See other templatesSee other templates

Analizės

Supratau, kad LLRI prezidentas Ž.Šilėnas savo straipsniu Delfi.lt tinklapyje sureagavo į mano išsakytas mintis dėl užsieniečių atsivežimo taisyklių liberalizavimo ir tokio Lietuvos pramoninkų konfederacijos siekio. Iš LLRI prezidento lūpų vėl girdėti tas pat virkavimas dėl „sudėtingų, varginančių ir ilgų procedūrų. Ir nesvarbu ar tu baltarusis, ar amerikietis“. Argi reikia aimanuoti dėl to, kad Lietuva palengva tampa vis labiau panašesnė į tikrą ES valstybę? Gal, LLRI norėtų, kad ji pavirstų praeinamuoju kiemu?

Buvau apkaltintas tokio „biurokratizmo“ gynimu, „pasenusiomis klišėmis, stereotipais ir į paviršių prasimušančiomis nacionalistinėmis – socialistinėmis aliuzijomis“. Ką gi, skolą grąžinu ta pačia valiuta: propaguodamas savo ideologiją, LLRI niekada neatstovavo Lietuvos valstybės interesams. LLRI iš principo yra bet kurios valstybės priešas, atstovaujantis ir pataikaujantis tik tarptautiniam kapitalui. Tai XXI amžiaus naujos kokybės internacionalizmas, kuriam suteiktas globalizmo pavadinimas. Pagal savo ideologiją LLRI atstovauja kraštutinei dešiniajai politikos srovei, propaguojančiai ekstremistinį laukinį ekonominį liberalizmą. Jo atstovai puikiai sugeba „įsitrinti“ į valstybės aparatą (kaip samdomi „ekspertai“) ir dalyvaujant įvairiose darbo grupėse kenkti valstybei („Sodra“, privatūs pensiniai fondai, darbo įstatymų liberalizavimas, valstybės funkcijų privatizavimas, mokamos sveikatos apsaugos paslaugos, švietimas, o gatvėmis viešai traukiamas „mokesčių akmuo“, kaskart tarsi kokiu gyvybės balzamu pagirdantis šešėlinę ekonomiką ir dar daug daug kitų dalykų). Ir baigdamas šią temą dar norėčiau paklausti: o iš kokių lėšų yra apmokami šios penktosios kolonos žygiuotojai – ar ne mokesčių mokėtojų? Tai būkit lojalūs savo darbdaviui. Kokį pavyzdį rodote kitiems?

ImageApie Norvegiją sklando stereotipas, kad ši gerai gyvenanti, nes esą turi daug gamtos išteklių, tačiau tai netiesa, - sakė neseniai Lietuvoje viešėjusi didžiausios ir nuolat augančios Norvegijos viešojo sektoriaus darbuotojų profesinės sąjungos Fagforbundet atstovė Anne K Grimsrud.

Pasak jos, žmonės ten gerai gyvena dėl to, kad dar prieš atrandant naftą šalis jau buvo socialiai orientuota dėl įdiegtų socialinio dialogo principų, ką, beje, padaryti toli gražu nebuvo lengva. Bet būtent dėl to, iš naftos gavybos gaunamos lėšos nusėda ne keliose kišenėse, o naudojamos visuomenės labui.

Už socialinį modelį teko pakovoti

Fagforbundet projektų vadovė A. K Grimsrud papasakojo apie situaciją Norvegijoje, supažindino su savo atstovaujamos profesinės sąjungos veikla. Anot jos, dar prieš 100 metų Norvegija buvo viena iš skurdžiausių Europos šalių. 1905 ji tapo nepriklausoma, o ketvirtasis praeito amžiaus dešimtmetis buvo pažymėtas gana smurtingais konfliktais: streikais, lokautais ir pan.

Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje per pastaruosius trejus metus kyšininkavimo sumažėjo, bet lietuviai vis dar kyšininkauja daugiausia Europos Sąjungoje (ES).

Remiantis atliktu tyrimu, 26 proc. Lietuvos gyventojų pripažino per pastaruosius metus davę kyšį bent vienam iš aštuonių viešųjų paslaugų teikėjų: švietimo sektoriaus, teismų, sveikatos apsaugos, policijos, registravimo ir leidimų išdavimo tarnyboms, komunalinių paslaugų teikimo įmonėms, mokesčių (TAX) arba žemėtvarkos institucijoms.

