See other templatesSee other templates

Projektas
Projektas
   Š.m. sausio 13 dieną gautas naujojo Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto projektas. Skelbiame šį projektą viešam svarstymui ir laukiame pastabų bei pasiūlymų: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

LIETUVOS RESPUBLIKOS
TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖJE STATUTO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2011 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 2000, Nr. 94-2917; 2003, Nr. 64-2881; 2004, Nr. 73-2520; 2005, Nr. 149-5417; 2006, Nr. 87-3401; 2007, Nr. 4-155; 2008, Nr. 134-5176)
   1 straipsnis. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto nauja redakcija

   Pakeisti Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutą ir jį išdėstyti taip:
   „TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖJE
   S T A T U T A S

   PIRMASIS SKIRSNIS
   BENDROSIOS NUOSTATOS

   1 straipsnis. Statuto paskirtis

   1. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – Statutas) nustato muitinės pareigūnų statusą, priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje (toliau – muitinė) ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus.

   2. Valstybės tarnybos įstatymas muitinės pareigūnams taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis Statutas. Be išlygų muitinės pareigūnams taikoma Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta darbo apmokėjimo tvarka.

   3. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas.

   2 straipsnis. Pagrindinės Statuto sąvokos

   1. Muitinės pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, tarnaujantis muitinėje ir pagal pareigas turintis įstatymo suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu ir įgyvendinantis įstatymo nustatytus muitinės uždavinius ir funkcijas, kurio tarnybą reglamentuoja šis Statutas.

   2. Pakaitinis muitinės pareigūnas – muitinės pareigūnas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų muitinės pareigūną.

   3. Muitinės pareigūno vardo diskreditavimas – su tarnybinių pareigų atlikimu susijusi ar nesusijusi muitinės pareigūno veika, kuria akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja.

   4. Tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytų tarnybos muitinėje tvarkos pažeidimas arba muitinės pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais arba neveikimu.

   5. Kitas Statute vartojamas sąvokas nustato Valstybės tarnybos įstatymas.

   

   3 straipsnis. Pagrindiniai tarnybos muitinėje principai

   1. Tarnyba muitinėje grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, teisėtų lūkesčių, teisėtai įgytų teisių principais.

   2. Pagal įstatymų viršenybės principą muitinės pareigūno statusas, reglamentuotas šio Statuto ir kitų įstatymų, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu.

   3. Pagal lygiateisiškumo principą kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi vienodas teises į tarnybą muitinėje, o muitinės pareigūno statusas negali būti ribojamas dėl pareigūno lyties, rasės, tautybės, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų arba pažiūrų.

   4. Pagal politinio neutralumo principą muitinės pareigūnas privalo nešališkai tarnauti žmonėms ir teisėtai valstybės valdžiai nepaisydamas savo politinių pažiūrų, darbo laiku nedalyvauti politinėje veikloje. Keičiantis politinei valdžiai, užtikrinamas muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos tęstinumas.

   5. Pagal skaidrumo principą bet kokia muitinės pareigūno veikla atliekant pareigas turi būti vieša ir atvira, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

   6. Pagal karjeros principą muitinės pareigūnų karjera grindžiama muitinės pareigūnų kompetencija, įvertinant jų profesionalumą, tinkamumą pareigoms, tarnybos muitinėje trukmę einant tam tikras pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną eiti kitas pareigas.

   7. Pagal tarnybos muitinėje ypatumų kompensavimo principą muitinės pareigūnų tarnybos ypatumai (didesnis pavojus gyvybei arba sveikatai, didesnė atsakomybė, ilgesnis darbo laikas bei įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis.

   8. Pagal teisėtų lūkesčių principą asmuo, tarnaujantis muitinėje, gali tikėtis, kad valstybė laikysis įstatymų nustatytų pareigų užtikrinti muitinės pareigūnų teises ir socialines garantijas visą jų tarnybos laiką.

   9. Pagal teisėtai įgytų teisių principą asmeniui įstatymų suteiktos teisės gali būti panaikintos arba suvaržytos tik pagal įstatymus.

   10. Muitinės pareigūnų tarnybinės etikos principus reglamentuoja Muitinės pareigūnų etikos kodeksas ir kiti teisės aktai. Muitinės pareigūnų etikos kodeksą tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius.

   

   4 straipsnis. Muitinės pareigūnų pareigybės ir pareigybių aprašymai

   1. Muitinės pareigūnų pareigybių sąrašus ir pareigybių aprašymus tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius arba jo įgaliojimu kitas muitinės pareigūnas.

   2. Muitinės pareigūnų pareigybių, atliekančių operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, sąrašą tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius.

   3. Muitinės departamento generalinio direktoriaus pareigybės aprašymą tvirtina finansų ministras.

   

   5 straipsnis. Finansų ministerijos ir Muitinės departamento statutinės komisijos

   1. Finansų ministerijoje ir Muitinės departamente sudaromos statutinės komisijos. Jos svarsto muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo klausimus ir teikia siūlymus dėl muitinės pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo, kvalifikacinių kategorijų suteikimo muitinės pareigūnams, pareiginės algos dydžio vienkartinių priedų skyrimo muitinės pareigūnams, muitinės pareigūnų perkėlimo į aukštesnės arba žemesnės kategorijos pareigas bei atleidimo iš pareigų. Statutinę komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai (įskaitant pirmininką). Jeigu Muitinės departamente veikia profesinė sąjunga, vienas statutinės komisijos narys turi būti profesinės sąjungos įgaliotas atstovas. Jeigu Muitinės departamente veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į statutinės komisijos narius. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į statutinės komisijos narius neskiriamas.

   2. Finansų ministerijos statutinės komisijos nariais skiriami Finansų ministerijos valstybės tarnautojai ir Muitinės departamento pareigūnai. Personalinę Finansų ministerijos statutinės komisijos sudėtį tvirtina finansų ministras. Stebėtojų teisėmis Finansų ministerijos statutinėje komisijoje gali dalyvauti muitinės profesinių sąjungų atstovai.

   3. Muitinės departamento statutinės komisijos pirmininku skiriamas vienas iš Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojų, o jos nariais – Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojai ir struktūrinių padalinių viršininkai. Stebėtojų teisėmis Muitinės departamento statutinėje komisijoje gali dalyvauti Finansų ministerijos ir muitinės profesinių sąjungų atstovai. Personalinę Muitinės departamento statutinės komisijos sudėtį tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius.

   4. Statutinių komisijų darbo tvarką nustato finansų ministras.

   

   ANTRASIS SKIRSNIS

   PRIĖMIMAS Į TARNYBĄ MUITINĖJE

   

   6 straipsnis. Priėmimo į tarnybą muitinėje bendrieji reikalavimai

   1. Asmuo, priimamas į tarnybą muitinėje, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:

   1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;

   2) mokėti valstybinę kalbą;

   3) būti ne jaunesnis kaip 21 metų ir ne vyresnis kaip 62 metų ir 6 mėnesių;

   4) turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti būtiną išsilavinimą;

   5) būti nepriekaištingos reputacijos;

   2. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

   1) buvo teistas ir nėra išnykęs ar panaikintas teistumas arba baudžiamojo nusižengimo atveju nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai;

   2) piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis arba alkoholiu;

   3) jo elgesys ir veikla yra nesuderinami su visuotinai pripažintomis moralės ir etikos normomis.

   

   7 straipsnis. Priėmimo į tarnybą muitinėje specialieji reikalavimai

   Į tarnybą muitinėje priimami asmenys turi atitikti specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme.

   

   8 straipsnis. Sveikatos tikrinimas ir priežiūra

    1. Asmuo, pareiškęs norą būti priimtas į tarnybą muitinėje, privalo pasitikrinti sveikatą dėl tinkamumo tarnybai muitinėje.

    2. Asmenų, pareiškusių norą būti priimtais į tarnybą muitinėje bei muitinės pareigūnų tarnybos eigoje tinkamumo tarnybai pagal sveikatos būklę patikrinimus Muitinės departamento arba muitinės įstaigos siuntimu atlieka Vidaus reikalų ministerijos asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Jos pateikia išvadą dėl tinkamumo tarnybai muitinėje.

    3. Asmenų, pareiškusių norą būti priimtais į tarnybą muitinėje bei muitinės pareigūnų tinkamumo tarnybai pagal sveikatos būklę patikrinimų tvarką ir periodiškumą nustato finansų ministras ir vidaus reikalų ministras.

   4. Muitinės pareigūnų medicininė reabilitacija, sveikatos grąžinamasis ir antirecidyvinis gydymas, prevencinė medicininė ir psichologinė reabilitacija vykdoma Vidaus reikalų ministerijos asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

   

   9 straipsnis. Kandidatų į tarnybą muitinėje tikrinimas

   1. Asmenys, pareiškę norą būti priimti į tarnybą muitinėje, tikrinami Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka. Patikrinimo metu nustatoma, ar nėra apribojimų, nurodytų Statuto 10 straipsnyje, taip pat ar asmuo yra nepriekaištingos reputacijos.

