Labiausiai – 26 proc. – turėtų mažėtų išlaidos Seimo kanceliarijai. Tokios nuomonės laikosi DELFI skaitytojai, kurie antrus metus iš eilės turėjo galimybę savo nuožiūra perdėlioti kitų metų biudžeto projektą. Vienintelė eilutė, kuriai žmonės siūlytų numatyti daugiau pinigų – statutinių pareigūnų (policininkų, gaisrininkų ir kitų) atlyginimai.
Jeigu būtų atsižvelgta į šias rekomendacijas, Seimo kanceliarijai finansavimas mažėtų 22 mln. Lt iki 60 mln. Lt, o statutinių pareigūnų atlyginimams pinigų padaugėtų 12 mln. Lt iki 1,059 mlrd. Lt.
Iš viso po daugiau nei 3 tūkst. skaitytojų peržiūros kitų metų valdžios sektoriaus biudžetas su Europos Sąjungos lėšomis sulyso 1,38 mlrd. Lt iki 34,6 mlrd. Lt.
Lengvesne ranka skaitytojai braukė pinigus nuo valdžios institucijų valdymo išlaidų, gynybos, tačiau kur kas jautriau pažiūrėjo į mokytojų, kultūros darbuotojų atlyginimus, pensijas, gydymo išlaidas.
DELFI skaitytojų nuomone, po Seimo kanceliarijos procentine išraiška labiausiai turėtų mažėti išlaidos Ministro pirmininko tarnybai – 22 proc. nuo 19 mln. Lt iki 15 mln. Lt.
20 proc. išlaidas mažinti siūloma ir „Sodros“ administracijai, 18 proc. – Prezidento kanceliarijai, 17 proc. – Krašto apsaugos programoms.
Tuo metu biudžetą peržiūrėję skaitytojai finansavimo beveik nekeistų gydymo paslaugoms ir paliktų 99 proc. suplanuotų išlaidų – 1,5 mlrd. Lt.
Jei būtų DELFI skaitytojų valia, tiek pat keistųsi ir išlaidos bendrojo lavinimo mokykloms bei ikimokyklinėms įstaigoms.
98 proc. kitiems metams Vyriausybės suplanuotų lėšų dalį jie paliktų ir pensijoms, vaikų, suaugusių, pagyvenusių, žmonių su negalia globos įstaigoms, pedagogų, sveikatos priežiūros įstaigų, kultūros darbuotojų atlyginimams, energetikos programoms.
Lemia požiūris į sritis
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys mano, kad tokius gyventojų sprendimus lemia požiūris į institucijas.
Šiuo metu yra pasiektas nepasitikėjimo Seimu rekordas, pusė žmonių norėtų sumažinti Seimo narių skaičių, taigi nors valstybės mastu išlaidos šiai institucijai nėra didelės, tačiau žmonėms, anot jo, vis tiek tai atrodo dideli pinigai.
„Psichologiškai žmonėms tai kainuoja daug kiekvieną dieną matant jų įvairiausius nuotykius, susijusius su finansais: tai tušinukai, tai automobiliai. Psichologiškai žmonėms yra sunku žiūrėti. Taip pat yra pasiektas ir nepasitikėjimo Vyriausybe rekordas. Taigi, atrodytų, kad žmonės valdymui nenorėtų skirti daugiau lėšų“, – DELFI kalbėjo sociologas.
Tuo pačiu galima būtų paaiškinti ir norą daugiau pinigų skirti statutinių pareigūnų atlyginimams – pasitikėjimas ugniagesiais artėja prie 100 proc. Jis yra aukštesnis ir už bažnyčios.
„Pasitikėjimas policija taip pat yra su pliuso ženklu“, – sakė V. Gaidys.
Mažiau nei 17 proc. pasiryžę patys nedalyvauti šešėlyje
Geriausias būdas mažinti biudžeto deficitą – efektyviau valdyti valstybės įmones. Taip mano 36,2 proc. iš daugiau nei 16,5 tūkst. DELFI skaitytojų, atsakiusių į kartu su biudžeto projektu pateiktą apklausą.
Ketvirtadalis apklaustųjų pasisakė, kad geriausia išeitis būtų griežtinti bausmes už kontrabandą ir mokesčių vengimą, 16,7 proc. atsakė, kad patys yra pasirengę nedalyvauti šešėlyje – nedirbti nelegaliai, nevartoti kontrabandinių prekių, visuomet prašyti bilieto, kasos čekio ir sąskaitos.
Mažiausiai patrauklios išeitys skaitytojams pasirodė nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčių įvedimas, už kuriuos pasisakė 13,2 proc., ir dalies viešųjų paslaugų privatizavimas. Šį atsakymo variantą pasirinko 8,7 proc.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė, komentuodama apklausos rezultatus, sakė, kad žmonių ir valdžios nuomonė dėl efektyvesnio valstybės įmonių valdymo sutampa – kitąmet į biudžetą planuojama gauti papildomus 300 mln. Lt efektyviau valdant šias įmones.
„Valstybės valdomos įmonės tai ne kas kita kaip visų Lietuvos gyventojų turtas, kuris turi duoti maksimalią galimą grąžą patiems gyventojams, o ne siauram ratui tokių įmonių vadovų ar jų valdyme dalyvaujančiųjų“, – DELFI sakė ji.
