See other templatesSee other templates

 Birželio 29 d. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas paskelbė verdiktą administracinėje byloje dėl teisiamųjų Lietuvos nepriklausomybės signatarų Bronislovo Genzelio, Romualdo Ozolo ir visuomenininko Alvydo Medalinsko. Juos policija kaltino už neva neteisėtai surengtą kovo 17 d. mitingą Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje.

Teismas nustatė, kad signatarai Susirinkimų įstatymo nepažeidė ir tinkamai naudojosi Konstitucijoje bei Susirinkimų įstatyme numatytomis laisvėmis ir teisėmis.

Teisiamuosius gynę advokatai ir Lietuvos žmogaus teisių asociacija įrodė, kad įstatymą pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir policijos atstovai, pademonstruodami visišką nekompetenciją ir nepagarbą Lietuvos piliečiams.

Žmogaus teisės ir laisvės nėra valdžios nuosavybė

Jos apibrėžtos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurioje nurodyta, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Valdžia gali riboti šią piliečių teisę tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves (LR Konstitucijos 36 str.)

Viskas laiku
Anot Savivaldybės ir policijos atstovų, Signatarai, surengdami mitingą „Už teisingumą“ ne pažymoje nurodytoje vietoje ir ne nurodytu laiku, pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymą. Gavusi signatarų pranešimą apie rengiamą mitingą, savivaldybė privalėjo jį išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Be to, ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki mitingo pradžios ji privalėjo informuoti apie priimtą sprendimą mitingo rengėjus. Teismas nutartyje netgi pažymėjo, kad pagal Susirinkimų įstatymą savivaldybė apie priimtą sprendimą privalėjo informuoti nedelsiant, t.y. arba išduoti pažymėjimą, arba jo neišduoti. Pravartu ir kitiems mitingų bei susirinkimų rengėjams žinoti, kad būtina laiku pateikti prašymą, o valdžios atstovams - nustatytais terminais jį išnagrinėti ir laiku duoti atsakymą.

Kada neleidžiama drausti
Teismas nutartyje nurodo, kad savivaldybės atstovas gali priimti tik vieną iš dviejų sprendimų, kurį skelbia nedelsiant: 1) išduoti susirinkimo organizatoriui pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos; 2) atsisakyti išduoti tokį pažymėjimą. Šią pareigą įstatymas nustato ne susirinkimo organizatoriams, o savivaldybės atstovams.

Žinoma, valdžia gali uždrausti mitingą, jei mano, kad rengiant mitingą bus pažeistas valstybės arba visuomenės saugumas. Tuo neretai ir dangstomasi neišduodant prašytojams pažymėjimų. Bet pažymėjimo neišduodant, privaloma pateikti aiškius įrodymus, kaip konkrečiai susirinkimas pažeis valstybės ar visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.

Grėsmė turi būti reali
Jei susirinkimas kelia grėsmę žmonių sveikatai arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms, valdžia privalo konkrečiai nurodyti, kokia grėsmė gali kilti valstybės ir visuomenės saugumui arba viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai. Vien abstrakčių teiginių apie gresiančius pažeidimus nepakanka. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), nagrinėdamas analogiškas bylas, yra nurodęs, kad grėsmės realumas turi būti paremtas motyvuotomis išvadomis, kitaip tariant, grėsmė turi būti tokia didelė, kad reikalautų pritaikyti tokią drastišką priemonę, kaip renginio draudimas.

Viešoji tvarka negali būti kliūtis

EŽTT analogiškų bylų nagrinėjimo praktikoje nurodyta, kad negalima atsisakyti išduoti leidimą susirinkimui, kai kyla įtampos grėsmė tarp priešingų pažiūrų grupių, kurios ketina rengti susirinkimą tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, nes tuo atveju visuomenė netektų galimybės reikšti ir išgirsti skirtingas pažiūras. Todėl netgi darant prielaidą, kad signatarų bei visuomenininkų rengiamas mitingas „Už teisingumą“ galėjo sukelti bent kokią priešpriešą (tuo metu vyko Lenkų rinkimų akcijos susirinkimas), nesudaro galimybės miesto savivaldybės ir policijos atstovams jį uždrausti. EŽTT ne kartą yra nurodęs, kad negalima susirinkimų laisvės riboti net žinant, jog prie susibūrimo prisijungs priešiškai nusiteikę asmenys. Valstybės teisėsauga privalo apsaugoti taikias demonstracijas. Negalima drausti susirinkimų, jei laikinai bus sutrikdytas pėsčiųjų ar automobilių kelių eismas, nes, EŽTT nuomone, tai nėra proporcingas pagrindas riboti susirinkimus. Atsisakant išduoti leidimą, kai sprendžiama dėl kitų piliečių, nedalyvaujančių susirinkime teisių ( teisė į privatų gyvenimą, į nuosavybę, teisė į laisvę ir saugumą ir kt.), visos teisės, kurios gali būti pažeistos, konkrečiai turi būti nurodomos savivaldybių administracijos sprendimuose. Susirinkimų laisvę galima riboti tik tuomet, kai organizatoriai ir dalyviai turi smurtinių ar kitaip demokratines vertybes paneigiančių ketinimų, kai yra pakankamų įrodymų apie pačių susirinkimo organizatorių ir dalyvių smurtinius ketinimus.