   2. Jei pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, patikrinimo metu kreipiamasi į kompetentingą valstybės instituciją su prašymu pateikti išvadą, ar į tarnybą muitinėje pretenduojančiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

   

   10 straipsnis. Priėmimo į tarnybą muitinėje apribojimai

   Į tarnybą muitinėje negali būti priimtas asmuo:

    1) kuris neatitinka bent vieno iš Statuto 6 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

   2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams arba korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas, taip pat jei asmuo nuteistas už neatsargų nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;

   3) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas;

   4) kurio sutuoktinis, artimasis giminaitis arba svainystės ryšiais susijęs asmuo eina pareigas muitinėje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;

   5) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu;

   6) kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys;

   7) kuris pagal Vidaus reikalų ministerijos asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvadą netinka eiti atitinkamas pareigas muitinėje;

   8) kuris buvo atleistas iš valstybės tarnybos už padarytą nusikalstamą veiką, tarnybinį nusižengimą, pareigūno vardo diskreditavimą, jeigu nuo atleidimo dienos nepraėjo penkeri metai;

   9) kuris buvo atleistas iš valstybės tarnybos paaiškėjus, kad stodamas į valstybės tarnybą jis pateikė suklastotus dokumentus, nuslėpė arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas;

   10) atsisakęs prisiekti Lietuvos valstybei arba sulaužęs Lietuvos valstybei duotą priesaiką;

   11) kitais teisės aktų nustatytais pagrindais.

   

   11 straipsnis. Priėmimas į tarnybą muitinėje

   1. Į tarnybą muitinėje priimama konkurso būdu. Į pakaitinių muitinės pareigūnų ir muitinės pareigūnų, atliekančių operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, pareigas priimama atrankos būdu.

   2. Konkurso ir atrankos organizavimo tvarką tvirtina finansų ministras.

   3. Be konkurso ar atrankos į tarnybą muitinėje gali būti priimtas asmuo, ne anksčiau kaip prieš trejus metus atleistas iš tarnybos muitinėje pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 4, 5, 8, 10 arba 11 punktus, jeigu jo tarnybos muitinėje stažas yra ne trumpesnis kaip penkeri metai ir atleidimo iš tarnybos dieną jis neturėjo galiojančios tarnybinės nuobaudos. Be konkurso ar atrankos asmuo negali būti priimtas į aukštesnės kategorijos pareigas negu tos, iš kurių jis buvo atleistas. Buvęs Muitinės departamento generalinis direktorius ir muitinės įstaigos vadovas be konkurso ar atrankos gali būti priimti tik į žemesnės kategorijos pareigas.

   

   12 straipsnis. Priėmimo į pareigas tvarka

   1. Muitinės departamento generalinį direktorių penkerių metų kadencijai priima į pareigas ir iš pareigų atleidžia finansų ministras.

   2. Muitinės pareigūnus priima į pareigas, perkelia į kitas pareigas ir iš pareigų atleidžia Muitinės departamento generalinis direktorius arba jo įgaliojimu kitas muitinės pareigūnas. Muitinės įstaigų vadovai priimami į pareigas penkerių metų kadencijai.

   3. Pakaitiniai muitinės pareigūnai priimami į laikinai negalinčio eiti muitinės pareigūno pareigas ir jas eina tol, kol sugrįžta negalėjęs eiti pareigų muitinės pareigūnas.

   4. Priėmimas į pareigas, perkėlimas į kitas pareigas ir atleidimas iš pareigų įforminamas finansų ministro arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba jo įgaliojimu kito muitinės pareigūno įsakymais. Įsakyme dėl priėmimo į muitinės posto pareigūno pareigas pareigūno tarnybos vieta apibrėžiama kaip muitinės įstaigos veiklos zona.

   5. Kai asmuo priimamas į tarnybą muitinėje, sudaroma jo asmens byla. Asmens bylų tvarkymo ir saugojimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.

   

   13 straipsnis. Stažuotė

   1. Priimtam į tarnybą muitinės pareigūnui (išskyrus Muitinės departamento generalinį direktorių, jo pavaduotojus, muitinės įstaigų vadovus ir jų pavaduotojus) nustatoma stažuotė. Stažuotę sudaro įvadinis mokymas ir stažuotės vadovo prižiūrimas praktinis darbas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas pareigas. Stažuotė gali trukti nuo vieno iki aštuonių mėnesių.

   2. Jeigu stažuotės metu stažuotės vadovas pripažįsta, kad muitinės pareigūno stažuotės rezultatai yra nepatenkinami ir tam pritaria muitinės pareigūną į tarnybą priėmęs asmuo, muitinės pareigūnas nesibaigus stažuotei atleidžiamas iš tarnybos pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 16 punktą.

   3. Atostogų ir laikinojo nedarbingumo laikas į stažuotės laiką neįskaitomas.

   4. Pakaitiniams muitinės pareigūnams juos į tarnybą priėmusio asmens nuožiūra stažuotė gali būti nenustatoma.

   5. Stažuotės atlikimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.

   

   14 straipsnis. Muitinės pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas

   Muitinės pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo ir mokymų organizavimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.

   

   15 straipsnis. Muitinės pareigūnų uniforma, tarnybinis pažymėjimas, identifikavimo ženklas ir tarnybos ženklas

   1. Priimtam į tarnybą muitinės pareigūnui atlikus stažuotę išduodama tarnybinė uniforma su skiriamaisiais ženklais, tarnybinis pažymėjimas, o muitinės posto pareigūnui bei muitinės mobiliosios grupės pareigūnui – ir identifikavimo ženklas. Muitinės pareigūnui, atliekančiam operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, gali būti išduodamas tarnybos ženklas. Muitinės pareigūnų uniformos išdavimo ir dėvėjimo taisykles, tarnybinio pažymėjimo, identifikavimo ženklo ir tarnybos ženklo išdavimo ir naudojimo taisykles tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius.

   2. Muitinės pareigūnų uniformos, skiriamųjų ženklų, tarnybinio pažymėjimo, identifikavimo ženklo ir tarnybos ženklo pavyzdžius tvirtina finansų ministras.

   3. Muitinės pareigūnų rikiuotės ir ceremonijų tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.

   

   TREČIASIS SKIRSNIS

   DRAUDIMAI MUITINĖS PAREIGŪNAMS, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS

   

   16 straipsnis. Su muitinės pareigūno pareigomis nesuderinama veikla

   1. Muitinės pareigūnui neleidžiama:

   1) būti renkamu (skiriamu) visų rūšių įmonių valdymo organų nariu;

   2) Muitinės departamento ar muitinės įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys arba komanditorius yra jis pats arba Statuto 10 straipsnio 4 punkte nurodyti asmenys, taip pat su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba Statuto 10 straipsnio 4 punkte nurodyti asmenys turi arba pagal kito asmens įgaliojimą valdo daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;

   3) atstovauti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių privatiems ūkio subjektams arba už jų lėšas vykti į užsienį, mokytis arba kitaip naudotis jų lėšomis, išskyrus atvejus, kai tai daroma dirbant kitą darbą Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka;

   4) dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą atlyginimą, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą muitinėje, sudaro prielaidas tarnybą muitinėje panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja muitinę, kliudo muitinės pareigūnui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas pareigas, taip pat kai tai yra darbas įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu muitinės pareigūnas turi valdingus įgaliojimus arba kurių veiklą kontroliuoja, prižiūri arba dėl kurių priima kokius nors kitus sprendimus, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių muitinės pareigūnas negali dirbti kito darbo ir už tą darbą gauti atlyginimo;

   5) eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas;

   6) streikuoti;

   7) darbo metu dalyvauti politinėje veikloje.

   2. Muitinės pareigūnams draudžiama tarnybos metu turėti alkoholinių gėrimų, didesnę kaip pareiginės algos bazinio dydžio (toliau – bazinis dydis) pinigų sumą (litais ir (arba) eurais), bet kokią sumą užsienio valiuta (išskyrus eurus), taip pat Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu nustatytų ryšio priemonių, tauriųjų metalų, brangakmenių ir kitų tarnybos metu nereikalingų daiktų. Draudimas tarnybos metu turėti grynųjų pinigų netaikomas muitinės pareigūnams, vykstantiems į tarnybinę komandiruotę.

   3. Muitinės departamento generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams, muitinės įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams draudžiama būti jų vadovaujamų įstaigų profesinių sąjungų nariais.

   

   17 straipsnis. Muitinės pareigūnų teisės ir pareigos

   1. Muitinės pareigūnų bendrąsias teises ir pareigas nustato Muitinės įstatymas, Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai.

   2. Kiekvieno muitinės pareigūno specialiosios teisės ir pareigos nustatomos jo pareigybės aprašyme.

   3. Muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams.

   

   

   

   

   KETVIRTASIS SKIRSNIS

   MUITINĖS PAREIGŪNO PRIESAIKA

   

   18 straipsnis. Priesaikos priėmimo tvarka

   1. Į tarnybą muitinėje priimtas asmuo prieš pradėdamas eiti pareigas prisiekia Lietuvos Respublikai.

   2. Į tarnybą priimtas muitinės pareigūnas prisiekia individualiai, pasirašydamas priesaikos tekstą.

   3. Muitinės departamento generalinio direktoriaus priesaiką priima finansų ministras, o muitinės pareigūnų – Muitinės departamento generalinis direktorius arba jo įgaliojimu kitas muitinės pareigūnas.

   4. Muitinės pareigūnas, atsisakęs prisiekti arba sulaužęs duotą priesaiką, atleidžiamas iš tarnybos pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 23 punktą.

   

   19 straipsnis. Priesaikos tekstas

   1. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

   1) „Aš, (vardas, pavardė),

   prisiekiu ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai,

   gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus,

   sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas,

   savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui,

   saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis.

   Tepadeda man Dievas.“;

   2) „Aš, (vardas, pavardė),

   prisiekiu ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai,

   gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus,

   sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas,

   savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui,

   saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis.“

   2. Muitinės pareigūno pasirašytas lapas su priesaikos tekstu saugomas jo asmens byloje.

   

   PENKTASIS SKIRSNIS

   MUITINĖS PAREIGŪNŲ KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS IR PAREIGINIAI LAIPSNIAI

   

   20 straipsnis. Muitinės pareigūnų kvalifikacinės kategorijos

   1. Muitinės pareigūnams gali būti suteikiamos kvalifikacinės kategorijos. Kvalifikacinė kategorija pažymi muitinės pareigūno teorinių žinių, būtinų sėkmingai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas pareigas, ir praktinio darbo įgūdžių lygį.

