See other templatesSee other templates

ImageMokslininkai, specialistai jau eilę metų kalbėjo apie kilsiančias ekonomines socialines problemas, uždarius Ignalinos atominės elektrinės II bloką 2009 m. gruodžio mėnesį.


    Buvo surengtas ne vienas specialistų renginys, tarptautinė konferencija. 2005 m. vasarą Seime buvo įregistruotas įstatymo projektas dėl Ignalinos atominės elektrinės antro bloko darbo pratęsimo. Toks įstatymas įpareigotų Vyriausybę kreiptis į Briuselį ir derėtis su Europos Komisija šiuo klausimu. Tuo metu inicijuoti referendumą nebuvo prasmės. Tačiau 2007 m. Seimo pavasario sesijos metu po dviejų metų svarstymų šis įstatymas netikėtai buvo atmestas ir skubiai priimtas kitas – dėl naujos atominės elektrinės statybos, pradžioje pavadintas „trigalvio slibino“ vardu, vėliau pervadinto į „Leo LT“. Tuo metu premjeras žadėjo, kad nuo spalio mėnesio bus suformuota derybinė grupė ir paskirtas derybininkas derėtis su EK dėl IAE II bloko darbo pratęsimo. Po kurio laiko paaiškėjus, kad pažadai nevykdomi, Socialdemokratų sąjunga pradėjo iniciatyvą, kad pati tauta referendumo keliu įpareigotų Lietuvos valdžią tai daryti. Tokia pozicija buvo išreikšta 2007 m. gruodžio 4 d. LSDS valdybos posėdyje ir paskelbta viešai. Suprasdama, kad referendumas turi tapti pilietine visos visuomenės iniciatyva, Socialdemokratų sąjunga kreipėsi į pilietines, visuomenines, profsąjungų organizacijas, partijas, pavienius piliečius tapti šios iniciatyvos dalyviais. Į šį kreipimąsi buvo atsišaukta ir 2008 m. vasario 15 d. Vyriausiajai rinkimų komisijai įteiktas 25 asmenų iniciatyvinės grupės prašymas įregistruoti iniciatyvą. Vyriausioji rinkimų komisija savo posėdyje 2008 kovo 3 d. įregistravo jau pasipildžiusią 36 asmenų iniciatyvinę grupę. Tuo metu iš politinių partijų prie iniciatyvos prisijungė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis.

Kodėl referendumas privalomasis?

    Šis referendumas yra privalomasis. Tai reiškia, jog sprendimai, kurie bus priimti balsuojant referendume, bus privalomi vykdyti taip, kaip jie suformuluoti. Pagal LR Konstituciją net Prezidentas neturi veto teisės tiems tautos sprendimams, kurie priimami privalomuoju referendumu. Tokiu atveju piliečių valia vykdoma besąlygiškai. Tauta įpareigoja Lietuvos valdžią kreiptis į Briuselį ir derėtis dėl IAE II bloko pratęsimo. Tačiau tai nėra įpareigojimas Europos Komisijai. Kita vertus, žinant ES šalių mentalitetą bei patirtį, kiekvienos valstybės piliečių išreikšta valia yra svarus ir svarbus argumentas priimant sprendimus Europos šalių bendrijos institucijose.

    Turime įsisąmoninti, kad Europos Sąjunga nėra Tarybų Sąjunga. Su ES galima ir kalbėtis ir derėtis.

Kodėl reikalingas būtent referendumas, o nepakanka peticijos ar atitinkamo įstatymo, priimto Seime?

    1. Eurpos Sąjungos bendrija labai gerbia tautos valią bei apsisprendimą. Tokių pavyzdžių ES yra ne vienas. Pavyzdžiui, Grenlandijos atvejis, kuomet ES nustačius žuvies kvotas tauta išreiškė kitokią valią, Europos Komisija peržiūrėjo sutartį ir suteikė Grenlandijai, esančiai Danijos sudėtyje, atskirą statusą. Nežiūrint to, Grenlandijos biudžetas beveik 50 proc. visų lėšų iki šiol gauna iš Europos Sąjungos.

    2. Lietuva savo narystę ES patvirtino referendumu, todėl svarbu, kad kitas sprendimas būtų lygiasvoris. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuva referendume balsavo pasisakydama už narystę Europos Sąjungoje, bet ne už sutartis dėl stojimo ir tas sąlygas, kuriomis Lietuva tapo ES nare.

    3. Analogiškas įstatymas Seime buvo iniciuotas 2005 m. ir po dvejus metus užtrukusių svarstymų priimtas nebuvo. Tokiu būdu buvo tik sugaištas laikas, kuris galėjo būti panaudotas deryboms su EK. Be to įstatymas – ne visos tautos valia ir jo argumentacinis svoris už valstybės ribų menkesnis.

    4. Matome akivaizdų valdžios, Vyriausybės, premjero neveiksnumą, nenorą, vilkinimą kreiptis į EK ir pradėti derybas. Net ir derybininko paieška ir jo paskyrimas yra nesuprantamas ir nepateisinamas, nes derėtis būtina aukščiausiu lygiu. Tai turi daryti aukščiausi ir kompetentingiausi šalies pareigūnai. Dar blogiau, kuomet derybininku paskiriamas asmuo pats netiki savo sėkme bei žada daugiau kalbėtis apie kitus dalykus. Todėl piliečiai ne tik įpareigotų valdžią, bet ir pasakytų ką jį privalo daryti.

