Šiandien pasirašyta pirmoji Lietuvos istorijoje šakinė kolektyvinė sutartis tarp Muitinės departamento ir profesinių sąjungų atstovų. Iš statutinių įstaigų tokias sutartis šiai dienai jau yra pasirašę Policijos departamentas bei Kalėjimų departamentas.
Visos šakų kolektyvinės sutartys pasirašytos vykdant projektą „Pareigūnų gebėjimų ugdymas socialinio dialogo srityje“. Šis projektas yra iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. „Tai istorinis įvykis – tokių sutarčių Lietuvoje nėra daug. Džiaugiuosi, kad ilgos derybos davė rezultatų. Rezultatų tikimės ir ateityje, nes susitelkus galima nuveikti daugiau ir dėl pareigūnų darbo sąlygų pagerinimo, ir įveikiant korupciją institucijos viduje“, - sakė sutartį pasirašiusi laikinai einanti Muitinės departamento generalinio direktoriaus pareigas Ramutė Liupkevičienė.
Kaip sakė Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo koordinacinės tarybos pirmininkas Jūrius Bruklys, vos pradėjus derybas, buvo jaučiamas tam tikras nepasitikėjimas, tačiau ilgainiui abi šalys surado bendrą kalbą. „Apie trejetą mėnesių svarstėme svarbius klausimus, o pabaigai, žinoma, teko atidėti finansinius. Dėl jų susitarti visuomet nėra lengva“, - kalbėjo šakos kolektyvinę sutartį pasirašęs J. Bruklys.
Derinant Tarnybos LR muitinėje statuto nuostatas su naujai rengiamu LR valstybės tarnybos įstatymu, paruošti statuto pakeitimai. Šiuos pakeitimus numatoma teikti svarstyti Vyriausybei. Publikuojame Muitinės departamento parengto statuto pakeitimo ir papildymo varianto projektą. Pastabas ir pasiūlymus dėl statuto pakeitimų prašome teikti el. pašto adresais: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Naujųjų statuto nuostatų įsigaliojimas numatomas nuo 2015 metų liepos 1 dienos.
projektas
TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖJE STATUTO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2014 m. ............ d. Nr. ......
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 1. Muitinės pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, tarnaujantis muitinėje ir pagal pareigas tyrintis viešojo arba vidaus administravimo įgaliojimus pavaldiems ar nepavaldiems asmenims.
1. Muitinės pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, šio Statuto nustatyta tvarka priimtas į pareigas Lietuvos Respublikos muitinėje vykdyti teisės aktuose jai nustatytas funkcijas ir turintis įstatymo suteiktus įgaliojimus sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu ir (ar) vadovaujantis muitinės pareigūnams“.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) žada ieškoti galimybių, kad nuo kitų metų būtų padidintos algos muitininkams. Pareigūnai pažymi, kad tai būtų tikslingas žingsnis kovojant su korupcija - esą investavusi litą, valstybė atsiimtų šimtą. Kad metas kiek kilstelėti muitininkams atlyginimus, prabilo Seimo BFK pirmininkas Bronius Bradauskas. Jo nuomone, tai padidintų pareigūnų motyvaciją geriau atlikti savo pareigas. Patys muitininkai atkreipia dėmesį, kad jų algos jau seniai yra neadekvačios sudėtingoms darbo sąlygoms ir atsakomybei.
Nori parodyti rūpestį
B. Bradausko teigimu, dalis muitininkų neturi motyvacijos gerai dirbti. Jų algos mažos, kompensuojama tik dalis išlaidų degalams, naudojamiems važiuojant į darbą. Įvedus „švytuoklinį“ budėjimą, muitininkai iš vieno posto turi vykti budėti į kitą. Taip, pasak politiko, pareigūnai kas mėnesį nuosavais automobiliais pravažinėja po kelis šimtus litų. Tačiau valstybės lėšomis apmokamos toli gražu ne visos sąskaitos už degalus.
Esą todėl būtina kuo skubiau spręsti muitininkų motyvacijos problemą. „Kad nebūtų tokių atvejų, kai muitininkai pradeda rinkti po 10 litų. Kodėl renka? Iš blogo gyvenimo. Žinoma, neteisinu jų, bet yra visokių „kabliukų“, - aiškino B. Bradauskas.
Jis tikisi, kad Seime svarstant kitų metų valstybės biudžetą pavyks numatyti bent kelis papildomus milijonus litų muitininkų atlyginimams kelti ir kompensacijoms už degalus padidinti. „Jeigu reikalaujame iš jų, turime šiek tiek ir duoti. Parodykime muitininkams, kad jais rūpinamės“, - sakė komiteto pirmininkas.
Apkarpė ir neatkūrė
Muitinės departamento generalinis direktorius Antanas Šipavičius įsitikinęs, kad algų didinimo klausimą svarstyti būtina. Jis priminė, kad per krizę 2009 metais pareigūnų bazinis atlyginimo dydis buvo sumažintas nuo 490 litų iki 475 litų, o tų pačių metų liepą - iki 450 litų, ir iki šiol nėra atkurtas. „Dėl griežtų reikalavimų priimant į darbą, kylančio minimalaus pragyvenimo lygio žemesnių kategorijų muitinės pareigūnų pareigos darbo rinkoje tampa vis mažiau patrauklios. Taip pat manau, kad nuo atlyginimo dydžio priklauso ir požiūris į darbą, jis turi įtakos atsisakant neskaidrių ryšių“, - pažymėjo A. Šipavičius.