   2. Muitinės pareigūnų kvalifikacinės kategorijos yra trys. Aukščiausia yra pirma kvalifikacinė kategorija, žemiausia – trečia kvalifikacinė kategorija.

   

   21 straipsnis. Kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarka

   1. Kvalifikacinę kategoriją muitinės pareigūnui suteikia Muitinės departamento generalinis direktorius arba jo įgaliojimu kitas muitinės pareigūnas. Kvalifikacinę kategoriją Muitinės departamento generaliniam direktoriui suteikia finansų ministras.

   2. Muitinės pareigūnui, priimtam į tarnybą Statuto 11 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais, Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba jo įgaliojimu kito muitinės pareigūno sprendimu gali būti suteikta trečia kvalifikacinė kategorija.

   3. Muitinės pareigūnui, perkeltam į kitas tos pačios arba žemesnės kategorijos pareigas, paliekama iki perkėlimo suteikta kvalifikacinė kategorija.

   4. Muitinės pareigūnui, laikinai perkeltam į kitas pareigas Statuto 31 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, perkėlimo laikotarpiu paliekama iki perkėlimo suteikta kvalifikacinė kategorija.

   5. Jeigu Muitinės departamento generalinis direktorius arba muitinės įstaigos vadovas, pasibaigus kadencijai, paskiriamas naujai kadencijai, jam paliekama suteikta kvalifikacinė kategorija.

   6. Muitinės pareigūnui, perkeltam į aukštesnės kategorijos pareigas, iki perkėlimo suteikta kvalifikacinė kategorija išnyksta.

   7. Kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato finansų ministras.

   

   22 straipsnis. Pareiginiai laipsniai

   1. Einamoms pareigoms žymėti nustatomi šie muitinės pareigūnų pareiginiai laipsniai:

   1) vyriausiasis valstybės muitininkas;

   2) vyresnysis valstybės muitininkas;

   3) I rango muitininkas;

   4) II rango muitininkas;

   5) III rango muitininkas;

   6) I klasės muitininkas;

   7) II klasės muitininkas;

   8) III klasės muitininkas.

   2. Pareiginius laipsnius pareigybėms priskiria ir jų suteikimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.

   

   23 straipsnis. Pareiginių laipsnių suteikimas

   1. Pareiginiai laipsniai priimtiems į tarnybą muitinės pareigūnams suteikiami pasibaigus stažuotei. Pakaitiniams muitinės pareigūnams, kuriems nebuvo nustatyta stažuotė, pareiginiai laipsniai suteikiami po 6 mėnesių nuo priėmimo į tarnybą dienos.

   2. Muitinės departamento generaliniam direktoriui vyriausiojo valstybės muitininko laipsnį suteikia finansų ministras priėmimo į tarnybą dieną.

   3. Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojams, muitinės įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams pareiginiai laipsniai suteikiami priėmimo į tarnybą dieną.

   4. Pareiginį laipsnį muitinės pareigūnui suteikia pareigūną į tarnybą priimantis asmuo.

   

   24 straipsnis. Pareiginio laipsnio paaukštinimas arba pažeminimas

   Perkėlus muitinės pareigūną į aukštesnės arba žemesnės kategorijos pareigas, jam suteikiamas šias pareigas atitinkantis pareiginis laipsnis.

   

   25 straipsnis. Pareiginio laipsnio netekimas

   Iš pareigų atleistas muitinės pareigūnas netenka pareiginio laipsnio.

   

   ŠEŠTASIS SKIRSNIS

   MUITINĖS PAREIGŪNŲ TARNYBINĖS VEIKLOS VERTINIMAS

   

   26 straipsnis. Muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas

   1. Muitinės departamento generalinio direktoriaus ir muitinės įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet įvertinti jų kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas pareigas ir įgyvendinti Muitinės departamento, kai vertinama Muitinės departamento generalinio direktoriaus tarnybinė veikla, arba muitinės įstaigos, kai vertinama jos vadovo tarnybinė veikla, strateginius tikslus.

   2. Muitinės pareigūno ir pakaitinio muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas pareigas ir jų kvalifikaciją.

   3. Muitinės departamento generalinio direktoriaus, muitinės įstaigos vadovo, muitinės pareigūno (nustatyta tvarka atlikusio stažuotę) ir pakaitinio muitinės pareigūno tarnybinė veikla vertinama kasmet, jei šie pareigūnai vertinimo metu einamas pareigas Muitinės departamente arba muitinės įstaigoje, kurioje yra vertinama jų tarnybinė veikla, eina ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus.

   4. Muitinės departamento generalinio direktoriaus ir muitinės įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina juos į tarnybą priimantis asmuo. Muitinės pareigūno tarnybinę veiklą ir pakaitinio muitinės pareigūno tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas.

   5. Kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje (kai atliekamas eilinis vertinimas) ir neeilinio vertinimo metu Muitinės departamento generalinį direktorių ir muitinės įstaigos vadovą į tarnybą priimantis asmuo, tiesioginis muitinės pareigūno ar pakaitinio muitinės pareigūno vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) muitinės pareigūno tarnybinę veiklą įvertina:

   1) labai gerai;

   2) gerai;

   3) patenkinamai;

   4) nepatenkinamai.

   6. Jeigu tiesioginis vadovas muitinės pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai, jo teisinė padėtis nesikeičia ir muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejį, kai šis muitinės pareigūnas prašo, kad jo tarnybinę veiklą vertintų statutinė komisija.

   7. Jeigu tiesioginis vadovas muitinės pareigūno tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, muitinės pareigūno tarnybinę veiklą vertina statutinė komisija.

   8. Tiesioginis vadovas, įvertinęs Muitinės departamento generalinio direktoriaus, muitinės įstaigos vadovo ar muitinės pareigūno (išskyrus pakaitinį muitinės pareigūną) tarnybinę veiklą labai gerai, teikia statutinei komisijai muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 arba 16 dalyje nurodytų siūlymų. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pakaitinio muitinės pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, teikia statutinei komisijai muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 17 dalyje nurodytų siūlymų.

   9. Tiesioginis vadovas, įvertinęs muitinės pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, teikia statutinei komisijai muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 19 dalyje nurodytų siūlymų.

   10. Tiesioginis vadovas, įvertinęs Muitinės departamento generalinio direktoriaus, muitinės įstaigos vadovo ar muitinės pareigūno (išskyrus pakaitinį muitinės pareigūną) tarnybinę veiklą nepatenkinamai, teikia statutinei komisijai muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 20 arba 21 dalyje nurodytų siūlymų. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pakaitinio muitinės pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, teikia statutinei komisijai muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su siūlymu atleisti pakaitinį muitinės pareigūną iš tarnybos.

   11. Muitinės pareigūną į tarnybą priimantis asmuo apie būsimą muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą statutinėje komisijoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vertinimo pradžios praneša muitinės pareigūnui.

   12. Statutinė komisija muitinės pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti:

   1) labai gerai;

   2) gerai;

   3) patenkinamai;

   4) nepatenkinamai.

   13. Muitinės pareigūnų tarnybinę veiklą vertina Muitinės departamento statutinė komisija. Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojų ir Muitinės departamento statutinės komisijos narių tarnybinę veiklą vertina Finansų ministerijos statutinė komisija.

   14. Statutinė komisija turi teisę pakviesti dalyvauti savo posėdyje vertinamo muitinės pareigūno tiesioginį vadovą.

   15. Statutinė komisija, įvertinusi Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba muitinės įstaigos vadovo tarnybinę veiklą labai gerai, muitinės pareigūną į tarnybą priėmusiam asmeniui siūlo:

   1) suteikti Muitinės departamento generaliniam direktoriui arba muitinės įstaigos vadovui kvalifikacinę kategoriją;

   2) Muitinės departamento generaliniam direktoriui arba muitinės įstaigos vadovui palikti turimą pirmą (aukščiausią) kvalifikacinę kategoriją ir skirti jam pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą.

   16. Statutinė komisija, įvertinusi muitinės pareigūno (išskyrus pakaitinį muitinės pareigūną) tarnybinę veiklą labai gerai, Muitinės departamento generaliniam direktoriui siūlo:

   1) suteikti muitinės pareigūnui kvalifikacinę kategoriją;

   2) perkelti muitinės pareigūną į aukštesnės kategorijos pareigas toje pačioje įstaigoje;

   3) perkelti muitinės pareigūną į aukštesnės kategorijos pareigas toje pačioje įstaigoje ir suteikti jam kvalifikacinę kategoriją;

   4) palikti muitinės pareigūnui turimą pirmą (aukščiausią) kvalifikacinę kategoriją ir skirti jam pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą.

   17. Statutinė komisija, įvertinusi pakaitinio muitinės pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, muitinės pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui siūlo:

   1) suteikti pakaitiniam muitinės pareigūnui trečią kvalifikacinę kategoriją;

   2) palikti pakaitiniam muitinės pareigūnui turimą kvalifikacinę kategoriją ir skirti jam pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą.

   18. Statutinė komisija, įvertinusi muitinės pareigūno tarnybinę veiklą gerai, muitinės pareigūną į tarnybą priimančiam asmeniui siūlymų neteikia ir muitinės pareigūno iki vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia.

   19. Statutinė komisija, įvertinusi muitinės pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, muitinės pareigūną į tarnybą priimančiam asmeniui siūlo:

   1) suteikti muitinės pareigūnui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę kategoriją arba panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę kategoriją ir tobulinti muitinės pareigūno kvalifikaciją;

   2) tobulinti muitinės pareigūno kvalifikaciją.

