokesčio asignavimai Vilniaus ir Klaipėdos teritorinėms muitinėms. Šie pinigai išleisti uniformoms, vienkartiniams užraktams pirkti, apmokėti transporto ir komunalinėms paslaugoms, muitinės informacinių sistemų priežiūrai bei licencijoms įsigyti ir kt.
Tuo metu pareigūnams paskatinti 2012 metais išleista 513,6 tūkst. litų. Premijos skirtos 266 pareigūnams.
"Mane nuteikė pesimistiškai, kad verkdami ir guosdamiesi, jog neturime lėšų kelti pareigūnams atlyginimų, atitinkamai valstybės tarnautojams ar statutiniams pareigūnams suteikti klases ar kategorijas, kad jie už darbą gautų ir deramą atlygį (...), Muitinės departamentas taupo darbo užmokesčiui skirtus asignavimus ir juos skiria, šiurkščiai išsireikšiu, "geležims" įsigyti", - per posėdį kalbėjo Antikorupcijos komisijos vadovas.
Pasak V.Gailiaus, įtarimų kelia ir Muitinės departamento išlaidos informacinėms sistemoms palaikyti.
"Mums sukėlė pagrįstą įtarimą, kad paskutiniais mėnesiais Muitinės departamente buvo išleista bemaž 10 mln. litų informacinėms technologijoms palaikyti. Mes kreipsimės į Finansų ministeriją, kad ji atliktų auditą, ar tinkamai naudojami asignavimai, ar pirkimai buvo reikalingi, ar jie turės įtakos Muitinės departamento veiklai, ar pašalins korupcijos priežastis", - dėstė Antikorupcijos komisijos vadovas.
V.Gailius komisijos narių dėmesį atkreipė ir į departamento darbuotojų užsienio komandiruotes. Abejonių sukėlė kai kurių komandiruočių pagrįstumas, pavyzdžiui, dalyvavimas pasitarime dėl "Šilko kelio".
"Vienas iš pavaduotojų Lietuvoje būna labai retai, - sakė V.Gailius. - (...) Tas turizmas valstybės įstaigose yra labai smarkiai paplitęs."
Komisijos narės konservatorės Agnės Bilotaitės siūlymu bus kreiptasi į Valstybės kontrolę atlikti muitinės sistemos auditą.
"Darbietis" Artūras Paulauskas pasiūlė pasidomėti, kodėl pasienio punktuose ne visur veikia rentgeno aparatai, kuriais tikrinami vilkikai. Tuo jis įsitikino praėjusių metų pabaigoje, kai su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu nuvažiavo į Medininkų pasienio punktą.
"Reikėtų pasižiūrėti tuos rentgenus, tai jie veikia, tai jie neveikia, kiek jų turi, kodėl jie neveikia, kodėl jų neperka. Kiek prisimenu, visuose susitikimuose jie prašo pinigų rentgenams nupirkti, bet kai nuvažiuoji, tie rentgenai būtinai neveikia", - teigė A.Paulauskas.
Kitas komisijos narys konservatorius Arvydas Anušauskas prisiminė, kad 2010 metais, kai jis su parlamentarais lankėsi pasienyje, rentgeno aparatas taip pat neveikė. "Tada Vyriausybės posėdyje iškelta problema ir su Finansų ministerija buvo sutarta dėl finansavimo, dėl europinių lėšų skyrimo, kad būtų aprūpinta, kiek reikia stacionariais ir nestacionariais rentgenais. Pamenu datą - 2012 metų kovą mėnesį visur turėjo stovėti veikiantys rentgenai", - tvirtino A.Anušauskas. Rentgenams įsigyti buvo numatyta skirti 20 mln. litų.
Anksčiau Generalinė prokuratūra pagal Antikorupcijos komisijos kreipimąsi pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dėl galimo Muitinės departamento valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus.