Pagrindinės ekonominės, socialinės, politinės problemos uždarius IAE.


    Elektros energijos kaina uždarius IAE II bloką 2009-12-31 staigiai šoktels iki 60-80 ct už 1 kWh, kai kurių specialistų nuomone gali padidėti net iki 1 Lt. Daugumai elektros energijos vartotojų tai taps nepakeliama našta, didės produktų kainos, pramonė, verslas taps nekonkurencingas pasaulio rinkose.

    Prarasim specialistus.

    Tapsim absoliučiai priklausomi nuo Rusijos energetikos resursų ir jos malonės.

    Maksimaliai naudojant kitus Lietuvos elektros energijos gavybos šaltinius susidursime su kitais Europos Sąjungos reikalavimais: dėl taršos, šiluminio efekto didinimo ir t.t.

    LR Vyriausybė nepasiruošė IAE uždarymui: nepastatytos dujų saugyklos, mūsų šalies dujotiekis nėra pajėgus priimti beveik dvigubai didesnio kiekio dujų, kurių reikės norint pasigaminti elektros energijos Elektrėnuose, nėra ilgalaikių sutarčių su Rusija dėl papildomo dujų kiekio ar mazuto Elektrėnams ir pan., jau neminint nenutiestų elektros tiltų į vakarus.

Ignalinos AE sauga

    Po to, kai Ignalinos AE buvo perduota Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, elektrinė vienintelė iš visų AE su RBMK reaktoriais tapo atvira Vakarų specialistams, kurių pagalba atlikta daugelis jėgainės saugos įvertinimo studijų.

    Ignalinos AE ypatinga tuo, kad apie ją buvo atlikta daugiausia išsamių tarptautinių studijų, kuriose buvo tiriami jėgainės projektiniai parametrai bei jos rizikos lygis.

    Viena pagrindinių saugos analizės ataskaitos išvadų – nė viena nagrinėta saugos problema nereikalauja neatidėliotino Ignalinos AE uždarymo.

    Visos rekomenduotos saugos pagerinimo priemonės, taip pat ir antra nepriklausoma reaktoriaus stabdymo sistema yra įdiegtos Ignalinos AE antrame bloke.

    Sunkiųjų avarijų valdymo priemonės ir procedūros yra įdiegtos Ignalinos AE antrame bloke.

Ignalinos AE tikimybinis įvertinimas.

    Rizikos kriterijai pastatytoms (naujai statomoms) AE:

-Aktyviosios zonos pažeidimo tikimybė neturi viršyti 10-4/10-5

-Didelio radioaktyvumo išmetimo tikimybė neturi viršyti 10-5/10-7.

    Ignalinos AE II bloko rizikos rodikliai:

-Aktyviosios zonos pažeidimo tikimybė – 4x10-6

-Didelio radioaktyvumo išmetimo tikimybė – 10-6.

Išvada: galimybei pratęsti Ignalinos AE eksploatavimą sauga problemų nekelia.

(Šaltinis – Lietuvos energetikos institutas)

Kas priešinasi kreipimuisi į Europos Komisiją dėl IAE II bloko darbo pratęsimo?


    Verslo grupės, bendradarbiaujančios su Rusijos energetinėmis struktūromis ar jas atstovaujančios Lietuvoje.

    Su „Leo LT“ projektu susiję politikai, partijos,verslas.

    Žiniasklaida, kurios savininkai ar atstovai paminėti 1 ir 2 punkte.

    Lietuvos atstovai dirbantys Briuselio institucijose ir gaunantys solidžius atlyginimus.

Kodėl valdžia, Vyriausybė vengia derybų su EK ir iki šiol jų nepradėjo?

    Dabartiniams valdžios atstovams svarbiau yra privatūs, merkantiliniai, o ne valstybės ir piliečių interesai.

    Savarankiško mąstymo stoka, bei giliai įsišaknijęs sovietinis mentalitetas: anksčiau aklas nuolankumas Maskvai ir jos direktyvų vykdymas, dabar – Briuseliui. Valdžia ir Vyriausybė neturi derybinių gebėjimų.

    Blaškytis, išsisukinėti, apgaudinėti tautą verčia ir 2007 m. į Briuselį Vyriausybės nusiųsta studija, kurioje EK informuojama, kad uždarius Ignalinos atominės elektrinės II bloką Lietuva energetinių problemų nepatirs.

Kiti pastebėjimai

    Pagal protokolą Nr. 4 dėl Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje, Lietuva turi teisę kreiptis šiuo klausimu į EK ir derėtis.

    Plačiai komentuotas EK pirmininko J.M.Barroso komentaras visiškai nesusijęs su referendumo dėl IAE II bloko darbo pratęsimo idėja įpareigoti valdžią derėtis su Europos Komisija minėtu klausimu. J.M.Barroso kalbėjo apie galimas sankcijas Lietuvai jei ji elgsis savavališkai.

    Nekalbama apie elektrinės neuždarymą, o tik laikiną jos darbo pratęsimą, vykdant įsipareigojimus ir lėšas, skirtas uždarymui, naudojant pagal paskirtį.

    Neigiamų pasekmių referendumas sukelti negali, nes pačiu blogiausiu ir pesimistiškiausiu atveju viskas liks kaip buvę – Ignalinos atominę 2009 m. gruodžio 31 d. teks sustabdyti, o kaip bus tuomet, telieka tik pasiūlyti šį tekstą skaityti nuo pradžių.

Nuomonių skiltis

Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com
Our website is protected by DMC Firewall!