   20. Statutinė komisija, įvertinusi Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba muitinės įstaigos vadovo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, siūlo muitinės pareigūną į tarnybą priimančiam asmeniui panaikinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba muitinės įstaigos vadovo turimą kvalifikacinę kategoriją ir tobulinti jo kvalifikaciją, o kai Muitinės departamento generalinis direktorius arba muitinės įstaigos vadovas neturi kvalifikacinės kategorijos, – tik tobulinti jo kvalifikaciją.

   21. Statutinė komisija, įvertinusi muitinės pareigūno (išskyrus pakaitinį muitinės pareigūną) tarnybinę veiklą nepatenkinamai, muitinės pareigūną į tarnybą priimančiam asmeniui siūlo:

   1) panaikinti muitinės pareigūno turimą kvalifikacinę kategoriją ir tobulinti jo kvalifikaciją, o muitinės pareigūnui, neturinčiam kvalifikacinės kategorijos, – tik tobulinti jo kvalifikaciją;

   2) perkelti muitinės pareigūną į toje pačioje įstaigoje (Muitinės departamente ar muitinės įstaigoje) žemesnės kategorijos pareigas;

   3) perkelti muitinės pareigūną į toje pačioje įstaigoje (Muitinės departamente ar muitinės įstaigoje) žemesnės kategorijos pareigas ir tobulinti jo kvalifikaciją.

   22. Statutinė komisija siūlo muitinės pareigūną į tarnybą priimančiam asmeniui atleisti muitinės pareigūną iš tarnybos, kai ji:

   1) du kartus iš eilės Muitinės departamento generalinio direktoriaus, muitinės įstaigos vadovo arba muitinės pareigūno (išskyrus pakaitinį muitinės pareigūną) tarnybinę veiklą įvertina nepatenkinamai;

   2) pakaitinio muitinės pareigūno tarnybinę veiklą įvertina nepatenkinamai.

   23. Kai muitinės pareigūno tarnybinė veikla, kurią tiesioginis vadovas įvertino gerai, vertinama statutinėje komisijoje jo prašymu, statutinė komisija šio muitinės pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti gerai arba labai gerai. Statutinė komisija, įvertinusi muitinės pareigūno tarnybinę veiklą gerai, siūlymų šį muitinės pareigūną į tarnybą priimančiam asmeniui neteikia ir muitinės pareigūno iki vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia. Statutinė komisija, įvertinusi Muitinės departamento generalinio direktoriaus, muitinės įstaigos vadovo ar kito muitinės pareigūno (išskyrus pakaitinį muitinės pareigūną) tarnybinę veiklą labai gerai, teikia muitinės pareigūną į tarnybą priimančiam asmeniui vieną iš šio straipsnio 15 arba 16 dalyje nurodytų siūlymų. Statutinė komisija, įvertinusi pakaitinio muitinės pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, teikia muitinės pareigūną į tarnybą priimančiam asmeniui vieną iš šio straipsnio 17 dalyje nurodytų siūlymų.

   24. Muitinės departamento generalinį direktorių arba muitinės įstaigos vadovą į tarnybą priimančio asmens sprendimu atliekamas neeilinis šių pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas, kai:

   1) iškyla abejonių dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba muitinės įstaigos vadovo kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas pareigas ir įgyvendinti Muitinės departamento (kai vertinama Muitinės departamento generalinio direktoriaus tarnybinė veikla) arba muitinės įstaigos (kai vertinama jos vadovo tarnybinė veikla) strateginius tikslus arba

   2) yra Muitinės departamento generalinį direktorių arba muitinės įstaigos vadovą į tarnybą priimančio asmens rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti Muitinės departamento generaliniam direktoriui arba muitinės įstaigos vadovui kvalifikacinę kategoriją.

   25. Muitinės pareigūno (išskyrus pakaitinį muitinės pareigūną) tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu ir (arba) muitinės pareigūną į tarnybą priimančio asmens sprendimu atliekamas neeilinis muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas, kai:

   1) iškyla abejonių dėl muitinės pareigūno kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas pareigas arba

   2) yra muitinės pareigūno tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti šiam muitinės pareigūnui kvalifikacinę kategoriją, arba

   3) yra muitinės pareigūno rašytinis prašymas perkelti jį į aukštesnės kategorijos pareigas, arba

   4) yra muitinės pareigūno rašytinis prašymas perkelti jį į aukštesnės kategorijos pareigas ir tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti šiam muitinės pareigūnui kvalifikacinę kategoriją.

   26. Pakaitinį muitinės pareigūną į tarnybą priimančio asmens sprendimu atliekamas neeilinis pakaitinio muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas, kai:

   1) yra pakaitinio muitinės pareigūno tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti šiam pareigūnui trečią kvalifikacinę kategoriją arba

   2) yra pakaitinio muitinės pareigūno tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas atleisti pakaitinį muitinės pareigūną iš pareigų.

   27. Statutinė komisija, įvertinusi muitinės pareigūno tarnybinę veiklą neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu, teikia muitinės pareigūną į tarnybą priimančiam asmeniui siūlymą pritarti arba nepritarti tiesioginio vadovo motyvuotam siūlymui.

   28. Neeilinis muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo muitinės pareigūno kasmečio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba jeigu muitinės pareigūnas vertinimo metu einamas pareigas Muitinės departamente arba muitinės įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla, ėjo ne mažiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus.

   29. Muitinės pareigūnas, nesutinkantis su Muitinės departamento statutinės komisijos siūlymu, turi teisę apskųsti jį Muitinės departamento generaliniam direktoriui. Muitinės pareigūnas, nesutinkantis su Finansų ministerijos statutinės komisijos siūlymu, turi teisę apskųsti jį Finansų ministrui.

   30. Muitinės pareigūną į tarnybą priimantis asmuo priima sprendimą dėl statutinės komisijos siūlymo įgyvendinimo. Jeigu muitinės pareigūną į tarnybą priimantis asmuo priima motyvuotą sprendimą neįgyvendinti statutinės komisijos siūlymo, muitinės pareigūno iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia.

   31. Nėščių ar krūtimi maitinančių moterų muitinės pareigūnių tarnybinę veiklą statutinė komisija vertina tik jų prašymu.

   32. Muitinės pareigūno, išėjusio vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis treji metai, tarnybinė veikla gali būti vertinama statutinėje komisijoje jo prašymu, jeigu šis muitinės pareigūnas vertinimo metu einamas pareigas Muitinės departamente arba muitinės įstaigoje, kurioje būtų vertinama jo tarnybinė veikla, ėjo ne mažiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus.

   

   27 straipsnis. Muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarka

   Muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką nustato finansų ministras.

   

   SEPTINTASIS SKIRSNIS

   MUITINĖS PAREIGŪNŲ KARJERA

   

   28 straipsnis. Muitinės pareigūno perkėlimas į aukštesnes pareigas

   1. Muitinės pareigūnas perkeliamas į aukštesnes pareigas konkurso arba atrankos būdu.

   2. Muitinės pareigūnas, kurio tarnybinę veiklą statutinė komisija įvertino labai gerai, Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba jo įgaliojimu kito muitinės pareigūno sprendimu gali būti be konkurso perkeltas į aukštesnes (ne daugiau kaip dviem kategorijomis) pareigas, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus.

   3. Draudžiama perkelti į aukštesnės kategorijos pareigas muitinės pareigūną, turintį galiojančią tarnybinę nuobaudą.

    4. Draudžiama muitinės pareigūną perkelti į kitas pareigas, jei perkėlus atsirastų Statuto 10 straipsnio 4 punkte nustatytos sąlygos.

   

   29 straipsnis. Muitinės pareigūnų tarnybinis kaitumas

   1. Muitinės pareigūnas gali savo iniciatyva siekti būti perkeltas į kitas tos pačios arba žemesnės kategorijos pareigas Muitinės departamente arba muitinės įstaigoje:

   1) kai yra laisvos atitinkamos muitinės pareigūno pareigos, muitinės pareigūnas jo prašymu gali būti į jas perkeltas;

   2) du muitinės pareigūnai, einantys tos pačios kategorijos pareigas, jų prašymu gali būti sukeičiami pareigomis.

   2. Muitinės pareigūnas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais gali būti perkeltas į kitas pareigas, jeigu turi joms eiti būtiną išsilavinimą ir atitinka pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus.

   3. Kai Vidaus reikalų ministerijos asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje nurodyta, kad muitinės pareigūnas dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų, Muitinės departamento generalinis direktorius arba jo įgaliojimu kitas muitinės pareigūnas turi teisę tą muitinės pareigūną perkelti į kitas tos pačios arba žemesnės kategorijos pareigas, kurias muitinės pareigūnas pagal savo sveikatos būklę gali eiti, ir muitinės pareigūnas sutinka. Jei nėra galimybės muitinės pareigūną perkelti į kitas pareigas, atitinkančias jo sveikatos būklę, arba muitinės pareigūnas nesutinka būti perkeltu į kitas pareigas, jis atleidžiamas iš tarnybos pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 14 punktą.

   

   30 straipsnis. Muitinės pareigūno perkėlimas į kitą muitinės įstaigą

   Statuto 29 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais muitinės pareigūnas gali būti jo prašymu perkeltas iš vienos muitinės įstaigos į kitą muitinės įstaigą ar Muitinės departamentą arba iš Muitinės departamento į muitinės įstaigą Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba jo įgaliojimu kito muitinės pareigūno įsakymu.

