See other templatesSee other templates

Vyriausybė kartu su kitų metų valstybės biudžeto projektu teikia ir du įdomius dokumentus. Vienas jų nurodo, kiek pinigų ir kam kitais metais turės skolintis Lietuva. Šokiruojantis dokumentas atskleidžia, kad per metus turėsime skolintis net 11,6 mlrd. litų! Tiesa, ne vien pravalgyti, bet ir senesnėms skoloms atiduoti. Spalio 1 dienos duomenimis, centrinės valdžios skola siekia 43,446 mlrd. litų.

Kaups ir ateičiai

2014 metais Vyriausybės poreikis skolintis ankstesnei skolai grąžinti ir mažėjančiam biudžeto deficitui finansuoti yra apie 8,1 mlrd. litų. Papildomai Vyriausybė, vykdydama skolos valdymo strategiją, skolinsis iki 3,5 mlrd. litų, siekdama iš anksto sukaupti lėšų euroobligacijų emisijai 2015 metų pradžioje išpirkti. Bendra prognozuojama Vyriausybės skolinimosi suma 2014 metais - apie 11,6 mlrd. litų.

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2014 metų pabaigoje sudarys apie 39,8 proc. BVP, jeigu neįskaitytume išankstinio lėšų euroobligacijų emisijai vėlesniais metais išpirkti kaupimo skolinantis, ir šis skolos lygis, nepaisant vis dar esančio, nors mažėjančio biudžeto deficito, išliks panašus, palyginti su prognozuojamu skolos lygiu 2013 metams (39,7 proc. BVP). Valdžios sektoriaus skolos prognozė 2014 metams įskaitant išankstinį skolinimąsi ir lėšų kaupimą 2015 metų euroobligacijų emisijai išpirkti - 42,5 proc. BVP. Milijardą pravalgysime

Didelę lėšų dalį 2014 metais planuojama pasiskolinti užsienio rinkoje. Skolinantis užsienio rinkoje, numatoma išleisti obligacijų už 6,4 mlrd. litų. Investiciniams projektams finansuoti planuojama skolintis ir iš tarptautinių finansų institucijų - apie 0,6 mlrd. litų.


Didžiausia lėšų dalis 2014 metais bus skirta skolai grąžinti - prognozuojama apie 5,6 mlrd. litų, iš jų užsienio skolai grąžinti bus skirta apie 1,9 mlrd. litų. Kita didelė lėšų dalis, kaip jau minėta, 2014 metais bus skirta sukaupti lėšoms euroobligacijų emisijai 2015 metų sausio mėnesį išpirkti - apie 3,5 mlrd. litų.

2014 metais socialinio draudimo fondų sektoriaus biudžeto deficitui finansuoti bus skirta 1,5 mlrd. litų, o šio sektoriaus skolai perfinansuoti - dar apie 0,7 mlrd. litų.

Valstybės biudžeto deficitui finansuoti numatoma skirti apie 1,1 mlrd. litų, kitiems įstatymų numatytiems tikslams finansuoti - 0,1 mlrd. litų (perskolinimas kitiems valdžios sektoriui priskiriamiems subjektams ES lėšomis įgyvendinamiems investiciniams projektams finansuoti ir kt.).

Tolimesni planai

„Respublika“ susipažino ir su tolimesniais Vyriausybės planais valstybės skolos mažinimo klausimais bei didžiausiais laukiančiais įsipareigojimais. Štai 2015-aisiais teks išpirkti 2009 m. išleistą 1,5 mlrd. JAV dolerių (dabartiniu kursu - 3,87 mlrd. litų) vertės euroobligacijų emisiją.

2016 m. bus išperkama 2005 m. išleista 600 mln. eurų (2,07 mlrd. litų) ir 2006 m. papildyta (400 mln. eurų arba 1,381 mlrd. litų) euroobligacijų emisija, kurios bendra vertė - 1 mlrd. eurų (3,4528 mlrd. litų) 2017-aisiais teks išpirkti 2010 m. išleistą 750 mln. JAV dolerių (1,935 mlrd. litų) vertės euroobligacijų emisiją.

2018 m. bus išperkama 2007 m. išleista 600 mln. eurų (2,07 mlrd. litų) vertės euroobligacijų emisija. Užtat 2019 m. neplanuojama išpirkti didesnių obligacijų emisijų.

2020 m. bus išperkama 2010 m. išleista net 2 mlrd. JAV dolerių (5,16 mlrd. litų) vertės euroobligacijų emisija. Beje, skaičiai pateikiami remiantis 2013 m. valiutų kursu.

Audrius RUDYS, Ekonomistas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras:

- Valstybė kitais metais ir vėl skolinsis 11,6 mlrd. litų, iš jų apie pustrečio milijardo - valstybės ir „Sodros“ biudžetų deficitams dengti. Kada pagaliau liausimės skolintis ir imsime mažinti skolas?

