See other templatesSee other templates

Lietuvos Muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo
Įstatai
I skirsnis.
BENDROJI DALIS

1. Lietuvos Muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau tekste – Susivienijimas) yra Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų organizacija.
2. Susivienijimas yra socialinis partneris - darbuotojų atstovas, turintis teisę pasirašyti susitarimus ir kolektyvines sutartis su Vyriausybe, ministerijomis, Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, muitinės įstaigų vadovais - darbdaviais ir kitomis organizacijomis.
3. Susivienijimas yra juridinis asmuo, turintis finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo veikloje besivadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Profesinių sąjungų įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, norminiais aktais, reglamentuojančiais profesinių organizacijų veiklą, ir šiais įstatais.
4. Susivienijimas bendradarbiauja su kitomis politinės sistemos dalimis, gali jungtis į asociacijas ar kitas sąjungas ir tarptautines organizacijas.
5. Susivienijimas yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, turintis ir valdantis turtą įstatymų nustatyta tvarka. Susivienijimas pagal savo prievoles atsako tik jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Susivienijimo tikslas – atstovauti ir ginti darbuotojų profesines, tarnybos (darbo), ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus. Susivienijimas,siekdamas šiuose įstatuose numatytų tikslų, gali užsiimti leidybine, gamybine-ūkine veikla.
6. Susivienijimo buveinės adresas: J.Jasinskio g. 9, Vilnius. Susivienijimas turi antspaudą, blankus su pilnu jos pavadinimu ir kitą atributiką.
7. Susivienijimas gali turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose.
8. Susivienijimas gali būti paramos teikėju ir gavėju.
9. Susivienijimo veiklos laikotarpis neribotas.
10. Susivienijimas naudoja tokius sutrumpinimus: Susivienijimas –LMD PSS, Susivienijimo koordinacinė taryba- LMD PSSKT, Susivienijimo komitetai- LMD PSSK.

II skirsnis.
LIETUVOS MUITINĖS DARBUOTOJŲ
PROFESINIŲ SĄJUNGŲ SUSIVIENIJIMO NARIAI

11. Susivienijimo nariai yra muitinės įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos, įsisteigusios darbiniu, profesiniu, teritoriniu arba mišriais principais, ir pripažįstančios šiuos įstatus.

