See other templatesSee other templates

2013 m. liepos 1 d. LR Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nutarimą, nustatantį, kad teisinis reguliavimas, kuriuo dėl ekonomikos krizės sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą, konstituciniam teisinės valstybės principui, o teisėjų atlyginimų sumažinimą nustatantis teisinis reguliavimas – ir teisėjo bei teismų nepriklausomumo principui.

Minėtas KT nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013 m. spalio 1 d., todėl nuo šios datos nesant nustatyto kitokio teisinio reguliavimo turėjo įsigalioti iki 2009 m. gegužės 1 d. galioję nesumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimo koeficientai bei priedų dydžiai. Taigi LR Seimas 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmė valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo įstatymą ir kitus teisės aktus (pvz. įstatymą nr. XII-523), reikalingus 2013 m. spalio 1 d. KT nutarimo išaiškinimams įgyvendinti. Priimtais teisės aktais iš esmės nustatyta, kad 2013 metais nesant pakankamai valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio atkuriamoji dalis, kuri turi būti sumokėta už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., kartu su teisės aktų nustatyto dydžio delspinigiais sumokama ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 1 d. Taip pat LR Vyriausybei pasiūlyta iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti LR Seimui dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto valstybės tarnautojų darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projektą.

Reziumuojant šiandieninę situaciją pasakytina, kad nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vykdant KT nutarimą didesnio darbo užmokesčio valstybės tarnautojams už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. užtikrintai leidžia tikėtis tik iki 2014 m. kovo 1 d. Dar daugiau, mechanizmo, valstybės tarnautojams nustatančio kompensaciją už nuo 2009 m. gegužės 1 d. neteisėtai sumažintą darbo užmokestį priėmimas užsitęs kur kas ilgiau, nes tokį mechanizmą įtvirtinantis teisės akto projektas siūlytinas pateikti LR Seimui svarstyti net iki 2014 m. gegužės 1 d.


Nors 2013 m. liepos 1 d. nutarime LR KT nurodė, kad siekiant išvengti masinio asmenų kreipimosi į teismus prašant priteisti neišmokėtą atlyginimų dalį kompensacinis teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo, tačiau viešoje erdvėje pasirodė politinių komentarų, jog kompensacinio mechanizmo realaus įgyvendinimo galima tikėtis iš esmės tada, kai šis nekels grėsmės euro įsivedimui ir neblogins ekonominių šalies rodiklių. Taigi kyla klausimas, ar numatomas valstybės tarnautojams sumažinto darbo užmokesčio kompensavimas atitinka tiek KT nutarimo esmę, tiek proporcingumo bei teisėtų lūkesčių principus ir kokie yra būdai tarnautojams ginti savo pažeistas teises.

Praktikos siekti teisminiu keliu įgyvendinti KT nutarimus jau būta

Valstybės tarnautojai, manantys, jog jų teisės dėl Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo buvo pažeistos, turi teisę dėl tokių pažeidimų kreiptis į teismą, kuris savo ruožtu gali, jeigu nustato, kad asmens teisės iš tikrųjų buvo pažeistos dėl Konstitucijai prieštaravusio teisinio reguliavimo, užtikrinti pažeistų teisių teisminę gynybą, taikydamas ne tik įstatymą, bet ir bendruosius teisės principus, taip pat Konstituciją.

Manytina, kad valstybei nepagrįstai užtęsus dėl Konstitucijai prieštaravusio teisės akto negautos nuosavybės (darbo užmokesčio) kompensavimą asmuo įgyja teisę savo turtinius interesus ginti teismine tvarka. Tokie pavyzdžiai teisminėje praktikoje sutikti jau ne kartą. Pavyzdžiui, KT 2010 m. birželio 29 d. nutarimu konstatavus, kad atskiros teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, valstybinių pensijų įstatymo ir socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatos prieštaravo Konstitucijai, teisėjai administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl pensijų skirtumo galiojus Konstitucijai prieštaravusiam teisiniam reguliavimui priteisimo. Kitas pavyzdys, artimiau susijęs su valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mokėjimu, – KT 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, kuriuo pripažinta, kad Konstitucijai prieštarauja valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą jų darbo trukmę.

Taigi valstybės tarnautojai taip pat administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į teismą su reikalavimais priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, kuri susidarė dėl tam tikru laikotarpiu galiojusios valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytos priedų ir priemokų ribos. Šiuo atveju daugumą bylų valstybės tarnautojai laimėjo visiškai ar bent jau iš dalies.

