Įvedus eurą, daugeliui Lietuvos žmonių gyvenimas iš tiesų pablogėjo, o statistika to nerodo, nes ji naudoja netinkamus vertinimo kriterijus. Taip LRT RADIJUI teigia finansų analitikas Valdemaras Katkus. Pasak jo, Konkurencijos taryba (KT) turėtų išsiaiškinti, ar prekybos centrai nepasinaudojo euro įvedimu, norėdami gauti didesnį pelną. KT pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas akcentuoja, kad tarybos kompetencija dėl kainų didėjimo ribota.
E. Šato teigimu, KT dirba pagal savo kompetenciją – esant įtarimams, tiria kartelius tarp įmonių, aiškinasi, ar jos nepiktnaudžiauja padėtimi, vertina ar išduoti leidimus įmonėms susijungti, prižiūri mažmeninės prekybos rinką.
„Kalbant apie galimą padidėjusių kainų reguliavimą, mūsų kompetencija ribota. Jeigu įmonės nepažeidžia konkurencijos įstatymo, erdvės veikti KT nėra“, – teigia E. Šatas.
Paklaustas, ar yra daroma pakankamai tyrimų, kad būtų išsiaiškinta, ar nepažeidžiami įstatymai, KT pirmininko pavaduotojas sako, kad tokių atvejų būna. Jis pateikia pavyzdį, kad neseniai buvo užfiksuotas pažeidimas, kai vienas duonos gaminių tiekėjas buvo sudaręs konkurenciją ribojantį susitarimą su vienu Lietuvos prekybos tinklu. Pasak E. Šato, KT nuolat vykdo mažmeninės rinkos stebėseną, o maisto prekių kainos yra viena prioritetinių sričių.
Skaityti daugiau: V. Katkus: dėl kainų pokyčio po euro įvedimo teisūs gyventojai, o ne statistika
Valstybės saugumas yra Konstitucijos garantas. „Išsigimęs“ valstybės saugumas yra Konstitucijos griovėjas.
Rašyti apie Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento ataskaitą nėra jokio reikalo, nes apie ją jau prirašyta ir daug pasakyta. Geriau panagrinėti procesus ir tendencijas, kurias ji atskleidė.
VSD ataskaita atskleidė ydingą, pavojingą saugumiečių, valstybės vadovų ir LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Paulausko, jau nekalbu apie buvusio šio komiteto pirmininko A.Anušausko, mąstymą ir visišką nesuvokimą, kas yra demokratija, žodžio laisvė, Konstitucija, baudžiamasis kodeksas ir itin pavojingos valstybei nusikalstamos veikos. Jie nesuvokia, kaip veikia demokratija ir kad demokratinėje šalyje vyrauja įstatymas, o ne įsakymas.
VSD ataskaita atskleidė, kad saugumiečiai savo darbe vadovaujasi ne Lietuvos Respublikos įstatymais, o velniai žino kuo. Įdomu būtų sužinoti, pagal kokius kriterijus jie nustatinėja grėsmes? Kas tuos kriterijus jiems pasako arba kur jie yra aprašyti? Ar jiems kas nors nurodo, kas yra grėsmė ir ką reikia tirti? Ar jie patys prisigalvoja? Ar viskas priklauso ir keičiasi pagal mėnulio fazę: šiandien vieni žmonės yra grėsmė, ryt – kiti? O gal vykdo privačių kompanijų, o gal net užsienio valstybių užsakymus?
Taip pat įdomu sužinoti, kaip turi mąstyti Lietuvos pilietis ir kaip jis turi elgtis, kad atitiktų TUOS saugumiečių ar jų kuratorių sugalvotus kriterijus.
VSD ataskaita atskleidė, kad Lietuvos kontržvalgyba yra sunaikinta ir sunaikinta galutinai. Anksčiau galvojau, kad ji dalinai sugriauta ir sugriauta iš kvailumo bei kompetencijos stokos, dabar vis labiau linkstu į įsitikinimą, kad ji sunaikinta sąmoningai.
„Seimas pritarė ilgalaikio darbo užmokesčio fondo steigimui. Dabar, darbdaviai, atleisdami darbuotoją, privalės sumokėti tik 1 atlyginimo dydžio išmoką-kompensaciją. Už pakankamą stažą, darbuotojas dar galės gauti papildomą išmoką iš naujai steigiamo fondo, tačiau ji bus ribojama – didesnį atlyginimą gaudavę iš darbo atleisti darbuotojai gaus mažesnę išmoką, nepriklausomai nuo jų anksčiau gaunamo atlyginimo“.