III skirsnis.
LIETUVOS MUITINĖS DARBUOTOJŲ
PROFESINIŲ SĄJUNGŲ SUSIVIENIJIMO
VEIKLOS PRINCIPAI IR TIKSLAI


12. Santykiai tarp Susivienijimo narių grindžiami laisvu apsisprendimu, lygiateisiškumu, demokratija, viešumu bei jų visų valdymo organų periodišku atsiskaitomumu, renkamumu ir atnaujinimu.
13. Profesinė sąjunga gali įstoti į Susivienijimą prieš tai suderinusi savo įstatus taip, kad neprieštarautų Susivienijimo įstatams. Įstojimo faktas užfiksuojamas susitarimu, apibrėžiančiu konkrečius Profesinės sąjungos ir Susivienijimo finansinius ir teisinius santykius.
14. Profesinė sąjunga, priėmusi sprendimą nutraukti narystę Susivienijime, įteikia valdymo organo nutarimą apie tai Susivienijimo koordinacinei tarybai prieš vieną mėnesį ir pasirašo įstojimo susitarimo nutraukimą.
15. Atsisakyti priimti į Profesinę sąjungą galima tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas pagal Susivienijimo įstatus negali būti jos narys arba yra pakankamo pagrindo įtarti, kad jis, būdamas Susivienijimo nariu, savo veikla sąmoningai kenks Susivienijimo interesams ar kompromituos ją.
16. Jeigu Susivienijimo narys pažeidžia Susivienijimo įstatus, Lietuvos Respublikos įstatymus ar teisės aktus, savo veikla kenkia Susivienijimo interesams ar kompromituoja jį, nemoka nario mokesčio, jo narystė Susivienijime gali būti sustabdyta arba nutraukta.
17. Vykdydamas savo veiklą Susivienijimas turi tokias Lietuvos Respublikos Darbo kodekso, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų numatytas teises:
17.1. sudaryti kolektyvines sutartis, kontroliuoti jų vykdymą;
17.2. teikti pasiūlymus darbdaviui dėl tarnybos (darbo) organizavimo įstaigoje ar organizacijoje ir pan.;
17.3. organizuoti ir valdyti streikus bei kitas teisėtas priemones, kurių imtis pareigūnai ir darbuotojai turi teisę;
17.4. teikti pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms;
17.5. vykdyti nevalstybinę darbo (tarnybos) įstatymų laikymosi priežiūrą ir kontrolę;
17.6. saugoti darbuotojų teises sudarant ir vykdant įstaigos pirkimo-pardavimo sandorius, reorganizuojant įstaigas;
17.7. gauti informaciją iš Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar darbdavio apie jo socialinę ir ekonominę padėtį bei numatomas permainas, kurios gali paveikti įstaigų ir organizacijų pareigūnų ar darbuotojų socialinę padėtį;
17.8. skųsti teismui darbdavio ir jo įgaliotų asmenų sprendimus bei veiksmus, prieštaraujančius teisės normoms, sutartims ar pažeidžiančius atstovaujamo asmens teises;
17.9. teikti pasiūlymus valstybės valdžios ir valdymo organams dėl teisės aktų tarnybos (darbo), ekonominiais ir socialiniais klausimais priėmimo, pakeitimo ar panaikinimo;
17.10. atstovauti savo narius ir įstatymų nustatyta tvarka ginti savo ir savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės organuose, tarp jų ir visose Lietuvos Respublikos teismo institucijose;
17.11. sudaryti susitarimus su valstybės valdžios ir valdymo organais;
17.12. iš valstybės valdžios ir valdymo organų ar organizacijų turi teisę gauti savo veiklai reikalingą informaciją tarnybos (darbo), ekonominiais ir socialiniais klausimais, kurią valstybės organai ir organizacijos privalo pateikti teisės aktų nustatytais terminais;
17.13. siūlyti traukti atsakomybėn pareigūnus ir darbuotojus, kurie pažeidžia tarnybos (darbo) teisės aktus, neužtikrina saugių tarnybos (darbo) sąlygų, nevykdo kolektyvinės sutarties ar kitokių tarpusavio susitarimų;
17.14. rengti susirinkimus, taip pat įstatymų nustatyta tvarka organizuoti mitingus, demonstracijas ir kitus masinius renginius.
18. Susivienijimas, įstatymų nustatyta tvarka, rinkiminėse kampanijose gali remti kandidatus – profesinių sąjungų narius į visų lygių renkamas institucijas.
19. Susivienijimas informuoja visuomenę ir profesinių sąjungų narius apie savo veiklą.
20. Susivienijimas teikia metodinę ir konsultacinę paramą savo nariams. Vykdo Susivienijimo narių švietimą bei mokymą. Leidžia įvairias mokymo metodines priemones, informacinę, reklaminę medžiagą.
21. Licencijuojamai veiklai, numatytai Lietuvos Respublikos teisės aktuose, turi būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos pavedimu įgaliotos institucijos licencija (leidimas).


IV skirsnis.
LIETUVOS MUITINĖS DARBUOTOJŲ
PROFESINIŲ SĄJUNGŲ SUSIVIENIJIMO
VALDYMAS

22. Susivienijimo valdymo organai yra šie :
22.1. konferencija;
22.2. koordinacinė taryba;
22.3. komitetai;
22.4. kontrolės komisija.