Tačiau ministrę kiek nuliūdino, kad tik kiek daugiau nei 16 proc. skaitytojų pasisakė patys pasiryžę nedalyvauti šešėlyje.
„Juk „šešėline“ ekonomika neatskiriama nuo jos dalyvių – pačių gyventojų dalyvavimo ir tolerancijos jai. Tikiuosi kad žmonės, sužinodami daugiau apie tai, kam naudojamos mokesčių pavidalu į biudžetus sumokėtos lėšos, pamažu supras, kad nesumokami mokesčiai skurdina juos pačius ir kitus čia gyvenančius žmones“, – teigė I. Šimonytė.
Rasa Lukaitytė, Delfi inf.
DELFI skaitytojų nuomone, po Seimo kanceliarijos procentine išraiška labiausiai turėtų mažėti išlaidos Ministro pirmininko tarnybai – 22 proc. nuo 19 mln. Lt iki 15 mln. Lt.
20 proc. išlaidas mažinti siūloma ir „Sodros“ administracijai, 18 proc. – Prezidento kanceliarijai, 17 proc. – Krašto apsaugos programoms.
Tuo metu biudžetą peržiūrėję skaitytojai finansavimo beveik nekeistų gydymo paslaugoms ir paliktų 99 proc. suplanuotų išlaidų – 1,5 mlrd. Lt.
Jei būtų DELFI skaitytojų valia, tiek pat keistųsi ir išlaidos bendrojo lavinimo mokykloms bei ikimokyklinėms įstaigoms.
98 proc. kitiems metams Vyriausybės suplanuotų lėšų dalį jie paliktų ir pensijoms, vaikų, suaugusių, pagyvenusių, žmonių su negalia globos įstaigoms, pedagogų, sveikatos priežiūros įstaigų, kultūros darbuotojų atlyginimams, energetikos programoms.
Lemia požiūris į sritis
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys mano, kad tokius gyventojų sprendimus lemia požiūris į institucijas.
Šiuo metu yra pasiektas nepasitikėjimo Seimu rekordas, pusė žmonių norėtų sumažinti Seimo narių skaičių, taigi nors valstybės mastu išlaidos šiai institucijai nėra didelės, tačiau žmonėms, anot jo, vis tiek tai atrodo dideli pinigai.
„Psichologiškai žmonėms tai kainuoja daug kiekvieną dieną matant jų įvairiausius nuotykius, susijusius su finansais: tai tušinukai, tai automobiliai. Psichologiškai žmonėms yra sunku žiūrėti. Taip pat yra pasiektas ir nepasitikėjimo Vyriausybe rekordas. Taigi, atrodytų, kad žmonės valdymui nenorėtų skirti daugiau lėšų“, – DELFI kalbėjo sociologas.
Tuo pačiu galima būtų paaiškinti ir norą daugiau pinigų skirti statutinių pareigūnų atlyginimams – pasitikėjimas ugniagesiais artėja prie 100 proc. Jis yra aukštesnis ir už bažnyčios.
„Pasitikėjimas policija taip pat yra su pliuso ženklu“, – sakė V. Gaidys.
Mažiau nei 17 proc. pasiryžę patys nedalyvauti šešėlyje
Geriausias būdas mažinti biudžeto deficitą – efektyviau valdyti valstybės įmones. Taip mano 36,2 proc. iš daugiau nei 16,5 tūkst. DELFI skaitytojų, atsakiusių į kartu su biudžeto projektu pateiktą apklausą.
Ketvirtadalis apklaustųjų pasisakė, kad geriausia išeitis būtų griežtinti bausmes už kontrabandą ir mokesčių vengimą, 16,7 proc. atsakė, kad patys yra pasirengę nedalyvauti šešėlyje – nedirbti nelegaliai, nevartoti kontrabandinių prekių, visuomet prašyti bilieto, kasos čekio ir sąskaitos.
Mažiausiai patrauklios išeitys skaitytojams pasirodė nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčių įvedimas, už kuriuos pasisakė 13,2 proc., ir dalies viešųjų paslaugų privatizavimas. Šį atsakymo variantą pasirinko 8,7 proc.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė, komentuodama apklausos rezultatus, sakė, kad žmonių ir valdžios nuomonė dėl efektyvesnio valstybės įmonių valdymo sutampa – kitąmet į biudžetą planuojama gauti papildomus 300 mln. Lt efektyviau valdant šias įmones.
„Valstybės valdomos įmonės tai ne kas kita kaip visų Lietuvos gyventojų turtas, kuris turi duoti maksimalią galimą grąžą patiems gyventojams, o ne siauram ratui tokių įmonių vadovų ar jų valdyme dalyvaujančiųjų“, – DELFI sakė ji.
Tačiau ministrę kiek nuliūdino, kad tik kiek daugiau nei 16 proc. skaitytojų pasisakė patys pasiryžę nedalyvauti šešėlyje.
„Juk „šešėline“ ekonomika neatskiriama nuo jos dalyvių – pačių gyventojų dalyvavimo ir tolerancijos jai. Tikiuosi kad žmonės, sužinodami daugiau apie tai, kam naudojamos mokesčių pavidalu į biudžetus sumokėtos lėšos, pamažu supras, kad nesumokami mokesčiai skurdina juos pačius ir kitus čia gyvenančius žmones“, – teigė I. Šimonytė.
Rasa Lukaitytė, Delfi inf.