See other templatesSee other templates

{datsopic:733 left}   Balandžio 28 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybėje įvyko pareigūnų profesinių sąjungų atstovų susitikimas su Premjero patarėja socialiniais klausimais assoc. prof. dr. Egle Stonkute. Pokalbio metu buvo aptarti svarbūs visai Lietuvos statutinių valstybės tarnautojų bendruomenei socialinės partnerystės klausimai. Profesines sąjungas susitikime atstovavo Vytautas Bakas - Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas, Martynas Austys - Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo teisininkas, Jūrius Bruklys - Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo tarybos pirmininkas.

    Pareigūnų atstovai atkreipė Premjero patarėjos dėmesį, kad valstybės tarnybos įstatymo 5(1) straipsnio 2 d. nurodyta, kad šakos kolektyvinė sutartis - tai profesinių sąjungų ir Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų susitarimas. Pagal dabartinę teisinę situaciją šakinės kolektyvinės sutarties valstybės tarnyboje šalis gali būti tik pati Vyriausybė (institucijos nėra eksplicitiškai įgaliotos sudaryti tokias sutartis). Todėl profesinės sąjungos mano, kad tikslinga tokią situaciją keisti ir įgalioti pagrindines valstybės institucijas sudaryti šakines kolektyvines sutartis.

    Atsižvelgiant į tai, kad skirtingos institucijos paprastai turi savo veiklos specifiką, profesinės sąjungos siūlo jog Vyriausybė turėtų įgalioti visos valstybės mastu veikiančių įstaigų vadovus sudaryti šakines kolektyvines sutartis (pvz. centrinių vidaus reikalų įstaigų vadovus, muitinės departamento, valstybinės mokesčių inspekcijos, kalėjimų departamento ir kitų valstybės tarnybos pagrindais sukurtų įstaigų vadovus).

    Taip pat buvo kalbama apie tai, jog valstybės tarnybos įstatymo 5(1) straipsnio 2 d. taip pat nurodyta, jog šakinė kolektyvinė sutartis yra "[...] rašytinis susitarimas, kuris nustato visų vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas." Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nėra šakinių kolektyvinių derybų tradicijų, taip pat į tai, kad valstybės tarnybos santykiai yra iš esmės administracinės teisės santykiai, o valstybės institucijos turi tam tikra prasme ribotą kompetenciją (galima tik tai, kas leistina), siūlytina bent minimaliai detalizuoti šias normas: Vyriausybė galėtų suteikdama įgaliojimus aiškiau apibrėžti ribas, kuriose valstybės institucijų vadovai galėtų derėtis - t.y. tiksliau suformuluoti pačios kolektyvinės sutarties dalyką.

    Profesinių sąjungų atstovai pabrėžė, jog kitas ne mažiau svarbus aspektas yra tai, kad Lietuvos teisėje nėra reglamentuota su kuo privalo derėtis darbdaviai dėl šakinės kolektyvinės sutarties: t.y. ar Vyriausybė (ar jos įgaliotos institucijos) privalo derėtis dėl šakinės kolektyvinės sutarties su darbuotojų organizacijomis. Tokia teisinė situacija sudaro galimybę atsisakyti pradėti derybas motyvuojant abstrakčiais argumentais, nepagrįstais teise (privačiame sektoriuje faktorius skatinantis derėtis yra streiko grėsmė), todėl manytina, kad būtų tikslinga siūlyti keisti Valstybės tarnybos įstatymą (arba pildyti specialiuosius įstatymus) ir jame nustatyti atstovavimo kriterijus šakinei kolektyvinei sutarčiai - t.y. kokios darbuotojų organizacijos pripažįstamos tinkamais subjektais šakinei kolektyvinei sutarčiai. Tai ypatingai aktualu tose šakose, kuriose yra ribojamos darbuotojų teisių gynimo priemonės (pvz. yra draudimas streikuoti).

    Premjero patarėja dr.E.Stonkutė aptariamas problemas įvardijo svarbiomis ir patikimo pareigūnų atstovus, jog atkreips Vyriausybės vadovo dėmesį į jų sprendimo aktualumą tolimesniai socialinio dialogo plėtrai.

MDPS inf.
{datsopic:732 left}{datsopic:734 left}{datsopic:735 left}
Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com
DMC Firewall is a Joomla Security extension!