Konferencija

23. Susivienijimo konferencija yra aukščiausias valdymo organas.
24. Susivienijimo konferencija šaukiama vieną kartą per 4 metus.
25. Kiekvienas Susivienijimo narys turi po vieną balsą nuo šimto savo organizacijos narių.
26. Konferencija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja delegatai, turintys daugiau kaip pusę Susivienijimo balsų.
27. Tik Susivienijimo konferencija gali :
27.1. keisti ir papildyti profesinių sąjungų susivienijimo įstatus;
27.2. rinkti kontrolės komisiją;
27.3. tvirtinti koordinacinę tarybą;
27.4. atšaukti kontrolės komisiją;
27.5. nustatyti Susivienijimo nario mokesčio dydį ;
27.6. tvirtinti koordinacinės tarybos ataskaitą;
27.7. tvirtinti kontrolės komisijos finansinę ataskaitą;
27.8. likviduoti, sustabdyti ar reorganizuoti susivienijimą;
27.9. priimti nutarimą dėl likviduojamo Susivienijimo lėšų ir turto realizavimo, įstatymų nustatyta tvarka.
28. Konferencija neturi teisės pavesti kitiems valdymo organams spręsti jos kompetencijai priklausančių klausimų.
29. Konferencija turi teisę spręsti koordinacinės tarybos kompetencijai priklausančius klausimus tik tuo atveju, jeigu koordinacinė taryba to prašo.
30. Konferencija šaukiama koordinacinės tarybos sprendimu. Jeigu tarybos narių liko mažiau kaip pusė iš konferencijoje patvirtintų narių skaičiaus, konferencija šaukiama koordinacinės tarybos pirmininko sprendimu. Konferencija turi būti šaukiama koordinacinės tarybos pirmininko sprendimu, jeigu koordinacinė taryba įstatuose numatytais terminais nesušaukia konferencijos. Konferencija gali būti šaukiama profesinių sąjungų susivienijimo nario sprendimu, jeigu konferencijos iniciatoriai gavo ¾ narių balsų .
31. Susivienijimo konferenciją koordinacinė taryba privalo sušaukti per tris mėnesius praėjus keturiems metams.
32. Neeilinė konferencija turi būti sušaukta, jeigu :
32.1. to reikalauja koordinacinė taryba;
32.2. to reikalauja Susivienijimo nariai;
32.3. to reikia pagal įstatymus ar Susivienijimo įstatus.
33. Apie šaukiamą konferenciją koordinacinė taryba privalo paskelbti įstatuose numatyta tvarka ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki konferencijos dienos. Susivienijimo nariams ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki konferencijos dienos informaciją koordinacinė taryba privalo išsiųsti registruotu laišku arba faksu arba elektroniniu paštu, jeigu narys iš anksto pateikęs adresą, fakso numerį ar elektroninio pašto adresą ir jei toks narys reikalauja šios informacijos. Jeigu šaukiama pakartotinė konferencija, nariai turi būti informuoti ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki jos. Konferencija gali būti šaukiama nesilaikant šių terminų, jeigu visi nariai su tuo sutinka.
34. Pranešime apie konferencijos sušaukimą turi būti nurodyta :
34.1. Susivienijimo pavadinimas ir buveinės adresas;
34.2. konferencijos data ir vieta;
34.3. konferencijos darbotvarkės projektas.
35. Susivienijimo narių siūlymu, pateiktu ne vėliau kaip prieš 15 dienų į konferencijos darbotvarkę turi būti įtraukti jų siūlomi papildomi klausimai ir nutarimų projektai, o į balsavimo sąrašus ar biuletenius – jų pasiūlyti ( prieš konferenciją, ar jos metu ) kandidatai į koordinacinės tarybos narius, kontrolės komisiją.
36. Jeigu konferencijos darbotvarkė, nurodyta pranešime apie konferencijos sušaukimą, buvo patikslinta, tai apie darbotvarkės pasikeitimus Susivienijimo nariams turi būti pranešta tokia pat tvarka, kaip apie konferencijos sušaukimą ir ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki konferencijos.
37. Visi konferencijos dalyviai registruojami pasirašytinai registravimo sąraše. Registravimo sąraše turi būti nurodyta: kiekvieno dalyvio vardas, pavardė, atstovaujama profesinė sąjunga, įgaliojimas (numeris, data, pasirašęs asmuo). Šį sąrašą pasirašo konferencijos pirmininkas ir sekretorius.
38. Konferencijos protokolą pasirašo konferencijos pirmininkas ir sekretorius. Prie protokolo turi būti pridedamas konferencijos dalyvių sąrašas, įgaliojimai. Konferencijos nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų balsų dauguma.
39. Konferencijoje nutarimai gali būti priimami atviru ar slaptu balsavimu.

