Nuo­la­ti­niais val­džios pa­ža­dais apie grei­tai at­ei­sian­tį tur­tin­ges­nį ir so­tes­nį gy­ve­ni­mą pe­ni­mi pa­sie­nio par­ei­gū­nai ėmė­si mū­sų ša­ly­je iki šiol nei re­gė­tos, nei gir­dė­tos ak­ci­jos - va­di­na­mo­jo ita­liš­ko pro­tes­to.

Ak­ci­jos iš­va­ka­rė­se ne vie­nas pie­tie­tiš­ko tem­pe­ra­men­to pro­ver­žių ma­tęs tau­tie­tis gąs­čio­jo­si, jog Lie­tu­vos mies­tuo­se ir mies­te­liuo­se ne­truks ras­tis ba­ri­ka­dų, o pra­ei­viams virš gal­vų pra­dės skrai­dy­ti bu­te­liai su Mo­lo­to­vo kok­tei­liais.

Vi­sus ne­ri­mau­jan­čius vie­šai pa­sku­bė­jo nu­ra­min­ti Na­cio­na­li­nio par­ei­gū­nų pro­fe­si­nių są­jun­gų su­si­vie­ni­ji­mo va­do­vas po­nas Vla­di­mi­ras Ba­ne­lis. Pa­aiš­kė­jo, kad ita­liš­kas pro­tes­tas ne­tu­ri nie­ko bend­ra su gat­vės ne­ra­mu­mais ir vi­suo­me­ni­nio ar pri­va­taus tur­to nio­ko­ji­mu. Pro­tes­to es­mė - sa­vo par­ei­gas at­lik­ti pre­ci­ziš­kai kruopš­čiai. Va­do­vau­tis vi­sais ga­lio­jan­čiais įsta­ty­mais, įsa­ky­mais, tai­syk­lė­mis ir ins­truk­ci­jo­mis. Nie­kam ne­tai­ky­ti jo­kių iš­im­čių ar nuo­lai­dų.

Su­nku pa­sa­ky­ti, kaip toks pro­tes­ta­vi­mo bū­das pa­vei­kė tuos, nuo ku­rių pri­klau­so, ka­da par­ei­gū­nai gaus nau­jas uni­for­mas ar­ba kiek pa­di­dės jų dar­bo už­mo­kes­tis „ki­tais fi­nan­si­niais me­tais“. Bet ku­riuo at­ve­ju jau da­bar ga­li­ma tvir­tin­ti, jog to­kia ak­ci­ja bu­vo nau­din­ga vi­sų pir­ma pa­tiems pro­tes­tuo­to­jams - jie tu­rė­jo pui­kią pro­gą pa­si­kar­to­ti jų dar­bą reg­la­men­tuo­jan­čius tei­sės ak­tus. Tai­gi, pa­si­kel­ti kva­li­fi­ka­ci­ją.

Ki­tas rei­ka­las, kad ita­liš­kas pro­tes­tas ne­da­vė jo­kios ap­čiuo­pia­mos nau­dos „pap­ras­tiems Lie­tu­vos žmo­nėms“. O juk bū­tų vi­sai ne­blo­gai, jei­gu bent sa­vai­tė­lę pa­na­šiai pa­pro­tes­tuo­tų vi­sa Lie­tu­va. Ar bent jau ta jos da­lis, ku­ri at­ly­gi­ni­mus gau­na iš biu­dže­to.

Tik įsi­vaiz­duo­ki­te nie­kam jo­kių iš­im­čių ar nuo­lai­dų ne­tai­kan­čius ke­lių po­li­ci­nin­kus ir pro­ku­ro­rus. Pre­ci­ziš­kai kruopš­čiai pa­cien­tą ty­ri­nė­jan­čius val­diš­kų po­lik­li­ni­kų gy­dy­to­jus. Vi­sų ga­lio­jan­čių tei­sės ak­tų be­si­lai­kan­čius tar­nau­to­jus. Ne­pa­per­ka­mus be­ša­liš­kus tei­sė­jus.

Ži­no­ma, kruopš­tus ir tiks­lus par­ei­gų at­li­ki­mas par­ei­ka­lau­tų dau­giau lai­ko. Ką gi, tek­tų kiek il­giau pa­sė­dė­ti ei­lu­tė­je po­lik­li­ni­ko­je ar­ba kan­triau pa­lū­kė­ti raš­tiš­ko at­sa­ky­mo iš val­diš­kos įstai­gos.

Už­tat to­kia „i­ta­liš­ka sa­vai­tė“ ge­ro­kai pa­ge­rin­tų ne­se­niai „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ pa­skelb­tus ky­ši­nin­ka­vi­mo rei­tin­gus. Pa­gal juos Lie­tu­va to­liau tvir­tai pir­mau­ja vi­so­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je ir net len­kia kai ku­rias Lo­ty­nų Ame­ri­kos vals­ty­bes.

Kai vi­suo­me­nė ap­sip­ras, ita­liš­ko pro­tes­to truk­mę bū­tų ga­li­ma pa­il­gin­ti iki dvie­jų sa­vai­čių, o vė­liau skelb­ti to­kias ak­ci­jas kiek­vie­nu me­tų lai­ku.

Re­gis, tik taip pro­tes­tuo­da­mi „pap­ras­ti Lie­tu­vos žmo­nės“ ga­li tap­ti ly­giais pi­lie­čiais ir pa­ban­dy­ti kaž­ką pa­keis­ti sa­vo vals­ty­bė­je. Nes da­bar­ti­nė val­džia, kaip, be­je, ir iki jos bu­vu­sios, ne­ma­no, kaip pa­brė­žė po­nas Al­gir­das But­ke­vi­čius, kad „pa­dė­tis yra to­kia blo­ga“.

Tai­gi, be­lie­ka pro­tes­tuo­ti. Ita­liš­kai. For­za Li­tua­nia!

Donatas VALANČIAUSKAS, lzinios.lt