   

   31 straipsnis. Muitinės pareigūno laikinas perkėlimas į kitas pareigas ar laikinas pavedimas muitinės pareigūnui atlikti kitas pareigas

   1. Kai yra tarnybinė būtinybė, Muitinės departamento generalinis direktorius turi teisę laikinai perkelti Muitinės departamento arba muitinės įstaigos muitinės pareigūną be jo sutikimo į kitas jo kvalifikaciją atitinkančias tos pačios, žemesnės arba aukštesnės kategorijos pareigas Muitinės departamente, toje pačioje arba kitoje muitinės įstaigoje.

   2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas laikinas perkėlimas į kitas pareigas negali trukti ilgiau kaip dvejus metus per penkerius muitinės pareigūno tarnybos metus. Pasibaigus laikino perkėlimo terminui, muitinės pareigūnas grąžinamas į pareigas, eitas iki perkėlimo.

   3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos nėščioms muitinės pareigūnėms ir bent vieną vaiką iki 7 metų auginantiems muitinės pareigūnams, taip pat muitinės pareigūnams, vieniems auginantiems bent vieną vaiką iki 16 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

   4. Muitinės pareigūnui jo rašytiniu sutikimu gali būti pavesta kartu su pagrindinėmis pareigomis atlikti ir laikinai nesančio muitinės pareigūno pareigas. Šiuo atveju jis turi atitikti pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

   

   32 straipsnis. Muitinės pareigūno laikinas perkėlimas į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ir atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, taip pat į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje bei perkėlimas dirbti į specialiąsias misijas

   

   1. Kai yra tarnybinė būtinybė, Muitinės departamento generalinis direktorius turi teisę laikinai perkelti Muitinės departamento arba muitinės įstaigos muitinės pareigūną jo rašytiniu sutikimu į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, taip pat Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ir atstovybėje prie tarptautinės organizacijos.

   2. Muitinės departamento generalinis direktorius turi teisę laikinai perkelti Muitinės departamento arba muitinės įstaigos muitinės pareigūną jo rašytiniu sutikimu į kitas pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje ar įstaigoje bei dirbti į specialiąsias misijas.

   3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas laikinas perkėlimas į kitas pareigas negali trukti ilgiau kaip tris metus, jeigu tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

   

    33 straipsnis. Specialūs reikalavimai perkeliant į kitas pareigas ir laikinai pavedant atlikti kitas pareigas

    1. Muitinės pareigūnas Statuto 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 30 straipsnyje, 31 straipsnio 1 dalyje ir 61 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais ir sąlygomis bei statutinės komisijos siūlymu atlikus jo tarnybinės veiklos vertinimą į pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

    2. Muitinės pareigūnui Statuto 31 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju ir sąlygomis gali būti pavesta laikinai atlikti kitas pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kai yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

   

   AŠTUNTASIS SKIRSNIS

   MUITINĖS PAREIGŪNŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ

   

   34 straipsnis. Muitinės pareigūnų skatinimas ir apdovanojimas

   1. Pavyzdingai atliekantys tarnybines pareigas muitinės pareigūnai gali būti skatinami:

   1) rašytine padėka;

   2) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka;

   3) vardine dovana;

   4) I ar II laipsnio garbės ženklu „Už pasižymėjimą tarnyboje“;

   5) I, II ar III laipsnio atminimo medaliu „Už nepriekaištingą tarnybą Lietuvos muitinėje“ (atitinkamai už nepriekaištingai ištarnautus muitinėje 5, 10 ir 15 metų);

   6) atminimo medaliu „Lietuvos muitinės veteranas“ – ištarnavę 20 metų ir daugiau muitinėje.

   2. Už ypatingus nuopelnus muitinei muitinės pareigūnai gali būti pristatomi valstybės apdovanojimui gauti.

   3. Muitinės pareigūnai gali būti apdovanojami ir kitų valstybių muitinės darbuotojų apdovanojimais ir pasižymėjimo ženklais.

   4. Apie muitinės pareigūno gautus paskatinimus ir valstybės apdovanojimus įrašoma į jo asmens bylą ir pažymima Muitinės pareigūnų registre.

   5. Garbės ženklų ir atminimo medalių pavyzdžius tvirtina Vyriausybė, o jų teikimo ir naudojimo tvarką – Muitinės departamento generalinis direktorius.

   

   35 straipsnis. Muitinės pareigūnų skatinimo apribojimai

   1. Muitinės pareigūnai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami.

   2. Muitinės pareigūnas, neskatinimas pagal Statuto 34 straipsnio 1 dalies 5 punktą, jeigu per skatinimui gauti reikalingus tarnybos metus jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda.

   

   36 straipsnis. Muitinės pareigūnų skatinimo tvarka

   1. Muitinės pareigūnus skatina Muitinės departamento generalinis direktorius arba jo įgaliojimu kitas muitinės pareigūnas.

   2. Muitinės departamento generalinį direktorių skatina finansų ministras.

   3. Muitinės pareigūnų skatinimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.

   

   37 straipsnis. Muitinės pareigūnų atsakomybė

   1. Muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.

   2. Muitinės pareigūnai traukiami materialinėn atsakomybėn Valstybės tarnybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.

   

   38 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos

   1. Už tarnybinius nusižengimus muitinės pareigūnams gali būti skiriama viena iš šių nuobaudų:

   1) pastaba;

   2) papeikimas;

   3) griežtas papeikimas;

   4) perkėlimas į žemesnės kategorijos pareigas;

   5) atleidimas iš tarnybos.

   2. Muitinės pareigūnams tarnybines nuobaudas skiria Muitinės departamento generalinis direktorius arba jo įgaliojimu kitas muitinės pareigūnas.

   3. Muitinės departamento generaliniam direktoriui tarnybines nuobaudas skiria finansų ministras.

   

   39 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos skyrimas

   1. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama muitinės pareigūno tiesioginio vadovo, muitinės įstaigos vadovo arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus iniciatyva arba kai jie gauna informaciją apie galimą muitinės pareigūno tarnybinį nusižengimą.

   2. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį muitinės pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo bei laikas, kurį įstatymų numatytais atvejais atliekami formalumai profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimui dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo gauti, taip pat laikas per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo muitinės pareigūnui. Jeigu pradėtas ikiteisminis tyrimas arba atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, – tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per du mėnesius nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos tikrinimo baigimo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai, išskyrus atvejus, kai įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo muitinės pareigūnui arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, taip pat ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

   3. Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.

   4. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti šias veikas, išskyrus atvejus, kai muitinės pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną arba ikiteisminis tyrimas, baudžiamoji byla ar administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama arba jei pareigūnas atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ar administracinė nuobauda jam neskiriama, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.

   

   40 straipsnis. Pasiaiškinimas

   1. Prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, raštu pareikalaujama, kad muitinės pareigūnas raštu pasiaiškintų.

   2. Jeigu muitinės pareigūnas atsisako raštu pasiaiškinti, tarnybinė nuobauda skiriama be pasiaiškinimo. Atsisakymo pasiaiškinti faktas įforminamas rašytiniu aktu.

   

   41 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos skyrimo principai

   1. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į muitinės pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į muitinės pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į informaciją, pateiktą Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka.

   2. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, padarytą turint galiojančią tarnybinę nuobaudą, nustatytą Statuto 38 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose.

    3. Šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikoma:

   1) Statuto 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų draudimų nesilaikymas;

   2) veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;

   3) piktnaudžiavimas tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas siekiant gauti neteisėtų pajamų arba privilegijų sau arba kitiems;

   4) pareigybės aprašyme nustatytų pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, jei dėl to atsirado sunkių padarinių;

   5) valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas;

   6) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, nors už šią veiką muitinės pareigūnas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;

   7) nebuvimas tarnybos vietoje vieną arba daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;

   8) buvimas tarnybos metu neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;

   9) vengimas tikrintis dėl neblaivumo arba apsvaigimo nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;

   10) tarnybinio šaunamojo ginklo arba antspaudo praradimas dėl savo kaltės;

   11) Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimas tarnybos metu ne tarnybos reikalais;

   13) kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama muitinės pareigūno pareigoms ar muitinės pareigūno etikai.

   

   42 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos galiojimas

   1. Tarnybinė nuobauda (išskyrus atleidimą iš tarnybos) galioja vienerius metus.

   2. Jeigu tarnybinės nuobaudos galiojimo metu muitinės pareigūnas perkeliamas į kitas pareigas, tarnybinė nuobauda lieka galioti.

   3. Jeigu muitinės pareigūnas pavyzdingai atlieka pareigas, jo tiesioginio vadovo teikimu pareigūnui nuobaudą paskyręs asmuo gali panaikinti tarnybinę nuobaudą nesibaigus jos galiojimo laikui.

   4. Jeigu tarnybinės nuobaudos galiojimo laikas pasibaigęs arba ji panaikinta, laikoma, kad muitinės pareigūnas nebaustas tarnybine nuobauda (išskyrus Statuto 35 straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį). Pasibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnės kategorijos pareigas galiojimo laikui arba šią nuobaudą panaikinus nesibaigus jos galiojimo laikui, muitinės pareigūnas į anksčiau eitas pareigas negrąžinamas.

   

   43 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos apskundimas

   Tarnybinės nuobaudos paskyrimą per vieną mėnesį galima apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

   

   44 straipsnis. Nušalinimo nuo pareigų pagrindai ir terminai

   1. Muitinės pareigūnas jį į tarnybą priėmusio asmens įsakymu nušalinamas nuo pareigų, jeigu jis yra tarnyboje neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, – tą dieną (pamainą).