Darytina išvada, kad valstybei (vadovaujantis proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principais) tinkamai neužtikrinus Konstitucijai prieštaravusio teisės akto galiojimo metu negautų valstybės tarnautojų pajamų kompensavimo mechanizmo tokie tarnautojai savo teisėtus interesus gali ginti kreipdamiesi į teismą administracinių bylų teisenos įstatymo numatyta tvarka.

Neteisėtai sumažinto darbo užmokesčio prisiteisimas

Kreipiantis į teismą su prašymu priteisti darbo užmokestį, negautą dėl tam tikru laiku galiojusio ir Konstitucijai prieštaravusio teisinio reguliavimo, verta atkreipti dėmesį į ankstesnėse panašaus pobūdžio bylose suformuotas teisės taikymo bei aiškinimo taisykles.

Pirmiausia paminėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį yra tarnybinis ginčas, todėl tokiose bylose paprastai nėra reiškiamas reikalavimas priteisti žalą, kas reiškia, jog atsakovu bylose dėl tam tikru laikotarpiu neteisėtai neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo iš esmės turėtų būti įstaiga, kurioje tarnavo valstybės tarnautojas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog KT priėmus nutarimą pripažinti tam tikrą teisės aktą ar jo dalį prieštaraujančiu Konstitucijai, bus neįmanoma prisiteisti darbo užmokesčio dėl praeityje taikyto teisinio reglamentavimo ir toks KT nutarimas turės galią tik ateityje susiklostantiems santykiams, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarstant tokį probleminį klausimą pateikti kitokie išaiškinimai.

Pirmiausia teismai yra pažymėję, kad KT turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų teisės aktus prieštaraujančiais Konstitucijai, o tai reiškia šių teisės aktų panaikinimą bei pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos. Sprendžiant bylą, įstatymo dalies, kuri pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, taikymas tiems santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, vėlgi prieštarautų tai pačiai Konstitucijai (reikalavimas, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai). Tai reiškia, kad KT nutarimas yra galimas taikyti ginčo santykiams, kurie atsirado dar iki atitinkamo Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo.

Dar vienas svarbus aspektas, į kurį turėtų atkreipti dėmesį asmenys, siekiantys pažeistas teises ginti teisminiu keliu, yra darbo užmokesčio sumų priteisimo terminas. Jeigu asmuo su reikalavimu išmokėti neteisėtai sumažintą darbo užmokestį pirmiausia kreipiasi į įstaigą, kurioje jis tarnauja, o įstaiga sprendimu atsisako tarnautojui tokį užmokestį išmokėti, terminas skųsti atitinkamą institucijos sprendimą administraciniam teismui yra vienas mėnuo. Būtina atkreipti dėmesį, kad Vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pateikęs išaiškinimą, jog sprendžiant, už kurį laiką tarnautojui priteistinos dėl Konstitucijai prieštaravusio teisinio reguliavimo susidariusios darbo užmokesčio nepriemokos, būtina vadovautis LR Darbo kodekso 27 str. 2 d. Tai reiškia, kad nuo skundo padavimo teismui dienos yra skaičiuojamas trijų metų terminas, už kurį tarnautojui gali būti priteistas neteisėtai neišmokėtas darbo užmokestis. Pavyzdžiui, jeigu teismui skundas būtų paduotas 2013 m. spalio 15 d., neišmokėto darbo užmokesčio dalis negalėtų būti priteista daugiau kaip iki 2010 m. spalio 15 d.

Nors teismas nusprendęs patenkinti pareiškėjo prašymą priteisti neteisėtai sumažintą darbo užmokesčio dalį turi teisines galimybes atidėti tokio sprendimo vykdymą esant išskirtinėm ir labai nepalankiom aplinkybėm, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad netgi tokios aplinkybės kaip valstybės lėšų trūkumas valstybinėms pensijoms mokėti nėra išskirtinės ir labai nepalankios aplinkybės įstatymo numatyta prasme.

Taigi atsižvelgiant į senesnę KT nutarimų bei sprendimų įgyvendinimo praktiką bei su tuo susijusius svarbius teismų išaiškinimus, galima įžvelgti pakankamai realias prielaidas valstybės tarnautojams teisminiu keliu prisiteisti taip vadinamu kriziniu laikotarpiu neteisėtai sumažintą darbo užmokestį, kuo, manytina, dalis asmenų ir sieks pasinaudoti.

Mantas Mikalopas, advokato padėjėjas, advokatų profesinė bendrija „Bagdanskis iLAW“, www.ilawfirm.lt, publikacija - delfi.lt

Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com
DMC Firewall is developed by Dean Marshall Consultancy Ltd