Iš šešiolikos apklausoje tirtų institucijų Lietuvos muitinės užimama pozicija yra priešpaskutinė – penkiolikta. Šie duomenys teikia optimizmo, nes sudaro tik 6 proc. ir korupcijos reitinguose žymiai nusileidžia liūdnai pagarsėjusių Lietuvos teismų kyšininkavimo reitingui – 42 proc., bei kitų institucijų korupcijos lygiui: policijos – 38 proc., teisėsaugos (STT, FNTT, VSD ir pan.) – 20 proc., vyriausybės – 17 proc., prokuratūros – 8 proc. Net švietimo sistema pagal labiausiai korumpuotos institucijos vertinimus pusantro karto lenkia muitines – 9 proc.

 Birželio 29 d. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas paskelbė verdiktą administracinėje byloje dėl teisiamųjų Lietuvos nepriklausomybės signatarų Bronislovo Genzelio, Romualdo Ozolo ir visuomenininko Alvydo Medalinsko. Juos policija kaltino už neva neteisėtai surengtą kovo 17 d. mitingą Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje.

Teismas nustatė, kad signatarai Susirinkimų įstatymo nepažeidė ir tinkamai naudojosi Konstitucijoje bei Susirinkimų įstatyme numatytomis laisvėmis ir teisėmis.

Teisiamuosius gynę advokatai ir Lietuvos žmogaus teisių asociacija įrodė, kad įstatymą pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir policijos atstovai, pademonstruodami visišką nekompetenciją ir nepagarbą Lietuvos piliečiams.

Žmogaus teisės ir laisvės nėra valdžios nuosavybė

Jos apibrėžtos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurioje nurodyta, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Valdžia gali riboti šią piliečių teisę tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves (LR Konstitucijos 36 str.)

Pora vaizdelių, kaip sakoma, iš gyvenimo. Gegužės pradžioje Šalčininkų rajone pasieniečiai 8 km persekiojo automobilį „Chrysler Voyager“, kuriuo, pasirodo, gabenta 19 tūkst. pakelių baltarusiškų rūkalų. Matydamas, kad pasprukti nepavyks, vairuotojas pasuko prie miško. Gaudynės ten ir baigėsi. Prie girininkijos paliktame „Chrysler Voyager“ pareigūnai aptiko 38 dėžes, arba 19 tūkst. pakelių cigarečių „Fest“ su baltarusiškomis banderolėmis. Tokio krovinio vertė, skaičiuojant pagal Lietuvoje galiojančią muitinio vertinimo metodiką, yra 135 tūkst. litų.

Kelias dienas prieš tai pareigūnai Šalčininkų rajone 20 km persekiojo automobilį „Mitsubishi Pajero“. Visureigyje pasieniečiai rado daugiau kaip 23 tūkst. pakelių baltarusiškų cigarečių, kurių vertė – 175 tūkst. litų. Tiesa, šiuo automobiliu mėginusį bėgti Vilniaus rajono gyventoją sulaikyti pavyko.

ES
ES
Kovo 16 dieną Kauno teritorinės muitinės pareigūnų delegacija Lenkijoje susitiko su šios šalies muitinės pareigūnais. Susitikimo metu Kuznicos pasienio poste aptarti aktualūs muitinės tikrinimo organizavimo ir techninio aprūpinimo klausimai. Aptarime nagrinėtos šios temos:

1. Lengvųjų automobilių dujų balionų bei kuro bakų fizinis tikrinimas, jį reglamentuojančios tvarkos, susiję susitarimai su kitomis organizacijomis ar ūkio subjektais.
2. Lengvųjų automobilių dujų balionų bei kuro bakų bei tikrinamų pavojingų (sprogių, nuodingų) prekių fizinio tikrinimo organizavimas.
3. Poste naudojama tikrinimo įranga.

Kuznicos kelio postas užima 17,5 ha ploto ir jame vykdoma iš ir į Lenkijos Respubliką vykstančių autobusų, lengvųjų ir krovininių transporto priemonių ir jais vykstančių asmenų kontrolė. Kuznicos kelio posto viršininko pavaduotojas Leon Szoka paminėjo, kad poste dirba 186 muitinės pareigūnai (26-30 vienoje pamainoje) tačiau planuojama padidinti pareigūnų skaičių, kad vienoje pamainoje dirbtų iki 40 muitinės pareigūnų. Leon Szoka akcentavo, kad pamainos dirba po 12 darbo valandų, į darbo vietas pareigūnus paskirsto kompiuterinė sistema. Ši sistema pareigūnus į darbo vietas paskirsto įvertindama kiekvienam pareigūnui priskirtas (atsižvelgiant į kvalifikaciją, patirtį, laipsnį) veiklos sritis (specializaciją).

Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com
DMC Firewall is developed by Dean Marshall Consultancy Ltd