   2. Muitinės pareigūnas jį į tarnybą priėmusio asmens įsakymu gali būti nušalintas nuo pareigų, jeigu:

   1) jam paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnės kategorijos pareigas, – kol muitinės pareigūnas bus perkeltas į žemesnės kategorijos pareigas;

   2) jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, dėl kurio gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

   2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu muitinės pareigūną gali nušalinti nuo pareigų ir jo tiesioginis vadovas.

   3. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu muitinės pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, kol bus atliktas tarnybinis patikrinimas.

   4. Jeigu pradedamas ikiteisminis tyrimas, muitinės pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

   

   45 straipsnis. Reikalavimai nušalintam muitinės pareigūnui

   1. Nušalintas nuo pareigų muitinės pareigūnas privalo grąžinti tarnybinį pažymėjimą, identifikavimo ženklą, tarnybos ženklą ir kitus dokumentus, antspaudą ir kitas darbo priemones, kurias jis turėjo eidamas tarnybines pareigas.

   2. Nušalintas nuo pareigų muitinės pareigūnas, turėjęs teisę naudoti šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones, privalo išduotą šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones grąžinti.

   

   46 straipsnis. Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka

   1. Kai yra duomenų apie muitinės pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas.

   2. Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką nustato finansų ministras.

   

   47 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimas nušalintam nuo pareigų muitinės pareigūnui

   1. Muitinės pareigūnui nušalinimo nuo pareigų Statuto 44 straipsnio pagrindais laikotarpiu darbo užmokestis nemokamas. Šiuo laikotarpiu muitinės pareigūnui netaikomi Statuto 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyti apribojimai.

   2. Jeigu Statuto 44 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais nušalintas muitinės pareigūnas grąžinamas į ankstesnes pareigas arba perkeliamas į žemesnės kategorijos pareigas, per 3 darbo dienas nuo tada, kai vėl pradėjo eiti pareigas, už nušalinimo laikotarpį jam išmokamas darbo užmokestis, taip pat delspinigiai už šią sumą, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka.

   3. Jeigu nušalintas muitinės pareigūnas atleidžiamas iš pareigų, už nušalinimo laikotarpį darbo užmokestis jam nemokamas.

    4. Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka nušalintam nuo pareigų muitinės pareigūnui, kuris vėliau buvo grąžintas į pareigas, padaryta žala dėl neišmokėto darbo užmokesčio atlyginama Civilinio kodekso ir Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo nustatyta tvarka.

   5. Laikotarpis, per kurį muitinės pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į valstybės tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai tarnybinio patikrinimo metu pripažįstama, kad muitinės pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas.

   

   48 straipsnis. Nušalinto pareigūno atleidimas iš pareigų

   Jeigu nušalintas muitinės pareigūnas atleidžiamas iš pareigų, atleidimo diena laikoma paskutinė iki nušalinimo jo darbo diena.

   

   DEVINTASIS SKIRSNIS

   MUITINĖS PAREIGŪNŲ DARBO UŽMOKESTIS

   

   49 straipsnis. Muitinės pareigūnų darbo užmokestis

   Muitinės pareigūnų darbo apmokėjimo tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas.

   

   50 straipsnis. Priedai ir priemokos

   1. Muitinės pareigūnams mokami šie priedai:

   1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas);

   2) už kvalifikacinę kategoriją;

   3) už pareiginį laipsnį;

   4) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

   2. Muitinės pareigūnams, kurių darbas tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir dresavimu, gali būti mokama iki 20 procentų pareiginės algos dydžio priemoka.

   3. Muitinės pareigūnams mokami priedai ir priemokos negali viršyti Valstybės tarnybos įstatyme nustatytų dydžių.

   

   51 straipsnis. Priedai už tarnybos stažą ir kvalifikacinę kategoriją

   1. Muitinės pareigūnams priedą už tarnybos stažą sudaro 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.

   2. Muitinės pareigūnams priedas už trečią kvalifikacinę kategoriją sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę kategoriją – 20 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę kategoriją – 30 procentų pareiginės algos.

   

   52 straipsnis. Muitinės pareigūnų tarnybos stažas

   1. Muitinės pareigūno tarnybos stažas skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į tarnybą datą, į tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.):

   1) faktinį tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse), jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse ir Lietuvos muitinėje laiką nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso įgijimo dienos;

   2) darbo įstaigose ir organizacijose laiką, jeigu pareigūnas buvo nusiųstas dirbti į jas būdamas įtrauktas į Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervą, Valstybės saugumo departamento pareigūnų (kadrų) rezervą, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų (personalo) rezervą;

   3) nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laiką, jeigu vėliau jis išteisintas;

   4) faktinį tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, muitinėje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laiką – Vyriausybės nustatyta tvarka;

   5) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, muitinėje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose, Kalėjimų departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse) ir jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse laiką Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms;

   6) darbo laiką, dirbtą profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, operatyviniais budinčiais, profilaktikos instruktoriais, sargybos viršininkais, skyrininkais, ugniagesiais (gaisrininkais), vairuotojais, dispečeriais, dujų-dūmų apsaugos tarnybos meistrais (priešdūminės ir priešdujinės tarnybos meistrais) apsaugoje Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti statutiniais priešgaisrinės apsaugos pareigūnais;

   7) vieną tarnybos ar darbo dieną Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir muitinėje nuo 1990 m. spalio 9 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d.– kaip 3 tarnybos dienas;

   8) asmeniui, pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje, ir asmeniui, pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d. ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;

   9) mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į tarnybą per 3 mėnesius, neįskaitant ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukmės;

   10) vieną tarnybos dieną tarptautinių organizacijų misijose Vyriausybės siuntimu: taikos įvedimo misijose – kaip 3 tarnybos dienas, taikos palaikymo misijose ir patarėjų bei stebėtojų misijose – kaip 2 tarnybos dienas;

   11) muitinės pareigūno laikinojo nedarbingumo laiką, atostogų laiką, taip pat buvimo muitinės pareigūnų rezerve laiką;

   12) tarnybos stažą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnyje, einant valstybės tarnautojo pareigas.

   2. Tarnybos stažas, kai muitinės pareigūnas eina pareigas ne vienu metu, sudedamas.

   3. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, muitinės pareigūnui nustatoma šio statuto 57 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių atostogų trukmė.

   

   53 straipsnis. Priedai už pareiginius laipsnius

   Muitinės pareigūnams nustatomi tokie priedų už pareiginius laipsnius, nustatytus Statuto 22 straipsnyje, apskaičiavimo pagal bazinį dydį koeficientai:

   1) vyriausiajam valstybės muitininkui – 1 bazinio dydžio;

   2) vyresniajam valstybės muitininkui – 0,9 bazinio dydžio;

   3) I rango muitininkui – 0,8 bazinio dydžio;

   4) II rango muitininkui – 0,7 bazinio dydžio;

   5) III rango muitininkui – 0,6 bazinio dydžio;

   6) I klasės muitininkui – 0,5 bazinio dydžio;

   7) II klasės muitininkui – 0,4 bazinio dydžio;

   8) III klasės muitininkui – 0,3 bazinio dydžio.

   

   54 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimas laikino perkėlimo į kitas pareigas ir laikino pavedimo atlikti kitas pareigas atveju

   1. Muitinės pareigūnui, kuris laikinai perkeltas į aukštesnės kategorijos pareigas Statuto 31 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, mokamas šių pareigų kategoriją atitinkantis darbo užmokestis.

   2. Muitinės pareigūnui, kuris laikinai perkeltas į žemesnės kategorijos pareigas Statuto 31 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, mokamas iki laikino perkėlimo gautas darbo užmokestis.

   3. Muitinės pareigūnui, kuriam laikinai pavesta atlikti kitas pareigas Statuto 31 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju, mokama atitinkama Valstybės tarnybos įstatymo numatyta priemoka.

   

   DEŠIMTASIS SKIRSNIS

   MUITINĖS PAREIGŪNŲ DARBO IR POILSIO LAIKAS, SOCIALINĖS GARANTIJOS

   

   55 straipsnis. Muitinės pareigūnų darbo ir poilsio laikas

    1. Muitinės pareigūnų, išskyrus nurodytus šio straipsnio 3-5 dalyse, darbo laiko norma negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). Esant Statuto 56 straipsnyje nurodytiems pagrindams, Muitinės departamento generalinis direktorius arba jo įgaliojimu kitas muitinės pareigūnas arba tiesioginis vadovas muitinės pareigūnui gali pavesti dirbti ilgiau nei nustatyta savaitės darbo laiko norma.

    2. Muitinės pareigūnui negalima pavesti dirbti daugiau kaip 8 valandas viršvalandžių per vieną dieną. Pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 24 valandos. Į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas muitinės pareigūnams instruktuoti ir atsiskaityti už tarnybos rezultatus. Vieno muitinės pareigūno viršvalandžiai per metus negali viršyti 250 valandų.

    3. Muitinės postų pareigūnams, taip pat Muitinės departamento ir muitinės įstaigų struktūriniuose padaliniuose tam tikras pareigas einantiems muitinės pareigūnams, dirbantiems pamainomis, Muitinės departamento generalinio direktoriaus sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių muitinės pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų muitinės pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių muitinės pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė.

    4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems muitinės pareigūnams dirbti viršvalandžius galima pavesti tik Statuto 56 straipsnyje nustatytais atvejais. Tokiais atvejais pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 26 valandos, o vieno muitinės pareigūno viršvalandžiai per metus negali viršyti 164 valandų.

   5. Muitinės pareigūnų darbo ir poilsio laiką bei darbo ir poilsio režimo ypatumus (taikant suminę darbo laiko apskaitą, nustatant nepertraukiamo poilsio trukmę ir kt.) nustato Muitinės departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis Statutu, Darbo kodeksu, įstatymais ir kitais teisės aktais.