Svarstydamas naujojo Darbo kodekso siūlymus, kuriais, akivaizdu, siekiama tik pagerinti būtį verslui, Seimas atrado dar vieną motyvą sukurti eilinę biurokratinę įstaigą. Tiesiog šachmatų didmeistrio vertas ėjimas.
Tai yra, tas išeitines kompensacijas, kurias iki šiol mokėjo darbdaviai tiesiogiai atleidžiamiems darbuotojams, – Seimas nutarė pervesti dalimis į savo kuriamą „Ilgalaikio darbo užmokesčio fondą“, išlaikomą darbdavių įnašais, kuriuos pastarieji galės kompensuoti prailginta darbo savaite. Seimas gauna pinigų – darbdaviai baudžiauninkų. Projekte tas irgi yra. Tegu ir ne taip tiesiogiai, tačiau pagal faktą.
Išmokos iš to būsimojo fondo atleistiems iš darbo darbuotojams, bus mokamos tuo atveju, jei jie per tris mėnesius po atleidimo neįsidarbintų. Projektą rengusi Ūkio ministerija siūlo, kad nuo 5 iki 10 metų išdirbęs žmogus gautų 1 mėnesio atlyginimo dydžio išmoką, 10-20 metų – 2 mėnesių išmoką, o virš 20 – trijų mėnesių išmoką. Čia reikėtų suprasti, jog iki 5 metų stažą turintis žmogus negautų visiškai nieko.
Premjeras A. Butkevičius vis dar nepaskelbė savo verdikto dėl aplinkos ministro K. Trečioko ateities. Ministrui esą palikta laiko pagalvoti iki pirmadienio. Tuo pat metu kyla įtampa tarp vyriausybės vadovo ir prezidentės.
Pasak apžvalgininkų, premjero liudijimai, kad šalies vadovė vyriausybę šmeižia Vakaruose – atsakas į ilgalaikį vyriausybės kaltinimą korupcija. Apie visa tai laidoje „Dėmesio centre“ – LRT.lt vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris ir apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas.
– Pone V. Bruveri, ministras K. Trečiokas nesitraukia. Ko laukiama? Kas dar galėtų pakeisti situaciją, kad pirmadienį ministrui nereikėtų atsistatydinti?
V. Bruveris: Tą situaciją galėtų pakeisti jis pats atsistatydindamas. Kol kas tik galima spėlioti iš viešos politikų retorikos ir jų elgesio. Man šiandien (trečiadienį) stebint visą tą politinį teatrą buvo panašu, kad į visa tai krypstama ir kad galime nesulaukti pirmadienį svarstymo „Tvarkos ir teisingumo“ vadovybėje.
– Jūsų nuomone, pats ministras dar gali atsistatydinti iki pirmadienio?
V. Bruveris: Panašu į tai, kad jis svyruoja, lyg ir ketina tą daryti, nes yra atsidūręs savotiškai tarp kūjo ir priekalo. Akivaizdu, kad „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vadovybė, šiuo atveju, pats ponas Rolandas Paksas, yra už tai, kad ministras liktų poste. Mano nuomone, R. Paksas į visa tai žiūri per premjero ir prezidentės santykių prizmę, ir mano, kad, jei šiuo momentu prezidentė ar premjeras atiduos ministrą, tai visos jo kalbos apie ryžtingesnį priešinimąsi prezidentei ir tokį savotišką karą prieš ją bus nieko vertos ar bent jau atrodys abejotinai, kaip eilinės deklaracijos. Tuo tarpu premjeras, nepaisant jo karingų ankstesnių pranešimų, šiandien pradėjo šiek tiek „dreifuoti“. Jis, matyt, linkęs eiti tradiciniu keliu. Kai susiklosto tokia įtempta situacija, gresianti dar aštresniu konfliktu, jis linkęs aukoti mažesnę auką, šiuo atveju – ministrą. Visa tai tam, kad santykiai su prezidente vėl nusistovėtų.
Skaityti daugiau: Politinė korupcija: ar jau metas ruoštis Vyriausybės griūčiai?