- Iš esmės Lietuva toliau normaliai gyventi su tokiu visuomeninio sektoriaus išlaidų lygiu, koks yra dabar, nebegali. Ir seniai nebegali. O to pasekmė - ir didžiulė emigracija, nes socialinė infrastruktūra, gyvenimo kokybė ir visa kita yra daug žemesnio lygio nei valstybėse, į kurias emigruojama. Emigracijos viena iš priežasčių yra ir nepasitikėjimas valstybės valdymu. Valdžia esant dabartinei situacijai mažinti savo išlaidų negali, nes tada gyvenimo kokybė dar pablogėtų ir emigracijos mastai dar padidėtų. Tiesa, aš nemanau, kad pas mus gyvenimo kokybė labai bloga. Deja, daugelis mano kitaip. Mes pagal gyvenimo kokybę esame maždaug 45-i pasaulyje, tačiau kažkodėl orientuojamės ne į tuos, kurie yra 145-i, o į tuos, kurie yra 18-i, todėl žmonės ten ir traukia.

Vadinasi, mažinti valstybės išlaidas šiuo metu būtų pražūtinga. O tada kyla klausimas, iš kur tų pinigų imti. Paprastai valstybės turi tris kelius: skolintis, atsispausdinti nepadengtų pinigų arba susirinkti daugiau pajamų. Mano nuomone, jei neįmanoma mažinti išlaidas, jei neverta didinti valstybės skolą, lieka išeitis didinti mokesčius. Bet visos valdžios tą daryti bijo, nes mūsų žmonės nesupranta, kad socialinis gyvenimo lygis priklauso nuo to, kiek moki mokesčių. Kuo mažesnės žmogaus pajamos, tuo labiau jo gyvenimo lygis priklauso nuo to, kokio dydžio yra mokesčiai ir valstybės pajamos. Kuo žmogus uždirba daugiau, tuo jo padėtis nuo valstybės pajamų mažiau priklauso. Vadinasi, tie, kurie uždirba daugiau, didesniais mokesčiais nesuinteresuoti. Todėl kapitalą valdantys, turtingi piliečiai moka veikti politikus, kad pelno ir kiti mokesčiai būtų tik mažinami.

Kalbu ne tik apie mokesčio tarifo didinimą, bet ir apie būtinybę geriau rinkti esamus mokesčius. Tol, kol Lietuva perskirstys 29 proc. BVP per mokesčius, mūsų gyvenimo lygis neaugs tiek, kiek turėtų. Antras dalykas - reikia keisti pačių mokesčių struktūrą: mažinti netiesioginių mokesčių lyginamąjį svorį valstybės pajamose ir didinti tiesioginių mokesčių svorį, pavyzdžiui, didinant pelno mokestį.

- Lietuva kasmet planuoja vis didesnes biudžeto išlaidas. Pavyzdžiui, 2012-aisiais jos siekė 25,76 mlrd. litų, kitąmet planuojamos jau 26,88 mlrd. litų, nors tikimasi gauti tik 25,92 mlrd. litų pajamų. Jei ir išleisti planuotume tiek pat, kiek pernai, tai kitų metų biudžetas būtų net perteklinis. Kodėl vis didesnės išlaidos planuojamos?

- Per televiziją pilna įvairiausių pokalbių laidų, kurių metu žmonės skundžiasi: susirgo kas nors reta liga - valstybė neskiria pinigų gydymui, sulūžo mašina kelyje - valstybė neskiria pinigų Kauno duobėms užlyginti. Visi kalba apie tai, kad valstybėje trūksta pinigų. Tas laidas žiūri ir politikai, jie yra rinkėjų veikiami. Tačiau tie politikai atsakingi ir už lėšų šaltinius. Visada, žiūrėdamas tokias laidas, aš viduje protestuoju. Jei reikalauji pinigų, kai kažkoks tavo giminaitis serga nepagydoma liga, tai kodėl niekas nekalba apie tai, kad ne aukoti tiems žmonėms reikia, o prisidėti papildomu procentu mokesčių? Ir tada pinigų atsirastų ne tam vienam žmogui, o šimtams tūkstančių. Didelė dalis žmonių dėl procentu didesnio mokesčio beveik nepajustų jokio gyvenimo pablogėjimo, o kurie varto kapitalą - iš viso nieko nepajustų. Bet visi iš principo šaukia, kad mokesčių nereikia didinti, ir kartu šaukia, kad valstybei trūksta pinigų. Nėra solidarumo visuomenėje.

- Politikai, kalbėdami apie žmones, jaučiančius polinkį skolintis, mėgsta pamokslauti: nesiskolinkite tam, kad grąžintumėte kitas skolas, neimkite greitųjų kreditų, nes prasiskolinsite. Bet ar pati valstybė iš principo ne taip elgiasi?

- Normalios šeimos, jei jų pajamos nedidėja, neplanuoja ir didesnių išlaidų. Bet yra tokių, kurie bėga greitųjų kreditų. Ekonomiškai toks elgesys nepaaiškinamas, nebent tik psichologiškai. Taip ir su valstybės skolos didinimu - ekonomiškai to paaiškinti neįmanoma. Juk visiems prasiskolinusių valstybių ateitis yra aiški: tada iš šalies su jomis daroma, kas tik norima daryti. Kaip su Graikija. Galbūt Graikijai nelabai norisi pardavinėti valstybines įmones. Bet kai prasiskolino - turi klausyti to, ką jai liepia. Mūsų skolos didėjimas veda prie to paties.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“

Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com
Our website is protected by DMC Firewall!