   

   56 straipsnis. Atvejai, kada privalomas viršvalandinis darbas

    1. Muitinės pareigūnas privalo vykdyti Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba jo įgaliojimu kito muitinės pareigūno arba tiesioginio vadovo nurodymą dirbti viršvalandinį darbą, kai būtina:

    1) įvykdyti tarnybinę užduotį, kurios vykdymas dėl jos ypatumų negali būti atidėtas, sustabdytas ar nutrauktas;

    2) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

    2. Muitinės departamento generalinis direktorius arba jo įgaliojimu kitas muitinės pareigūnas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais gali pavesti muitinės pareigūnui dirbti poilsio ar švenčių dienomis.

   

   57 straipsnis. Muitinės pareigūnų atostogos, valstybinis socialinis draudimas, sveikatos draudimas ir pensijos

   1. Muitinės pareigūnų atostogų rūšis, minimalią trukmę, suteikimo ir mokėjimo už jas tvarką nustato šis Statutas ir kiti įstatymai.

   2. Muitinės pareigūnams suteikiamos 30 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos.

   3. Muitinės pareigūnui, turinčiam didesnį kaip penkerių metų tarnybos stažą, už kiekvienų paskesnių trejų metų tarnybos stažą suteikiamos papildomos 3 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 45 kalendorinės dienos.

   4. Muitinės pareigūno laikino perkėlimo į kitas pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje ar įstaigoje bei darbo specialiosiose misijose laikotarpiu neskaičiuojamos ir nesuteikiamos kasmetinės atostogos, jeigu tuo metu kasmetinės atostogos muitinės pareigūnui suteikiamos vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais darbą tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje ar įstaigoje bei darbą specialiosiose misijose.

   5. Muitinės pareigūnui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos muitinėje stažą, jo ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba jo įgaliojimu kito muitinės pareigūno susitarimu gali būti suteiktos iki vienerių metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju muitinės pareigūnui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas.

   6. Pasinaudoti šio straipsnio 5 dalyje nurodytomis atostogomis muitinės pareigūnas gali ne dažniau kaip vieną kartą per penkerius metus.

   7. Muitinės pareigūnui dėl Statuto 31 straipsnio 1 dalyje nustatyto laikino perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje skiriama iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį muitinės pareigūnui mokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.

   8. Muitinės pareigūnų valstybinį socialinį draudimą, sveikatos draudimą ir teisę į pensijas nustato įstatymai.

   9. Muitinės pareigūnai turi teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą.

   

   58 straipsnis. Vykimo į kitą gyvenamąją vietovę išlaidų kompensavimas

   1. Persikėlimo išlaidos, susidariusios dėl Statuto 31 straipsnio 1 dalyje nustatyto laikino perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, muitinės pareigūnui mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

   2. Muitinės pareigūnams, kurie Statuto 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka laikinai perkelti į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka kompensuojamos vykimo į tarnybos vietą arba gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos (išskyrus atvejus, kai muitinės pareigūnas vyksta į tarnybos vietą tarnybiniu transportu).

   

   59 straipsnis. Išeitinės išmokos

   1. Statuto 62 straipsnio 1 dalies 10, 11 ir 14 punktuose nurodytais pagrindais atleidžiamam iš tarnybos muitinės pareigūnui atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

   2. Pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 8 punktą atleidžiamam iš pareigų muitinės pareigūnui išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į muitinės pareigūno tarnybos muitinėje stažą:

   1) iki penkerių metų – 2 mėnesių;

   2) nuo penkerių iki dešimties metų – 3 mėnesių;

   3) nuo dešimties iki dvidešimties metų – 4 mėnesių;

   4) daugiau kaip dvidešimties metų – 6 mėnesių.

   3. Jeigu pareigybė panaikinama Seimo ar Vyriausybės sprendimu, išeitines išmokas moka įstatymu ar Vyriausybės nutarimu įgaliota institucija ar įstaiga.

   4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo muitinės pareigūno atleidimo iš tarnybos dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas dienos.

   

   60 straipsnis. Kompensacijos muitinės pareigūnų mirties ir sužeidimo atvejais

    1. Muitinės pareigūno, žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui, motinai bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo (mirusiojo) išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienerius metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama vienkartinė 120 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija. Muitinės pareigūnas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo muitinės pareigūno žūties (mirties) priežastimi, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai muitinės pareigūnas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jei muitinės pareigūno žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jei muitinės pareigūnas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Muitinės pareigūnas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka. Žuvusysis (miręs) laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

    2. Muitinės pareigūnui, sužeistam atliekant tarnybines pareigas (arba ne tarnybos metu, bet dėl priežasčių, susijusių su tarnyba), išmokama kompensacija, atsižvelgiant į sužeidimo (suluošinimo) laipsnį:

    1) dėl sveikatos sutrikdymo tapusiam neįgaliuoju ir kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis – 60 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

    2) dėl sveikatos sutrikdymo tapusiam neįgaliuoju ir kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis – 36 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

    3) dėl sveikatos sutrikdymo Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas 60–100 procentų darbingumo lygis – 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.

    3. Muitinės pareigūno sveikatos sužalojimo sunkumo laipsnį, taip pat dėl sužeidimo likusius sveikatos pakitimus ar sumažėjusį jo tinkamumą tarnybai teisės aktų nustatyta tvarka nustato įgaliota Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos komisija. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos kompensacijos mokamos iš Muitinės departamentui patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų.

    4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta kompensacija nemokama, jeigu pareigūnas sužeidimo atliekant tarnybines pareigas (arba ne tarnybos metu, bet dėl priežasčių, susijusių su tarnyba) metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių, psichotropinių medžiagų arba alkoholio arba dėl sužeidimo metu atliktų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ar administracinio teisės pažeidimo bylos teisena ir įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis ar paskirta administracinė nuobauda arba pareigūnas save sužalojo tyčia.

   

   61 straipsnis. Kitos garantijos

   1. Muitinės pareigūnams yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis:

   1) stažuotės metu ir kai muitinės pareigūnai yra pasiųsti į Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą mokymą;

   2) kai muitinės pareigūnai yra išsiųsti į tarnybinę komandiruotę, – už darbo dienomis komandiruotėje ir komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką;

   3) kai muitinės pareigūnai pagal kvietimą ar šaukimą yra išvykę į teismą arba į teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas;

   4) kai muitinės pareigūnai yra išvykę karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymu;

   5) artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių, seserų, senelių ir vaikaičių), sutuoktinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių ir seserų mirties atveju – iki 3 darbo dienų;

   6) donorams – darbo dienomis, kuriomis jie teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atleidžiami nuo tarnybos;

   7) kai muitinės pareigūnai, gavę tiesioginio vadovo sutikimą, yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, – iki vienos darbo dienos.

   2. Muitinės pareigūno, kuriam sukako 62 metai ir 6 mėnesiai, tarnyba jo prašymu gali būti pratęsta iki vienerių metų ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti trejų metų.

   3. Muitinės pareigūnas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti išmokas už komandiruotės išlaidas.

   4. Muitinės pareigūnams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimalių mėnesinių atlyginimų dydžio pašalpa. Pašalpą skiria muitinės pareigūną į pareigas priėmęs asmuo.

   5. Muitinės pareigūnui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su tarnybos santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

   6. Muitinės pareigūnai, siunčiami į užsienio komandiruotę, apdraudžiami draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimu ligos atvejui.

   7. Muitinės pareigūnas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir muitinės pareigūnas sutinka, – į to paties lygio žemesnės kategorijos pareigas arba tos pačios arba žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo muitinės pareigūnas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis atleidžiamas iš pareigų pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Muitinės pareigūnui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai muitinės pareigūnei (kai muitinės įstaiga likviduojama), pareigūnui, auginančiam vaikus (vaiką) iki 14 metų, pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.

   8. Mirusio muitinės pareigūno (išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu) šeimai, pilnamečiam vaikui (vaikams), įvaikiui (įvaikiams), tėvams (įtėviams) išmokama vieno mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpa (neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas laidojimo pašalpas). Muitinės pareigūno, kuris žuvo arba mirė užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė teisės aktų nustatyta tvarka. Paramos teikimo muitinės pareigūno, žuvusio ar mirusio užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, palaikams pervežti į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė.

   9. Einamos pareigos garantuojamos, kai muitinės pareigūnas dėl privalomosios karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, atostogų kvalifikacijai tobulinti, nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, kol šiam sueis treji metai, dėl laikino perkėlimo į kitas pareigas negali eiti pareigų.

   10. Muitinės postų pareigūnui, pagal tarnybos pobūdį važinėjančiam tarnybiniais tikslais keleiviniu ar asmeniniu transportu, taip pat vykstančiam į tarnybos vietą ir iš jos, važiavimo išlaidos, išskyrus taksi, kompensuojamos finansų ministro nustatyta tvarka.

   11. Finansų ministro nustatyta tvarka muitinės pareigūnams gali būti išmokama iki 80 proc. uniformos vertės dydžio kompensacija.

   12. Už muitinės pareigūnui ar jo šeimos nariams padarytą materialinę žalą, kurią jie patyrė dėl muitinės pareigūno statuso, kompensuojama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

   13. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų garantijų.