Koordinacinė taryba

40. Susivienijimo koordinacinė taryba yra kolegialus renkamas organas, kurio veiklai vadovauja pirmininkas.
41. Koordinacinė taryba tvirtinama konferencijoje ketverių metų laikotarpiui. Koordinacinės tarybos narių kadencijų skaičius neribojamas. Koordinacinės tarybos nariai dirba visuomeniniais pagrindais.
42. Kiekvienas koordinacinės tarybos narys turi po vieną balsą nuo šimto savo orgavizacijos narių.
43. Koordinacinės tarybos pirmininką iš savo tarpo ketveriems metams renka koordinacinės tarybos nariai. Koordinacinės tarybos pirmininkas yra skiriamas ir atšaukiamas koordinacinės tarybos sprendimu balsų dauguma ir yra atskaitingas koordinacinei tarybai. Koordinacinės tarybos pirmininkas dirba visuomeniniais pagrindais.
44. Susivienijimo koordinacinę tarybą sudaro po du Susivienijimo nario deleguoti atstovai.
45. Koordinacinė taryba savo veiklą pradeda pasibaigus ją rinkusiai konferencijai.
46. Koordinacinė taryba vykdo Susivienijimo konferencijos sprendimus ir organizuoja veiklą šiems sprendimams įgyvendinti.
47. Koordinacinė taryba gali atstovauti Susivienijimą teisme ir kitose institucijose.
Be įgaliojimo atstovauti Susivienijimą teismuose ir kitose institucijose turi teisę koordinacinės tarybos pirmininkas. Kiti koordinacinės tarybos nariai atstovauti Susivienijimą gali tik gavę koordinacinės tarybos arba koordinacinės tarybos pirmininko įgaliojimą.
48. Koordinacinė taryba svarsto ir tvirtina :
48.1. sprendimus dėl konferencijos sušaukimo ir nustato atstovavimo normas;
48.2. koordinacinės tarybos veiklos ataskaitą;
48.3. konferencijos darbotvarkę;
48.4. sprendimus dėl naujų narių priėmimo;
48.5. Susivienijimo įstatų papildymus;
48.6. aprobuoja kolektyvinius ir kitus susitarimus su Vyriausybe, darbdaviais ir jų organizacijomis;
48.7. sprendimus dėl Susivienijimo nario pašalinimo, narystės sustabdymo klausimus;
48.8. koordinacinės tarybos darbo reglamentą;
48.9. aprobuoja gamybinės-ūkinės veiklos kryptis;
48.10. sprendimus dėl Komitetų steigimo, rinkimo bei atstovavimo tvarkos;
48.11. Komitetų sudėtį;
48.12. Komitetų darbo reglamentą;
48.13. tikslines rinkliavas, jų dydį, ir terminus;
48.14. šalpos, labdaros ir kitų fondų steigimą, pertvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą;
48.15. kitus konferencijos pavestus klausimus.
49. Koordinacinė taryba valdo Susivienijimo lėšas ir kitą turtą bei juo disponuoja.
50. Koordinacinės tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per šešis mėnesius.
51. Sprendimai koordinacinės tarybos posėdyje priimami paprasta balsų dauguma.
52. Koordinacinė taryba privalo laiku rengti konferencijas, sudaryti jų dienotvarkę, pateikti Susivienijimo nariams nutarimų projektus, ataskaitą apie savo veiklą bei kitą reikiamą informaciją dienotvarkės klausimams svarstyti.
53. Koordinacinei tarybai draudžiama riboti kontrolės komisijos įgaliojimus ar kitaip trukdyti jos darbą.
54. Koordinacinės tarybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi tarybos pirmininkas, taip pat nariai, jeigu tam pritaria daugiau kaip pusė koordinacinės tarybos narių.
55. Koordinacinės tarybos posėdžiai protokoluojami. Prie protokolo turi būti pridėti balsavusių raštu narių raštai (biuleteniai).
56. Koordinacinės tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė narių, o priimti sprendimai yra teisėti, kai už juos balsavo ne mažiau kaip pusė balsų.
57. Koordinacinės tarybos nariai, negalintys atvykti į posėdį, savo valią dėl balsuojamo nutarimo gali išreikšti raštu. Balsavimui raštu prilyginamas balsavimas elektroniniu paštu.
58. Koordinacinės tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų nepasibaigus kadencijai, apie tai raštu įspėjęs koordinacinę tarybą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
59. Koordinacinės tarybos narį iš pareigų nepasibaigus kadencijai gali atšaukti jį delegavęs Susivienijimo narys, apie tai raštu įspėjęs koordinacinę tarybą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
60. Koordinacinės tarybos nariai už savo veiksmus atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

