See other templatesSee other templates

Artėja kasmetinių atostogų grafikų sudarymo laikas. Jau pasigirsta įvairių interpretacijų ir nurodymų pareigūnams. Norime dar kartą priminti pagrindinius kasmetinių atostogų suteikimo principus.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – Statutas) reglamentuoja muitinės pareigūnų tarnybos ypatumus.

Statuto 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad muitinės pareigūnų atostogų rūšis, minimalią trukmę, suteikimo ir mokėjimo už jas tvarką nustato šis Statutas ir kiti įstatymai. Taigi, muitinės pareigūnai turi teisę į Statuto nustatytas atostogas bei Darbo kodekso nustatytas nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, ir mokymosi atostogas.

Paminėtina, kad, vadovaujantis Statuto 1 straipsnio 3 dalimi, yra taikomos Darbo kodekso nuostatos dėl:

- kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos,
- darbo stažo – metų, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, skaičiavimo,
- kasmetinių atostogų suteikimo dalimis,
- atšaukimo iš atostogų,
- kasmetinių atostogų perkėlimo ir pratęsimo,
- nepanaudotų atostogų suteikimo, atleidžiant iš darbo,
- kasmetinių atostogų apmokėjimo,
- piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas mokėjimo,
- tikslinių atostogų suteikimo (nėštumo ir gimdymo, tėvystės, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, mokymosi).


Muitinės pareigūnui kasmet suteikiamos 30 kalendorinių dienų (Statuto 51 straipsnio 2 punktas) kasmetinės atostogos, o turinčiam didesnį kaip penkerių metų tarnybos stažą, už kiekvienų paskesnių trejų metų tarnybos stažą suteikiamos 3 kalendorinės dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 45 kalendorinės dienos. Papildomos 3 kalendorinės dienos už turimą tarnybos stažą pridedamos prie 30 kalendorinių dienų kasmetinių–minimalių atostogų. Papildomos atostogos pradedamos skaičiuoti kitą dieną nuo tos dienos, kai atsiranda teisinis pagrindas.

Į tarnybos muitinėje stažą kasmetinių atostogų trukmei nustatyti įskaitomas :

- dirbtas laikas muitinėje,
- Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas metų skaičius,
- kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai,
- atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose,
- perkėlimo į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai,
- dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai,
- atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose,
- mokymosi atostogos,
- suteiktų atostogų laikas ir ligos pašalpos gavimo laikotarpiai,
- laikotarpis, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, kai pripažįstama, kad pareigūnas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios pareigūno nušalinimą.

Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatoma ir Statuto 51 straipsnio 3 punkte nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė.

Teisė į kasmetines atostogas už pirmuosius darbo metus atsiranda po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo muitinės įstaigoje (DK 169 str. 1 d.). Ši nuostata nėra imperatyvi. Darbdavys turi teisę suteikti darbuotojui atostogas, nors jis pirmaisiais darbo metais darbovietėje ir nebūtų išdirbęs šešių mėnesių. Tačiau įstatymas numato išimtį, kad nesuėjus 6 mėnesių terminui, pareigūno prašymu kasmetinės atostogos privalo būti suteiktos moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų.

Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laikotarpiu pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę.

Kasmetinės atostogos suteikiamos pagal nustatytą eilę, kurios sudarymo tvarka nustatyta kolektyvinėje sutartyje. Darbo kodekse numatytos išimtys dėl teisės pasirinkti kasmetinių atostogų laiką yra praplėstos Šakos kolektyvinėje sutartyje. Nuo 2014 m. spalio 20 d. muitinės įstaigose teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką turi nėščios moterys ir darbuotojai, auginantys mokyklinio amžiaus vaikus (43 punktas).

Perkelti kasmetines atostogas leidžiama tik darbuotojo prašymu arba sutikimu (Darbo kodekso 174 straipsnis).

Kasmetinės atostogos taip pat perkeliamos, kai darbuotojas:

- yra laikinai nedarbingas,
- įgyja teisę į tikslines atostogas, nurodytas Darbo kodekso 178 straipsnyje,
- atleidžiamas nuo darbo valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti, dalyvauja likviduojant stichinių nelaimių ir avarijų pasekmes, nepaisant to, kokia tvarka jis buvo pašauktas šiems darbams.

Jei tokios priežastys atsirado kasmetinių atostogų metu, kasmetinės atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių arba nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis perkeliama į kitą laiką Kolektyvinėse sutartyse nustatyta tvarka. Perkeltos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu arba sutikimu nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų kasmetinių atostogų.

