Daugiau nei pusė darbuotojų sutiktų dirbti prastos reputacijos įmonėje tik tuomet, jei būtų mokamas didesnis atlyginimas, parodė „Tęstinių mokymų centro“ užsakytas tyrimas. Savo ruožtu darbo skelbimų portalo cv.lt analitikė Jolita Mažeikienė pažymi, kad tai, kaip apie darbovietę atsiliepiama rinkoje, svarbu visų sričių kandidatams, tačiau tikrai ne visi gali rinktis.

Atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo 500 respondentų iš Vilniaus ir Kauno, paaiškėjo, kad daugiau nei pusė darbuotojų sutiktų dirbti prastos reputacijos įmonėje tik tuomet, jei būtų mokamas didesnis atlyginimas.

Darbdavio reputacija yra vienas iš pagrindinių kriterijų pasirenkant darbdavį. Tai, kaip apie darbovietę atsiliepiama rinkoje, vertina visų sričių kandidatai, tačiau tikrai ne visi gali rinktis.

Lygiai taip pat ir darbdaviai. Tie, kurie nesirūpina savo kaip patrauklaus darbdavio įvaizdžiu, neretai turi tenkintis žemesnės kvalifikacijos darbuotojais arba samdyti gerus specialistus ir jiems mokėti kur kas didesnį atlygį nei įmonėse, turinčiose gerą reputaciją“, – kalba J. Mažeikienė.

Specialistai renkasi žinomą įmonę

Darbdavio reputacija rinkoje priklauso nuo to, kokia informacija apie įmones dalijasi darbuotojai, kokios informacijos galima rasti viešoje erdvėje“, – įsitikinęs „Tęstinių mokymų centro“ treneris ir ryšių su visuomene ekspertas Arūnas Armalis.

Pasak jo, būtent įmonės įvaizdis lemia žmonių norą joje įsidarbinti, į geros reputacijos bendrovę dažniau kreipiasi talentingi ir išsilavinę žmonės.


„Darbdaviai, turintys gerą ir žinomą vardą, būsimų darbuotojų dėmesio sulaukia net nepateikę darbo skelbimo. Jeigu įmonė yra mažai žinoma, tuomet jai reikia skirti daug pinigų tam, kad pasiektų potencialius darbuotojus: pirkti skelbimus, samdyti personalo atrankos bendroves arba patiems daug laiko skirti pokalbiams ir atrankoms“, – pasakoja ryšių su visuomene ekspertas.

Pasak J. Mažeikienės, pastebima, kad vis daugiau Lietuvos darbdavių pradeda daugiau dėmesio savo, kaip darbdavio, įvaizdžiui formuoti. Tai daryti skatina gerų specialistų trūkumas, nes būtent jie rinkdamiesi darbdavį labiausiai vertina jo reputaciją.

Neigiamą įvaizdį kuria ir informacijos trūkumas

Darbo skelbimų portalo cv.lt kasmet organizuojami geidžiamiausio darbdavio rinkimai rodo, kad už darbdavius balsuojantys įvairių sričių specialistai savo pasirinkimą pirmiausia grindžia ir darbdavio reputaciją vertina remdamiesi savo ir artimų žmonių patirtimi.

Tačiau kai informacijos apie darbdavį neturi draugai ir artimieji, aštuoni iš dešimties potencialių kandidatų informacijos apie būsimą darbdavį ieško internete, parodė „Tęstinių mokymų centro“ tyrimas.

„Darbdaviams reikia išmokti pasižiūrėti į save iš šalies. Tai labai sudėtinga, nes atrodo, kad viskas sklandžiai veikia, klientų yra, darbuotojai ištikimai dirba ne vienerius metus. Tačiau norint pritraukti naujų darbuotojų, reikia daug daugiau pastangų skirti išorinei komunikacijai, o norint juos išlaikyti – vidinei“, – teigia A. Armalis.

Anot pašnekovo, neigiamas įmonės įvaizdis suformuojamas labai paprastai, ypač šiais laikais, kai informacija sklinda žaibiškai. Kai žinių apie įmonę trūksta, patikėti kuriamomis legendomis labai lengva.

„Suvaldyti šį procesą galima turint aiškią ir sistemingą darbdavio įvaizdžio strategiją. Įmonės reputaciją formuoja ne tik reklama ar kita viešoji komunikacija. Siekiant geros reputacijos, reikia rūpintis organizacine kultūra, vidine komunikacija. Patenkinti darbuotojai neskleis neigiamos informacijos apie įmonę“, – pabrėžia ryšių su visuomene ekspertas.

Jaunesni specialistai tikėtųsi didesnio atlyginimo

Darbdavio reputacijos svarbą, jį renkantis, skirtingo amžiaus specialistai vertina nevienodai. Tyrimo duomenys rodo, kad daugiau nei 50-ies metų sulaukusiems darbuotojams keičiant darbo vietą, bloga reputacija įtakos sprendimui beveik neturėtų.

Tačiau 25–35 metų specialistai rimtai apsvarstytų pasiūlymą dirbti neaiškios reputacijos įmonėje. Tyrimas atskleidė, kad septyni iš dešimties šios amžiaus grupės darbuotojų pasiūlymo neatsisakytų tik tuomet, jei darbdavys siūlytų didesnį finansinį atlygį.

„Tikra tiesa, kad geidžiamiausi darbdaviai neretai moka mažesnius atlyginimus, palyginti su tais, kurių reputacija yra prasta. Žmonės sutinka dirbti už mažiau ten, kur yra vertinami, jaučiasi gerai ir juos papildomai motyvuoja nefinansinės priemonės“, – aiškina J. Mažeikienė.

Jai antrina ir A. Armalis, kuris priduria, kad apie gerą atmosferą darbe, kolegų, vadovo įvertinimus darbuotojai kalba su savo draugais, artimaisiais, rekomenduoja ieškantiems darbo. Tokiu būdu kuriama gera darbdavio reputacija.

Kokie darbuotojai gali rinktis

Nors darbdavio reputacija yra labai svarbi renkantis darbovietę, ne visi specialistai gali sau leisti rinktis. Sunkiausia yra tiems, kurių profesijos mažai paklausios dėl pertekliaus rinkoje. Tačiau tie specialistai, kurių trūksta, gali sau leisti „prabangą“ rinktis darbdavį ir pagal jo reputaciją.

„Darbo skelbimų portalo cv.lt duomenimis, informacinių technologijų (IT) srities specialistai yra vieni populiariausių darbo rinkoje, taip pat geidžiami geri pardavėjai, finansininkai, inžinieriai, technologai. Todėl galima drąsiai teigti, kad šie specialistai turi didžiausią laisvę rinktis darbdavį pagal jo reputaciją“, – kalba J. Mažeikienė.

Darbo skelbimų portalo analitikė priduria, kad IT sektoriaus darbdaviai sudaro didžiąją dalį geidžiamiausių darbdavių sąraše. Tai rodo, kad šie darbdaviai labiausiai rūpinasi savo įvaizdžiu ir dėl to jiems nėra taip sunku pritraukti gerus specialistus kaip tiems, kurių reputacija yra prasta.

Vilija Andrulevičiūtė, lrt.lt