Koordinacinės tarybos pirmininkas

61. Koordinacinės tarybos pirmininkas yra tarybos darbo organizatorius.
62. Koordinacinės tarybos pirmininkas :
62.1. savarankiškai vykdo koordinacinės tarybos pavestas funkcijas, konferencijų nutarimus, tvarko operatyvius veiklos reikalus;
62.2. atidaro ir uždaro sąskaitas bankų įstaigose;
62.3. vadovaudamasis Susivienijimo įstatais, konferencijų ir koordinacinės tarybos nutarimais, sudaro sandorius;
62.4. išduoda įgaliojimus vykdyti konkrečioms funkcijoms;
62.5. priima į darbą ir atleidžia iš jo samdomus darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis;
62.6. leidžia įsakymus ir potvarkius kompetencijos ribose.

Komitetai

63. Komitetai yra atstovaujamieji - renkamieji Susivienijimo organai.
64. Komitetų skaičių, rinkimo tvarką, atstovavimo kvotą ir jų darbo tvarką nustato koordinacinė taryba.
65. Komitetų nariai dirba visuomeniniais pagrindais.
66. Komitetams vadovauja pirmininkai.
67. Komitetai:
67.1. aprobuoja koordinacinės tarybos pateiktus dokumentus;
67.2. teikia koordinacinei tarybai pasiūlymus atšaukti jos priimtus nutarimus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir Susivienijimo įstatams;
67.3. atstovauja Susivienijimo narius savo kompetencijos ribose;
67.4. sprendžia kitus Konferencijos ar koordinacinės tarybos pavestus klausimus.
68. Komitetų posėdžiai šaukiami Komitetų pirmininkų arba Susivienijimo koordinacinės tarybos pirmininko sprendimu.
69. Komitetų nariai, negalintys atvykti į posėdį, savo valią dėl balsuojamo nutarimo gali išreikšti raštu. Balsavimui raštu prilyginamas balsavimas elektroniniu paštu.
70. Komitetų posėdžiai protokoluojami. Prie protokolo turi būti pridėti balsavusių raštu narių raštai (biuleteniai).
71. Komitetų nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Komiteto pirmininko balsas.
72. Komitetų narys gali atsistatydinti apie tai informavęs koordinacinę tarybą prieš 10 kalendorinių dienų.
73. Komitetų darbo tvarką nustato koordinacinės tarybos patvirtintas darbo reglamentas.

Kontrolės komisija

74. Susivienijimo gamybinę-ūkinę veiklą kontroliuoja Kontrolės komisija.
75. Kontrolės komisija susideda iš 5 narių nuo kiekvieno Susivienijimo nario, kurių kandidatūras ketverių metų laikotarpiui tvirtina Konferencija Susivienijimo narių teikimu.
76. Kontrolės komisija kontroliuoja, kaip įgyvendinami įstatuose nustatyti veiklos tikslai ir uždaviniai, bei ar laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų.
77. Išaiškinus pažeidimus, Kontrolės komisija turi teisę reikalauti, kad Susivienijimo koordinacinės tarybos pirmininkas sušauktų neeilinę konferenciją.
78. Kontrolės komisija gali nagrinėti Susivienijimo narių pasiūlymus ir pareiškimus.
79. Kontrolės komisijos nariai dirba visuomeniniais pagrindais.
80. Kontrolės komisijai vadovauja pirmininkas.
81. Kontrolės komisijos posėdžiai šaukiami komisijos pirmininko sprendimu.
82. Kontrolės komisijos nariai, negalintys atvykti į posėdį, savo valią dėl balsuojamo nutarimo gali išreikšti raštu. Balsavimui raštu prilyginamas balsavimas elektroniniu paštu.
83. Kontrolės komisijos narys gali atsistatydinti apie tai informavęs koordinacinę tarybą prieš dešimt kalendorinių dienų.
84. Kontrolės komisijos posėdžiai protokoluojami. Prie protokolo turi būti pridėti balsavusių raštu narių raštai (biuleteniai).
85. Kontrolės komisijos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Kontrolės komisijos pirmininko balsas.
86. Kontrolės komisijos darbo tvarką nustato koordinacinės tarybos patvirtintas darbo reglamentas.