Darbo kodeksas numato galimybę kasmetines atostogas suteikti darbuotojui dalimis. Iniciatyvos teisė dėl atostogų suteikimo dalimis priklauso darbuotojui. Esminė sąlyga suteikiant atostogas dalimis, kurią nustato Darbo kodeksas, yra ta, kad viena iš atostogų dalių negali būti trumpesne nei 14 dienų. Vadinasi, darbuotojas gali eiti kasmetinių atostogų vienai, trim, penkioms, ir pan. kalendorinių dienų, tačiau viena iš šių dalių privalo būti ne trumpesnė nei keturiolika dienų. Kaip išsidėstyti šias atostogų dalis darbo kodeksas nenumato apribojimų. Taigi darbuotojas gali paimti vieną dieną atostogų, vėliau penkias, paskui keturiolika, o dar vėliau likusias aštuonias kalendorines dienas, arba pradžioje paimti keturiolika kalendorinių dienų, o vėliau po kelias dienas. Valstybinė darbo inspekcija interneto svetainėje išaiškino, kad darbdavys privalo suteikti tokios trukmės kasmetines atostogas, kokių prašo darbuotojas. Darbdavys neturi teisės vienašališkai suteikti kitokios trukmės kasmetines atostogas ar reikalauti, kad darbuotojas rašytų prašymą suteikti ne penkių (nuo pirmadienio iki penktadienio), o septynių (nuo pirmadienio iki sekmadienio) dienų kasmetines atostogas. Šiuo atveju darbo užmokestis už kasmetines atostogas taip pat mokamas už penkias kalendorines dienas.

DK 173 straipsnis nustato, kad atšaukti iš kasmetinių atostogų leidžiama tik darbuotojui sutikus, todėl jo atsisakymas būti atšauktam iš atostogų negali būti vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimas.

Kai darbuotojas atšaukiamas iš atostogų, nepanaudota atostogų dalis suteikiama kitu laiku, todėl nepanaudotos atostogų dalies atostoginiai pinigai turėtų būti grąžinti. Jei to padaryti nėra galimybės, iš darbuotojui vėliau priskaičiuoto darbo užmokesčio šie pinigai išskaitomi kaip gautas avansas, nes, kai darbuotojas dirba, kasmetinių atostogų neleidžiama pakeisti pinigine kompensacija (DK 177 str. 1 d.).

Darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios (Darbo kodekso 176 straipsnis), o jeigu nesumokamas ne dėl pareigūno kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas.

Nors kasmetinių atostogų trukmė skaičiuojama kalendorinėmis dienomis, už atostogas mokama pagal tam laikotarpiui tenkančias darbo dienas. Vidutinis darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas pagal Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 (Žin., 2003, Nr. 52-2326 ) patvirtintą tvarką iš trijų paskutinių prieš atostogas einančių kalendorinių mėnesių darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Gauta bendra suma dalijama iš faktiškai per tą laikotarpį dirbtų dienų (valandų) skaičiaus, įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas, taip pat be svarbių priežasčių nedirbtas darbo dienas (valandas), ir tokiu būdu nustatomas vienos darbo dienos (valandos) vidutinis atlygis.

Minėtu būdu nustatytas vienos dienos (valandos) vidutinis atlygis dauginamas iš atostogų laikotarpiui pagal darbuotojo ar darbovietės darbo grafiką tenkančių darbo dienų (valandų) skaičiaus. Gauta suma ir sudarys atostoginį atlyginimą, iš kurio išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis ir sveikatos draudimo bei socialinio draudimo įmokos. Esant suminei darbo laiko apskaitai, taikomas penkių dienų darbo savaitės grafikas, jeigu nenustatyta dar trumpesnė darbo savaitė.

Jeigu kasmetinėmis atostogomis darbuotojas pasinaudojo už visus darbo metus, o vėliau su juo darbiniai santykiai nutraukiami nepasibaigus tiems darbo metams, darbdavys turi teisę išskaičiuoti iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio atostoginį atlyginimą už neišdirbtas atostogų dienas arba juos išieškoti per teismą. Tačiau pagal DK 224 str. 2 d. 2 punktą išskaita už šias dienas nedaroma, kai darbuotojas iš darbo atleidžiamas nesant jo kaltės, pavyzdžiui, jeigu su juo darbo sutartis nutraukiama jo paties prašymu ar jį pripažinus nedarbingu arba kai jis atleidžiamas iš darbo dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo ir kitais atvejais (LAT 2004 m. sausio 29 d. išaiškinimas A3-97 („Teismų praktika“ Nr. 20, 2003 m.).

Šiame straipsnyje pateikta bendro pobūdžio informacija. Jeigu manote, kad darbdavys netinkamai taiko teisės aktų nuostatas ar pažeidžia Jūsų teises, prašome kreiptis į profesinę sąjungą el-paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., tel. +370 65746654. Kartu bandysime spręsti iškilusias problemas.

Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos
pirmininkė Leokadija Daujotaitė

Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com
DMC Firewall is developed by Dean Marshall Consultancy Ltd