Pagal BNS ir delfi.lt informaciją
Parlamentarams įtarimų sukėlė Muitinės departamentas organizuotas konkursas "Dėl muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos atnaujinimo, vystymo ir įdiegimo bei priežiūros ir palaikymo paslaugų įsigijimo". Jo nugalėtoju pripažintas konsorciumas, sudarytas iš paslaugų tiekėjo "Systemy Komputerowe – Glowka S.A." ir bendrovės ERP. Sandorio vertė - daugiau kaip 21 mln. litų. Sutartis sudaryta šešeriems metams.
Komisijos duomenimis, likusi nepanaudota sutarties suma 2012-2013 metams sudaro apie 4 mln. litų. Kadangi ERP šiuo metu iškeltas bankrotas, parlamentarų teigimu, sutartis turėjo būti nutraukti. Tuo metu Muitinės departamentas esą nusprendė toliau vykdyti sutartį su "Systemy Komputerowe – Glowka S.A." Ši paslaugai teikti pasamdė prieš kelis mėnesius įsteigtą kompaniją "myNewUniverse".
"Susirūpinimą kelia ta aplinkybė, kad UAB "myNewUniverse" vadovauja Valdemaras Karpovičius, kuris iki 2006 metų dirbo Muitinės departamento Informacinių technologijų departamente, o vėliau buvo UAB ERP darbuotojas, tiesiogiai atsakingas už šio projekto vykdymą, - rašoma Antikorupcijos komisijos rašte prokurorams. - (...) Toks akivaizdus Viešųjų pirkimų įstatymo nepaisymas suteikiant galimybę vienam iš jungtinės veiklos sutarties pagrindu laimėjusių konsorciumo dalyvių perimti pirkimo sutarties įsipareigojimus ir toliau vykdyti pirkimo sutartį bei gauti galimai neteisėtas pajamas, rodo, kad Muitinės departamento vadovybė yra galimai suinteresuota tokia šios pirkimo sutarties baigtimi."
Antikorupcijos komisija taip pat atkreipė prokurorų dėmesį į Muitinės departamento Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus pavaduotojo Tautvydo Banelio veiklą. Mat jo įsteigta įmonė "Paspara" laimėjo konkursą muitinės duomenų saugyklos tobulinimo paslaugoms pirkti. Be to, minėtos įmonė finansų direktorės pareigas esą eina T.Banelio žmona, o sūnus dirba informacinių technologijų konsultantu.
Be to, anot parlamentarų, tai ne vienintelis "Pasparos" laimėtas konkursas, kurį skelbė Muitinės departamentas.
Pareigūnų taip pat paprašyta ištirti ir departamento sutartis su įmone "Sauda", kuri saugo ir gabena muitininkų sulaikytus automobilius bei kontrabandinius krovinius. Politikų vertinimu, sutartis su "Sauda" pratęsta nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo, o tai esą leido bendrovei uždirbti be konkurso.
Muitinės departamento vadovybei skundžiantis, kad neturi lėšų finansiškai motyvuoti darbuotojus dirbti sąžiningai, pernai beveik milijonas litų iš darbo užmokesčio fondo išleistas kitoms reikmėms.
Tai paskelbta trečiadienį per Seimo Antikorupcijos komisijos posėdį. "Gavome duomenų, kurie paneigė Muitinės departamento vadovybės išsakytus teiginius, kad pareigūnai nemotyvuoti, maži darbo užmokesčiai. Darbo užmokestis ten naudojamas ne tik algoms, bet ir perkeliamas į kitus asignavimus, perkamos prekės, paslaugos, investuojamas tas darbo užmokestis į informacines technologijas, į turimų informacinių technologijų palaikymą", - po posėdžio žurnalistams sakė komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius.
Muitinės departamento direktoriaus Antano Šipavičiaus duomenimis, praėjusiais metais muitinės sistemos darbuotojų atlyginimų fondas sudarė 80,4 mln. litų.