Seime pradėtos svarstyti Darbo kodekso pataisos, keliančios nemažai aistrų tarp profsąjungų, politikų ir mokslininkų. Kaip teigė Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis, prieš pradedant svarstyti darbo santykių liberalizavimo modelį, reikėjo paraleliai vykdyti kelis ne mažiau svarbius projektus – investicijų pritraukimo aktyvinimo ir darbo apmokėjimo harmonizavimo. Tačiau to nebuvo padaryta.
Atsakydamas į klausimą, ko, pataisius Darbo kodeksą, gali tikėtis eiliniai dirbantieji, profesorius atkreipė dėmesį, kad naujas socialinis modelis ir Darbo kodekso pataisymai, anot jo, buvo orientuoti į tai, kad šalies ekonomika augtų ir susidarytų gerų darbo vietų perteklius.
„Tuomet susidarytų ir sąlygos paprasčiau išeiti iš darbo arba darbdaviams atleisti savo darbuotojus. Jeigu gerų ir gerai apmokamų darbo vietų rinkoje nėra pakankamai, tuomet darbo santykių liberalizavimas eiliniams dirbantiesiems jokios naudos neduos“, – tikina B. Gruževskis.
– Taigi žmonės tiesiog būtų kur kas greičiau ir paprasčiau atleidžiami iš darbo?
– Būtent, nes gerų darbo vietų nebus arba jos nebus pasiekiamos. Todėl valdžiai pirmiausia reikėjo pasirūpinti, kad augtų investicijos gamybai arba kitoms sritims, kur būtų sukuriamos gerai apmokamos darbo vietos.
– Kaip, jūsų manymu, viskas klostysis toliau, kai jūsų paminėti svarbūs projektai nevykdomi, o Darbo kodeksas jau pradėtas Seime taisyti?
– Pataisytas Darbo kodeksas neduos tiek naudos, kiek tikėtasi, ir bus parankus tik tiems, kas turi gerai apmokamas darbo vietas. Tačiau tokių žmonių Lietuvoje yra vos 15 proc.
Skaityti daugiau: B. Gruževskis: Darbo kodeksas bus parankus tik daugiau uždirbantiems
Daugiau nei pusė darbuotojų sutiktų dirbti prastos reputacijos įmonėje tik tuomet, jei būtų mokamas didesnis atlyginimas, parodė „Tęstinių mokymų centro“ užsakytas tyrimas. Savo ruožtu darbo skelbimų portalo cv.lt analitikė Jolita Mažeikienė pažymi, kad tai, kaip apie darbovietę atsiliepiama rinkoje, svarbu visų sričių kandidatams, tačiau tikrai ne visi gali rinktis.
Atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo 500 respondentų iš Vilniaus ir Kauno, paaiškėjo, kad daugiau nei pusė darbuotojų sutiktų dirbti prastos reputacijos įmonėje tik tuomet, jei būtų mokamas didesnis atlyginimas.
„Darbdavio reputacija yra vienas iš pagrindinių kriterijų pasirenkant darbdavį. Tai, kaip apie darbovietę atsiliepiama rinkoje, vertina visų sričių kandidatai, tačiau tikrai ne visi gali rinktis.
Lygiai taip pat ir darbdaviai. Tie, kurie nesirūpina savo kaip patrauklaus darbdavio įvaizdžiu, neretai turi tenkintis žemesnės kvalifikacijos darbuotojais arba samdyti gerus specialistus ir jiems mokėti kur kas didesnį atlygį nei įmonėse, turinčiose gerą reputaciją“, – kalba J. Mažeikienė.
Specialistai renkasi žinomą įmonę
„Darbdavio reputacija rinkoje priklauso nuo to, kokia informacija apie įmones dalijasi darbuotojai, kokios informacijos galima rasti viešoje erdvėje“, – įsitikinęs „Tęstinių mokymų centro“ treneris ir ryšių su visuomene ekspertas Arūnas Armalis.
Pasak jo, būtent įmonės įvaizdis lemia žmonių norą joje įsidarbinti, į geros reputacijos bendrovę dažniau kreipiasi talentingi ir išsilavinę žmonės.
Skaityti daugiau: Bloga reputacija vadovams kainuoja brangiau
Puslapis 4 iš 7