Sausio 17 dieną iš muitinės departamento gautas muitinės struktūros optimizavimo darbo grupės 2010-12-29 paruoštas dokumentas. Darbo grupės vadovas A. Šipavičius, darbo grupės vadovo pavaduotojas J. Miškinis, darbo grupės sekretorius K. Dureiko. Pateikiame šio dokumento tekstą:

    "Lietuvos Respublikos muitinės struktūros optimizavimo siūlymai (toliau - Siūlymai) parengti vykdant Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - MD) generalinio direktoriaus 2010 m. spalio 1 d. įsakymąNr. 594 „Dėl darbo grupės sudarymo". Siūlymai parengti atsižvelgiant į darbo grupės posėdžių, vykusių 2010 m. spalio 18 d., lapkričio 10 d., gruodžio 8 d. ir 22 d. metu svarstytus klausimus bei MD vadovybės, struktūrinių padalinių ir muitinės įstaigų pateiktą medžiagą. Siūlymuose siekiama įvertinti reorganizacijos būtinumą, pagrįstumą, galimus terminus ir galimus struktūros optimizavimo etapus.

   Lietuvoje energetinių išteklių kainos nesiskiria nuo daugumos kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių, bet palyginus jas su vidutinėmis gyventojų pajamomis, už šilumą, elektrą, gamtines dujas esame priversti mokėti neproporcingai didelę pajamų dalį, rašo „Lietuvos žinios”.

    Palyginti su daugeliu ES šalių, Lietuvos gyventojai už elektrą moka kiek pigiau. ES statistikos agentūros „Eurostat" duomenimis, mažiau nei Lietuvoje elektra kainavo Bulgarijos, Estijos, Rumunijos, Latvijos, Vengrijos buitiniams vartotojams. Už Lietuvos besirikiuojančių valstybių - Prancūzijos, Suomijos, Lenkijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos gyventojai - už elektrą mokėjo tik 1-2 centais brangiau nei lietuviai.

    Beje, pagal elektros kainą pramonės vartotojams, Lietuvos net nebėra tarp pigiausiųjų ES valstybių. „Eurostat" duomenimis, ji užima vieną iš viduriniųjų pozicijų. Bulgarijos, Suomijos, Estijos, Švedijos, Rumunijos, Latvijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos ir kai kurių kitų šalių įmonės pernai elektrą pirko pigiau nei Lietuvos gamybininkai. Ne veltui Lietuvos pramonė kaip vieną rimčiausių konkurencingumo ES rinkoje stabdžių nurodo aukštas energetikos išteklių kainas.

   Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) gruodžio 23 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei "Armitana" (toliau - ir Bendrovė) paliko galioti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos paskirtą 6000 litų baudą už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimą, o pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo atmetė.

    Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 6000 litų baudą Bendrovei skyrė nustačiusi, jog ši vartotojų atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, kada asmenims, turintiems "Privilegija" korteles (Bendrovės lojalumo klubo nariams) išsiuntė šio turinio trumpąsias žinutes: "Paskutinis išpardavimas visose STEP TOP, ŽYGIO BATAI, RENO avalynės parduotuvėse. Papildoma 20 % nuolaida nuo galutinės išpardavimo kainos TIK PRIVILEGIJA klubo nariams sausio 30 - vasario 1 dienomis!".

    Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, jog į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi minėto turinio žinutę gavusi pirkėja, kuri, nurodytu laikotarpiu nuvykusi į avalynės parduotuvę, sužinojo, kad jos pasirinktos avalynės poros kaina per dvi dienas išaugo - reklamuojama šios prekės galutinė išpardavimo kaina nustatyta didesnė, nei ji buvo iki tol vykusio "Didžiojo išpardavimo" metu. Bendrovė teismui vėliau teigė, jog galutine išpardavimo kaina ji laikė kainą, buvusią žinutės išsiuntimo dieną, o ne apskritai iki jos išsiuntimo buvusią žemiausią atitinkamos prekės kainą.

PROJEKTAS

MUITINĖS POSTŲ PAREIGŪNŲ PAREIGŲ ATLIKIMO VIETOS NUSTATYMO IR KEITIMO TAISYKLĖS

1. Muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vietos nustatymo ir keitimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vietos nustatymo ir keitimo sąlygas, terminus ir atsakingus už pareigų atlikimo vietos pakeitimą asmenis.

2. Muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vieta nustatoma ir keičiama teritorinės muitinės viršininko įsakymu atsižvelgiant į muitinės postų darbo krūvius, reikiamos kvalifikacijos personalo poreikius konkrečiame muitinės poste, pareigūnų tarpusavio santykius ir kitas aplinkybes reikšmingas užtikrinant muitinės postui pavestų funkcijų įvykdymą.

3. Muitinės posto pareigūno pareigų atlikimo vieta gali būti keičiama:
3.1. kai keičiasi muitinės posto statusas, muitinės postui nustatytos funkcijos ar muitinės posto darbo krūvis;
3.2. kai muitinės posto veikla sustabdoma arba muitinės postas likviduojamas;
3.3. kai muitinės posto funkcijų vykdymui reikalingi atitinkamos kvalifikacijos pareigūnai;
3.4. kai įgyvendinamos korupcijos prevencijos priemones;
3.5. muitinės posto pareigūno prašymu.

   Labiausiai – 26 proc. – turėtų mažėtų išlaidos Seimo kanceliarijai. Tokios nuomonės laikosi DELFI skaitytojai, kurie antrus metus iš eilės turėjo galimybę savo nuožiūra perdėlioti kitų metų biudžeto projektą. Vienintelė eilutė, kuriai žmonės siūlytų numatyti daugiau pinigų – statutinių pareigūnų (policininkų, gaisrininkų ir kitų) atlyginimai.

    Jeigu būtų atsižvelgta į šias rekomendacijas, Seimo kanceliarijai finansavimas mažėtų 22 mln. Lt iki 60 mln. Lt, o statutinių pareigūnų atlyginimams pinigų padaugėtų 12 mln. Lt iki 1,059 mlrd. Lt.

    Iš viso po daugiau nei 3 tūkst. skaitytojų peržiūros kitų metų valdžios sektoriaus biudžetas su Europos Sąjungos lėšomis sulyso 1,38 mlrd. Lt iki 34,6 mlrd. Lt.

    Išvydę savo pajamų deklaracijas 223 tūkst. Lietuvos gyventojų sužinos esą skolingi valstybei. Anksčiau įpratęs gauti, šiemet kas ketvirtas mokesčių mokėtojas turės atseikėti dalį santaupų į skylėtą biudžetą. Įvertinusi 900 tūkst. Lietuvos gyventojų duomenis, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė, kad 223 tūkst. žmonių valstybei turės papildomai sumokėti gyventojų pajamų mokesčio.

    Priežastis – jiems pernai buvo pritaikytas didesnis, nei priklauso, neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD).

    Skolininkų armija greičiausiai išaugs, nes VMI dar neišanalizavo 600 tūkst. gyventojų duomenų.

    Susigrąžinti dalį mokesčių už išlaidas būsto paskolos palūkanoms, gyvybės draudimui, pensijai kaupti ar studijoms šiemet, naujausiais duomenimis, galės apie 330 tūkst. gyventojų.