Kovo 17 d. mitingui leidimas buvo išduotas. Tik ne rengėjų pageidaujamu laiku ir ne pageidaujamoje vietoje. Tačiau įstatymu nustatyta ne leidiminė, bet pareikštinė konstitucinės susirinkimų laisvės įgyvendinimo tvarka, t.y. savivaldybei nesuteikta teisė vienašališkai spręsti, kur ir kada leidžiama rengti mitingus.

Leisdama mitinguoti valanda vėliau ir ne prie Seimo, Nepriklausomybės aikštėje, o pažliugusioje automobilių stovėjimo aikštelėje, savivaldybė pademonstravo savo galią ir panieką mitingo organizatoriams. Tuo tarpu paaiškėjus, kad susirinkimas negali būti surengtas pranešime pageidaujamu laiku ir nurodytoje vietoje, pasiūlymai dėl kitos susirinkimo vietos ir laiko turėjo būti svarstomi dalyvaujant mitingo organizatoriams. Savivaldybė to nepadarė.

Ydingas Susirinkimų įstatymas
Kai kurie mitingo organizatoriams inkriminuojami Susirinkimų įstatymo pažeidimai, įstatymo yra neapibrėžti, o paties įstatymo normos yra deklaratyvios. Teismas nutartyje pažymėjo, kad iš paties įstatymo 6 str. turinio (susirinkimų rengimas prie Seimo, Vyriausybės ir kitų valstybės pastatų) organizatoriai gali tik spėlioti apie jame esamus draudimus ar įpareigojimus.

Išryškėjo ir kitos Lietuvos Susirinkimų įstatymo spragos. Pavyzdžiui, pagal Susirinkimų įstatymo 13 str., jeigu savivaldybės atstovas atsisako išduoti pažymėjimą susirinkimui organizuoti, pareiškėjas gali per 10 dienų jo sprendimą apskųsti atitinkamos apylinkės teismui. Teismas tokį pareiškimą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas.

Bet akivaizdu, kad gavęs iš savivaldybės neigiamą atsakymą likus 48 valandoms iki susirinkimo pradžios, organizatorius negali tikėtis, kad jo skundą teismas išnagrinės per likusias 48 valandas. O teismo priimtas sprendimas po susirinkimo datos netenka prasmės. Be to, atsisaky¬mą išduoti pažymėjimą pareiš¬kėjas gali skųsti tik bendrosios kompetencijos teismui, o reikalavi¬mą panaikinti leidimą organizuoti susirinkimą - tik administraciniam teismui.

Ši teisinė painiava ir įstatymų leidėjo darbo brokas paneigia piliečių susirinkimų laisvę. Dėl to Lietuvos žmogaus teisių asociacija ir kitos visuomeninės organizacijos kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą, Vyriausybę bei kitas institucijas, kviesdamos ne tik stabdyti valdžios antikonstitucinius veiksmus, kuriais siekiama uždrausti piliečiams rinktis į taikius susirinkimus, bet ir kuo greičiau parengti Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo pataisas, kurios panaikintų Susirinkimų įstatyme užprogramuotus konstitucinių piliečių teisių pažeidimus.

Kokia visuomenė, tokie teismai
Nėra abejonės, kad keldama administracines bylas už mitingų organizavimą signatarams bei visuomenininkams, valdžia siekia įbauginti piliečius, atgrasyti juos nuo aktyvios pilietinės veiklos. Tačiau, šioje byloje teismas (teisėja Virginija Liudvinavičienė) principingai įvertino įrodymus ir paskelbė mitingo rengėjus išteisinančią nutartį. Dabar signatarai gali paduoti į teismą savivaldybės administracijos ir policijos atstovus ir pareikalauti atlyginti jiems padarytą materialinę ir moralinę žalą. Tai jų teisė.

Liepos 16 d. Vilniaus 3-jame apylinkės teisme bus nagrinėjama analogiška administracinė byla dėl pareikštų kaltinimų prof. P.Gyliui už protesto sueigą prie Prezidentūros ir vaikštynes nuo S.Daukanto aikštės iki Seimo. Šios bylos baigtis dar nežinoma, tačiau po birželio 29 d. teismo nutarties jau galima teigti, kad Lietuvos teismai nėra „supuvę“. Teismai yra tokie, kokia ir visuomenė - joje pakankamai daug žmonių, nuoširdžiai trokštančių geresnės Lietuvos ateities.

Vytautas Budnikas
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas
www.krantai.lt

Nuomonių skiltis

Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com
Our website is protected by DMC Firewall!