   

   VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

   MUITINĖS PAREIGŪNO ATLEIDIMAS IŠ TARNYBOS

   

   62 straipsnis. Muitinės pareigūno atleidimas iš tarnybos

   1. Muitinės pareigūnas iš tarnybos atleidžiamas, kai:

   1) jis atsistatydina savo noru;

   2) jis praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;

   3) per Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatyme (Žin., 2002, Nr. 45-1709) nustatytą terminą jis neįgyja einamoms pareigoms būtino išsilavinimo;

   4) pasibaigia Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba muitinės įstaigos vadovo kadencija;

   5) pasibaigia pakaitinio muitinės pareigūno priėmimo į laikinai negalinčio eiti pareigų muitinės pareigūno pareigas laikas;

   6) jam sueina 62 metai ir 6 mėnesiai ar baigiasi jo tarnybos pratęsimo terminas;

   7) paaiškėja, kad stodamas į tarnybą muitinėje jis pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į muitinės pareigūno pareigas;

   8) jo pareigybė panaikinama;

   9) muitinės pareigūnas, atleistas iš privalomosios karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas;

   10) į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs muitinės pareigūnas arba paaiškėja, kad priimant muitinės pareigūną į tarnybą buvo pažeisti Statuto arba Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti;

   11) jis dėl laikinojo nedarbingumo nedirba ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką;

   12) jam įstatymų nustatyta tvarka atimtos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;

   13) jis atsisako dirbti laikinai perkėlus jį į kitas pareigas Statuto 31 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais;

   14) jis pagal Vidaus reikalų ministerijos asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvadą negali tęsti tarnybos;

   15) pagal statutinės komisijos siūlymą, kai yra šio Statuto 26 straipsnio 22 dalyje nurodytas pagrindas, priimamas sprendimas atleisti muitinės pareigūną iš tarnybos;

   16) stažuotės rezultatai yra nepatenkinami;

   17) paaiškėja viena ar daugiau Statuto 10 straipsnyje nurodytų aplinkybių;

   18) jam paskiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;

   19) jis savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu diskredituoja muitinės pareigūno vardą;

   20) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo muitinės pareigūnas nuteisiamas už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams arba korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką;

   21) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo muitinės pareigūnui paskirta bausmė, dėl kurios jis negali tęsti tarnybos;

   22) muitinės pareigūnas, kurio tarnybinę veiklą statutinė komisija įvertino nepatenkinamai, nesutinka būti perkeltas į žemesnės kategorijos pareigas;

   23) jis atsisako prisiekti arba sulaužo duotą priesaiką;

    24) sudaromas muitinės pareigūną į tarnybą priėmusio asmens ir muitinės pareigūno susitarimas.

   2. Ketinantis savo noru atsistatydinti muitinės pareigūnas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į tarnybą priėmusį asmenį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Jei muitinės pareigūną į tarnybą priėmęs asmuo sutinka, tarnyba gali būti nutraukta ir anksčiau. Pareiškimas dėl atsistatydinimo, pagrįstas muitinės pareigūno liga arba invalidumu, trukdančiais tinkamai atlikti tarnybines pareigas, turi būti patenkintas nuo muitinės pareigūno nurodytos datos.

   3. Muitinės pareigūnas negali būti atleistas iš tarnybos laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu (išskyrus atvejus, kai yra šio straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 7, 11, 12, 14, 20 ir 21 punktuose nustatyti atleidimo pagrindai).

   4. Nėščia muitinės pareigūnė, taip pat muitinės pareigūnas atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, metu negali būti atleistas iš tarnybos šio straipsnio 1 dalies 3, 8 (išskyrus atvejus, kai muitinės įstaiga likviduojama), 10, 11, 14, 15 ir 18 punktuose nurodytais pagrindais.

    5. Atleidžiant iš tarnybos muitinės pareigūną pagal šio straipsnio 1 dalies 24 punktą, su juo pasirašomas rašytinis susitarimas dėl atleidimo sąlygų (atleidimo iš tarnybos laiko, išeitinės išmokos mokėjimo, kurios dydis negali viršyti šio Statuto 59 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio, nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo).

   6. Ginčai dėl muitinės pareigūno atleidimo iš tarnybos nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

   

   63 straipsnis. Išbraukimas iš muitinės pareigūnų sąrašų

   Mirę, įstatymų nustatyta tvarka paskelbti mirusiais, pripažinti nežinia kur esančiais muitinės pareigūnai išbraukiami iš muitinės pareigūnų sąrašų Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba jo įgaliojimu kito muitinės pareigūno įsakymu.

   

   64 straipsnis. Atsiskaitymas su atleidžiamu iš tarnybos muitinės pareigūnu

   1. Atleidžiamam iš tarnybos muitinės pareigūnui jo atleidimo iš tarnybos dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio Statuto 59 straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką.

   2. Atleidžiamas iš pareigų muitinės pareigūnas privalo ne vėliau kaip atleidimo iš tarnybos dieną grąžinti tarnybinį pažymėjimą, identifikavimo ženklą, tarnybos ženklą, kitus dokumentus, antspaudą, muitinės pareigūno uniformą bei kitas darbo priemones, kurias jis turėjo eidamas tarnybines pareigas.

   3. Atleidžiamas iš tarnybos muitinės pareigūnas, kuriam buvo išduotas tarnybinis šaunamasis ginklas ir specialiosios priemonės, privalo ne vėliau kaip atleidimo dieną grąžinti tą šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones.

   

   DVYLIKTASIS SKIRSNIS

   TARNYBOS MUITINĖJE VALDYMAS

   

    67 straipsnis. Tarnybos muitinėje valdymas

    1. Tarnybos muitinėje valdymą įgyvendina Muitinės departamento generalinis direktorius.

    2. Muitinės departamente yra sudaromas muitinės pareigūnų registras. Šio registro pagrindu išduodami muitinės pareigūnų tarnybiniai pažymėjimai, teikiama informacija valdymui, analizei, statistinei muitinės personalo apskaitai, pareigybių komplektavimui ir poreikio nustatymui.

    3. Muitinės pareigūnų registras steigiamas ir tvarkomas Lietuvos Respublikos valstybės registrų, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Muitinės pareigūnų registro paskirtį, jo objektus, registro tvarkymo įstaigas, jų teises ir pareigas, registro tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Muitinės pareigūnų registro nuostatai. Šiuos nuostatus finansų ministro teikimu tvirtina Vyriausybė.

    4. Muitinės personalą valdo Muitinės departamento generalinis direktorius arba jo įgaliojimu kiti muitinės pareigūnai.

   

   68 straipsnis. Muitinės pareigūnų rezervas

   1. Muitinės departamente sudaromas muitinės pareigūnų rezervas. Į rezervą muitinės pareigūnai perkeliami šiais atvejais:

   1) darbo kitose Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių institucijose, kuriose jie vykdo su muitinės misija ir tikslais susijusią veiklą, laikotarpiui;

   2) atleistiems pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 4, 5, 8, 10, 11 punktus.

   2. Asmenims, esantiems rezerve, tarnybinis atlyginimas ir kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos nemokamos ir socialinės garantijos netaikomos.

   3. Rezerve praleistas laikas įskaičiuojamas į tarnybos stažą tuo atveju, jei muitinės pareigūnas vėl paskirtas į pareigas muitinės įstaigoje ir ten išdirba ne mažiau kaip vienus metus.

   4. Muitinės departamento rezerve nepertraukiamai pareigūnai gali būti ne ilgiau kaip 4 metus. Esant tarnybiniam būtinumui, muitinės pareigūnų buvimo rezerve laikas gali būti pratęstas, tačiau bendras buvimo rezerve laikas per visą jų tarnybą negali viršyti 8 metų.

   5. Rezervo sudarymo, jo veiklos, muitinės pareigūnų perkėlimo į šį rezervą, buvimo rezerve pratęsimo tvarką nustato finansų ministras.“

   

   2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

   Šis Įstatymas įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.

   

   3 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

   1. Muitinės departamentas sudaro muitinės pareigūnų pareigybių vertinimo komisiją, kuri per 2 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo peržiūri Muitinės departamento ir muitinės įstaigų pareigybių sąrašus, įvertina šių pareigybių atitiktį muitinės pareigūno sąvokai, sudaro šios sąvokos neatitinkančių pareigybių sąrašus ir pateikia siūlymus Muitinės departamento generaliniam direktoriui dėl šių pareigybių panaikinimo arba jų statuso keitimo į karjeros valstybės tarnautojų.

   2. Jei vietoj naikinamos muitinės pareigūno pareigybės bus steigiama tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybė, kuriai priskiriamos funkcijos yra to paties pobūdžio kaip ir naikinamos muitinės pareigūno pareigybės, muitinės pareigūno pareigas ėjusiam asmeniui turi būti siūloma užimti šias karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir, jam sutikus, šis asmuo turi būti perkeltas į įsteigtas naujas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jei jis atitinka karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus. Naikinant muitinės pareigūno pareigybę, muitinės pareigūnas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas Muitinės departamente arba muitinės įstaigoje, jei jos yra tos pačios ar žemesnės kategorijos kaip naikinama muitinės pareigūno pareigybė.

   3. Muitinės pareigūnas gali būti perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, jei jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.

   4. Muitinės pareigūnas į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

   5. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas asmuo 1 metus nuo perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dienos turi teisę jo paties prašymu būti perkeltas į laisvas tos pačios ar žemesnės kategorijos muitinės pareigūno pareigas, jei jis atitinka muitinės pareigūno pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.

   6. Muitinės pareigūnui, perkeliamam į karjeros valstybės tarnautojo pareigas pagal šio straipsnio 2 dalį, suteikiama kvalifikacinė klasė, atitinkanti turėtą kvalifikacinę kategoriją: pirma kvalifikacinė kategorija prilyginama pirmai kvalifikacinei klasei, antra kvalifikacinė kategorija – antrai kvalifikacinei klasei, trečia kvalifikacinė kategorija – trečiai kvalifikacinei klasei.

   Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

   

   RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

MDPS inform.

Nuomonių skiltis

Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com
DMC Firewall is a Joomla Security extension!