966,3 tūkst. litų buvo sumažinti darbo užmokesčio asignavimai Vilniaus ir Klaipėdos teritorinėms muitinėms. Šie pinigai išleisti uniformoms, vienkartiniams užraktams pirkti, apmokėti transporto ir komunalinėms paslaugoms, muitinės informacinių sistemų priežiūrai bei licencijoms įsigyti ir kt.
Tuo metu pareigūnams paskatinti 2012 metais išleista 513,6 tūkst. litų. Premijos skirtos 266 pareigūnams.
"Mane nuteikė pesimistiškai, kad verkdami ir guosdamiesi, jog neturime lėšų kelti pareigūnams atlyginimų, atitinkamai valstybės tarnautojams ar statutiniams pareigūnams suteikti klases ar kategorijas, kad jie už darbą gautų ir deramą atlygį (...), Muitinės departamentas taupo darbo užmokesčiui skirtus asignavimus ir juos skiria, šiurkščiai išsireikšiu, "geležims" įsigyti", - per posėdį kalbėjo Antikorupcijos komisijos vadovas.
Pasak V.Gailiaus, įtarimų kelia ir Muitinės departamento išlaidos informacinėms sistemoms palaikyti.
"Mums sukėlė pagrįstą įtarimą, kad paskutiniais mėnesiais Muitinės departamente buvo išleista bemaž 10 mln. litų informacinėms technologijoms palaikyti. Mes kreipsimės į Finansų ministeriją, kad ji atliktų auditą, ar tinkamai naudojami asignavimai, ar pirkimai buvo reikalingi, ar jie turės įtakos Muitinės departamento veiklai, ar pašalins korupcijos priežastis", - dėstė Antikorupcijos komisijos vadovas.
V.Gailius komisijos narių dėmesį atkreipė ir į departamento darbuotojų užsienio komandiruotes. Abejonių sukėlė kai kurių komandiruočių pagrįstumas, pavyzdžiui, dalyvavimas pasitarime dėl "Šilko kelio".
"Vienas iš pavaduotojų Lietuvoje būna labai retai, - sakė V.Gailius. - (...) Tas turizmas valstybės įstaigose yra labai smarkiai paplitęs."
Komisijos narės konservatorės Agnės Bilotaitės siūlymu bus kreiptasi į Valstybės kontrolę atlikti muitinės sistemos auditą.
"Darbietis" Artūras Paulauskas pasiūlė pasidomėti, kodėl pasienio punktuose ne visur veikia rentgeno aparatai, kuriais tikrinami vilkikai. Tuo jis įsitikino praėjusių metų pabaigoje, kai su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu nuvažiavo į Medininkų pasienio punktą.
"Reikėtų pasižiūrėti tuos rentgenus, tai jie veikia, tai jie neveikia, kiek jų turi, kodėl jie neveikia, kodėl jų neperka. Kiek prisimenu, visuose susitikimuose jie prašo pinigų rentgenams nupirkti, bet kai nuvažiuoji, tie rentgenai būtinai neveikia", - teigė A.Paulauskas.
Kitas komisijos narys konservatorius Arvydas Anušauskas prisiminė, kad 2010 metais, kai jis su parlamentarais lankėsi pasienyje, rentgeno aparatas taip pat neveikė. "Tada Vyriausybės posėdyje iškelta problema ir su Finansų ministerija buvo sutarta dėl finansavimo, dėl europinių lėšų skyrimo, kad būtų aprūpinta, kiek reikia stacionariais ir nestacionariais rentgenais. Pamenu datą - 2012 metų kovą mėnesį visur turėjo stovėti veikiantys rentgenai", - tvirtino A.Anušauskas. Rentgenams įsigyti buvo numatyta skirti 20 mln. litų.
Anksčiau Generalinė prokuratūra pagal Antikorupcijos komisijos kreipimąsi pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dėl galimo Muitinės departamento valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus.
Pagal BNS ir delfi.lt informaciją