LR ITĮPSŠią savaitę kreiptasi Vidaus reikalų įstaigų vadovus, kuriuose siūloma peržiūrėti Lietuvos policijos įstaigų darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir imtis priemonių, kad pareigūnams būtų kompensuota už jų perdirbtą darbą.

Tokia informacija pateikta LR ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos tinklapyje. Pranešime sakoma, kad ilgą laiką VRM ir Kalėjimų departamento įstaigų vadovai netinkamai taikė teisės normas, reguliuojančias darbo laiko apskaitą. Bemaž ketverius metus įstaigų vadovai vietoje 40 valandų, versdavo pareigūnus kiekvieną savaitę dirbti po 48 valandas arba dar ilgiau.

Informuojama, kad tokius vadovų veiksmus laimino tiek VSAT vadas, Lietuvos policijos generalinis komisaras, Vadovybės apsaugos departamento direktorius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas savo įsakymais. Antai,  Lietuvos policijos generalinis komisaras, pasirašydamas 2005 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 5-V-294, kuriuo keitė budėtojų dalių darbo instrukciją įteisino pataisą, kuri buvo vėliau taikoma ne tik budėtojų dalyse dirbantiems pareigūnams, bet visiems policijos padaliniams. Šia pataisa  buvo leista įstaigų vadovams nustatyti ilgesnę, nei 40 valandų darbo savaitę. Profesinės sąjungos žiniomis VSAT įstaigose tokia tvarka buvo įteisinta dar anksčiau – 2003 metais.

Administraciniai teismai išnagrinėjo tokią praktiką ir pripažino ją neteisėta: 2007 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį Nr. A17–737/2007 byloje dėl neišmokėtų sumų už viršvalandinį darbą priteisimo. Teismas akcentavo, jog: „ 40 val. darbo laikas per savaitę - bendroji darbo laiko norma per savaitę. Tačiau įstatymų leidėjas, suteikia teisę darbdaviui atitinkamiems pareigūnams nustatyti ir kitokią savaitės darbo laiko normą, kuri neturi viršyti 48 val. per savaitę. Pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, kaip nurodyta Statuto 29 straipsnio 3 dalyje, nelaikomas viršvalandiniu. Ši nuostata nėra aiškintina siaurąja prasme, atskirai nuo kitų teisės normų, reguliuojančių viršvalandinį darbą ir nėra besąlygiškai pripažintina, kad kiekvieną savaitę atitinkamų pareigūnų dirbtas darbo laikas daugiau kaip 40 val. bet ne daugiau 48 val. per savaitę neviršvalandinis.“ Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad suminės darbo laiko apskaitos atveju bendro darbo laiko trukmė apskaitiniu laikotarpiu apskaičiuojama 40 darbo valandų ( darbo laiko per savaitę ) dauginant iš apskaitinio laikotarpio savaičių skaičiaus, taip nustatant bendrą darbo laiko trukmę. Laikas viršijant šią normą – viršvalandinis darbas. Teisės aktais nėra draudžiama per savaitę dirbti 48 valandas ir toks darbas nėra laikomas viršvalandiniu, bet dirbant visą apskaitinį laikotarpį darbo laikas turi išsilyginti taip, kad jis neviršytų bendro darbo laiko trukmės, t. y ., jei pavyzdžiui, dvi savaites dirbama po 48 valandas, negalima tokia situacija, kad kitas dvi savaites taip pat būtų dirbama po 48 valandas. Teismas pažymėjo: „ Jei buvo dirbtas viršvalandinis darbas už jį ir turi būti apmokama arba kitaip teisingai kompensuojama.“

Profesinių sąjungų vertinimu, jei bus nuspręsta pareigūnų teises ginti teismuose, tokie procesai būtų didžiausi savo apimtimi po tų, kurie vyko 2003-2005 metais, kuomet dėl indeksavimo koeficiento teismuose bylinėjosi tūkstančiai pareigūnų. Tuokart  nuo dar didesnio skundų antplūdžio pavyko išvengti tik tuomet, kai Vyriausybė priėmė sprendimą  nesumokėtą darbo užmokesčio dalį valstybės tarnautojams ir pareigūnams išmokėti iš valstybės biudžeto. Teismui priėmus teigiamą sprendimą, o ginčo nepavykus išspręsti taikiai, bendra pareigūnų ieškinių įskaitant delspinigius, suma gali siekti iki 50 mln. litų (nuo 1 tūkst. iki 3tūkst. litų vienam pareigūnui).

Our website is protected by DMC Firewall!