V skirsnis.
LIETUVOS MUITINĖS DARBUOTOJŲ
PROFESINIŲ SĄJUNGŲ SUSIVIENIJIMO
LĖŠOS IR TURTAS

87. Susivienijimo lėšų šaltiniai:
87.1. narių mokesčiai;
87.2. narių mokesčiai ir savanoriški įnašai bendriesiems arba tiksliniams projektams finansuoti;
87.3. lėšos gautos kaip parama;
87.4. pajamos iš ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
87.5. lėšos, gautos iš kitų organizacijų bei fondų;
87.6. kitos teisėtai įgytos lėšos.
88. Susivienijimo turtą sudaro Susivienijimo narių ir rėmėjų jai perduotas turtas, kitas teisėtai įgytas turtas. Profesinei sąjungai gali būti neatlygintinai perduotas turtas panaudos pagrindais.
89. Nario mokestis mokamas pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos.
90. Susivienijimo lėšomis disponuoja koordinacinė taryba.
91. Susivienijimas gali steigti šalpos, labdaros ir kitus fondus.

VI skirsnis.
SUSIVIENIJIMO PERTVARKYMAS,
REORGANIZAVIMAS, VEIKLOS SUSTABDYMAS
AR NUTRAUKIMAS

92. Susivienijimas pertvarkomas, reorganizuojamas arba likviduojamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
93. Susivienijimas gali būti pertvarkytas, reorganizuotas, jo veikla sustabdyta ar pasibaigti:
93.1. įstatuose numatyta tvarka;
93.2. teismo sprendimu;
93.3. Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.
94. Susivienijimo reorganizavimas - tai Susivienijimo, kaip juridinio asmens, pabaiga be likvidavimo procedūros. Reorganizuoto Susivienijimo visų teisių ir prievolių perėmėjai yra reorganizuojant naujai įsteigtos ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą profesinių sąjungų organizacijos.
95. Susivienijimo reorganizavimo sąlygas rengia koordinacinė taryba. Kartu su reorganizavimo sąlygomis turi būti parengti ir po reorganizavimo veiksiančių profesinių sąjungų įstatų projektai. Reorganizavimą tvirtina Konferencija.
96. Susivienijimo likvidavimo pagrindas gali būti Konferencijos nutarimas, priimtas 3/4 delegatų sprendimu, arba teismo sprendimas.
97. Institucija, nutarusi likviduoti Susivienijimą, skiria likvidatorių. Nuo likvidatoriaus paskyrimo Susivienijimo valdymo organai netenka įgaliojimų.
98. Kai likviduojamas Susivienijimas sumoka visas skolas ir atsiskaito su
biudžetu, likęs jo turtas paskirstomas Susivienijimą likviduoti nutarusios institucijos nustatyta tvarka, laikantis galiojančių teisės aktų.
99. Apie Susivienijimo likvidavimą viešai skelbiama tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais respublikiniame dienraštyje arba turi būti paskelbta viešai vieną kartą respublikiniame dienraštyje ir pranešta raštu visiems kreditoriams.


VII skirsnis.
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

100. Visi šiuose įstatuose neaptarti Susivienijimo veiklos klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais.
101. Už savalaikį nutarimų ir pranešimų skelbimą atsako koordinacinė taryba.

Ši įstatų redakcija patvirtinta Lietuvos Muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo konferencijoje, įvykusioje 2007 m. kovo 17 d.

Koordinacinės tarybos pirmininkas
Jūrius Bruklys
Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com
DMC Firewall is a Joomla Security extension!