Skambios Lietuvos teismų savivaldos atstovų frazės apie augantį visuomenės pasitikėjimą teismais, greičiausiai, tėra tik nevykusi reklaminė akcija – per pastarąją savaitę mažiausiai dviejose bylose buvo paskelbti tokie nuosprendžiai, dėl kurių turėtų būti gėda visai teismų sistemai.
„Skaitant nuosprendžio turinį, gėda už savo kolegų darbą – aibė klaidų, šį dokumentą sunku nuosprendžiu pavadinti“, – kritikuodamas Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, paskelbtą Trakų rajono mokytojo nužudymo byloje, aiškino Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas.
Jo teigimu, „Lietuvos Respublikos vardu“ priimtas nuosprendis surašytas nesilaikant elementarių valstybinės kalbos rašybos, skyrybos, asmenavimo taisyklių.
Teisėjas nevyniojo žodžių į vatą – dėl nužudymo nuteistiems pusbroliui ir pusseserei paskelbtu nuosprendžiu žlugdomas pasitikėjimas ne tik bylą išnagrinėjusiu bendrosios kompetencijos teismu, bet visa bendrosios kompetencijos teismų sistema.
Nors Trakų mokytojo žudikų byloje buvo pridaryta aibė klaidų, tačiau Vilniaus apygardos teismas jį bent surašė, tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Cininas (nuotr.), itin išgarsėjęs nagrinėdamas vadinamąją Kauno pedofilijos bylą ir pasisakymais apie teismų sistemą, nė nesivargino surašydamas nuosprendį.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje vilnietis Valentinas Jonikas buvo pripažintas kaltu dėl neteisėtai veiklai vykdyti įmonių įsteigimo, paskelbė, kad apylinkės teismo teisėjo paskelbtas nuosprendis „negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu, ir tuo labiau teisingu“.
Skaityti daugiau: Nuosprendžiai, darantys gėdą teismų sistemai
Prisipažinsiu – šį tekstą išprovokavo Kęstučio Girniaus straipsnelis „Beširdė ar nepajėgi valstybė?“. Perskaitęs straipsnelį ir dar kartą pavartęs statistiką, buvusiam universiteto Kolegai atsakysiu į pavadinime užduotą klausimą – ir viena, ir kita. Turime valdžią, nesinori vartoti termino „valstybė“, kuri neturi širdies, o kai nėra širdies, tai ir galios nedidelės.
K. Girnius lygina Lietuvos, Estijos ir Latvijos duomenis pensijų ir darbo užmokesčio srityje, skaičiais pademonstruodamas, kad mūsų šalis pagal šiuos parametrus užima paskutinę vietą. Toliau jis išdėsto savo matymą į sukėlusias tokią padėtį priežastis.
Norėčiau papildyti K. Girniaus argumentaciją. Pradėsiu nuo Baltijos šalių ir mūsų kaimynų – Lenkijos, statistikos. Žemiau pateikiu lentelę, iš kurios matyti ne tik minimalaus darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio, vidutinės pensijos dydžio, bet ir metinio bendrojo vidaus produkto (BVP), tenkančio vienam gyventojui, dydis. Pastarasis yra esminis, nes rodo, kokia nacionalinio produkto apimtis tenka kiekvienam šalies žmogui, skaičiuojant eurais pagal perkamosios galios paritetą (PGP).
Minimalus darbo užmokestis |
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis |
Vidutinis pensijų dydis |
BVP vienam gyventojui (PGP) (*) |
|
Lietuva |
290 € |
678 €
|
240 € |
18463,44 € |
Latvija |
320 € |
762 €
|
265 € |
16541,46 € |
Estija |
355 € |
1023 €
|
350 € |
19379,22 € |
Lenkija |
406 € |
958 €
|
432 € |
18006,76 € |
(*) - Pasaulio Banko duomenys (2011-2013), vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių
Skaityti daugiau: Nomenklatūra – nebijo jie nei Dievo, nei Karlo Markso
Už neteisėtą Valstybės tarnybos departamento direktoriaus Osvaldo Šarmavičiaus atleidimą iš pareigų iš buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio siekiama valstybei naudai priteisti per 200 tūkst. litų.
Su tokiu ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą kreipėsi Generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą.
R.Palaitis BNS sakė nieko nežinąs apie jam pateiktą ieškinį.
„Čia man naujieną pasakėte. Negaliu nieko komentuoti, turėčiau susipažinti“, - teigė eksministras.
Kaip BNS informavo Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Vilma Mažonė, pernai gegužę į Generalinę prokuratūrą kreipėsi Valstybės kontrolė. Ji prašė ginti viešąjį interesą ir išieškoti Vidaus reikalų ministerijai (VRM) padarytą žalą.
Medžiagos duomenimis, 2009 metų spalį ir 2010 metų kovą Valstybės tarnybos departamento direktoriui O. Šarmavičiui tuometinio vidaus reikalų ministro įsakymais buvo skirtos trys tarnybinės nuobaudos, kurios Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais ir nutartimis buvo pakeistos ar panaikintos.
Kadangi pati VRM atsisakė imtis priemonių dėl padarytos žalos išieškojimo, ginti viešąjį interesą privalo prokuroras, teigiama BNS atsiųstame atsakyme.
Generalinė prokuratūra praėjusių metų gruodžio 27 dieną kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo prašydama priteisti iš R.Palaičio Vidaus reikalų ministerijai 213 tūkst. 401,02 lito tiesioginiams nuostoliams atlyginti.
Skaityti daugiau: Prokurorai iš Palaičio siekia priteisti 200 000 Lt