Per ketverius socialdemokratų valdymo metus pajamų nelygybė Lietuvoje dar labiau išaugo ir šiuo metu yra bene didžiausia visoje Europos Sąjungoje. Lietuvą žlugdo baisus atotrūkis: blogiau tik Serbijoje.

Naujoji valdžia teigia, kad šiai problemai skirs didžiausią dėmesį, tačiau ji gali pasimesti tarp daugelio kitų taip pat įvardijamų prioritetų.

Blogiau tik Serbijoje

ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2015 metais Lietuvos bendrą pajamų nelygybės dydį atspindintis Gini indeksas sudarė 37,9, kur 0 reiškia visišką lygybę, o 100 – visišką nelygybę. Per pastarąjį dešimtmetį indeksas šiek tiek svyravo: po 2008 metų pasaulinės finansų krizės padidėjo, tarp 2010 ir 2012 – sumažėjo, o vėliau vėl ėmė kopti viršun. Tačiau per visą laikotarpį jis buvo didesnis už ES vidurkį.

Naujausiais duomenimis, Gini indeksas Lietuvoje buvo mažesnis tik už Serbijos, kur jis siekė 38,2. Visose kitose Europos šalyse pajamų nelygybė buvo mažesnė.

Sieks išlyginti

Paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybės programoje tvirtinama, kad Lietuvoje bus pradėta įgyvendinti veiksminga skurdo įveikimo politika. „Bus įgyvendinamos aktyvios skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemonės. Lietuvos socialinės atskirties ir pajamų nelygybės indeksą artinsime iki ES šalių vidurkio“, – rašoma joje.

Septynioliktoji Lietuvos Vyriausybė teigia, jog ilgalaikėje perspektyvoje mažindama pajamų nelygybę, sieks pertvarkyti mokesčių sistemą ir įvesti progresinius mokesčius, kai tam bus palanki visuomenės nuomonė. „Savo mokesčių programoje siūlome minimalų mokesčių progresyvumą ir ateityje svarstysime jo plėtimo galimybe“, – rašo naujieji valdantieji.

Pats S. Skvernelis skurdo ir socialinės atskirties mažinimą įvardijo kaip vieną iš jam asmeniškai svarbiausių tikslų. Tačiau kalbėdamas LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ premjeras sakė, kad prioritetais taip pat laiko švietimą, viešojo sektoriaus sutvarkymą bei korupcijos pažabojimą. Apie pajamų nelygybę jau yra pasisakęs ir paskirtasis finansų ministras Vilius Šapoka. „Pajamų nelygybė Lietuvoje yra peržengusi bet kokias sveiko proto ribas“, – tiesioginėje konferencijoje sakė jis. Dėl to ir jis mokesčių sistemoje žada įtvirtinti didesnį progresyvumą. V. Šapokos manymu, pagrindinė šiuo metu labai prasminga linija yra mažiausiai uždirbančiųjų saugumo jausmo didinimas. „Kad jie pradėtų galvoti ne tik apie tai kaip išgyventi, bet grįžtų prie natūralaus žmogiško poreikio kurti ir užsidirbti, atskirti reikia mažinti. Atitinkamai, progresyvumas sistemoje turi didėti“, – sakė pašnekovas.

Siūlo stiprinti vidurinę klasę

Anksčiau kandidatu į naujosios Vyriausybės ūkio ministro postą įvardintas „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas teigė, kad šalies gyventojus reikia skatinti prisitaikyti prie pokyčių ekonomikoje, o tada jie ir uždirbs daugiau. „Šiandien ekonomika transformuojasi į skaitmeninę ir dalis žmonių uždirba labai daug, o tie, kurie nepasiruošę jai, uždirba mažai. Čia kažkokių stebuklingų vaistų nebus, bet Lietuvos masteliu mes turime daryti viską, kad padėtume tiems žmonėms prisijungti prie to modernaus ekonomikos traukinio, nes, deja, kitų būdų tiems žmonėms (žemesnės kvalifikacijos ar senos ekonomikos dalyviams) uždirbti daug nėra“, – tiesioginėje DELFI transliacijoje pristatydamas leidinį „Reformų gairės konkurencingai Lietuvai“ sakė jis. Mantas Katinas Mantas Katinas © DELFI (A.Ufarto nuotr.) M. Katino teigimu, Lietuvai labai svarbu plėsti vidurinį sluoksnį, kad jis sudarytų apie 50 proc. visuomenės ir tada jau mažiau uždirbantys žmonės mokesčių, perskirstymo, socialinių paslaugų ir mokesčių lengvatų būdu būtų remiami valstybės. „Puikų galime pavyzdį pasakyti – šiandien medikai ir mokytojai gali uždirbti daugiau, jei mes turėsime daugiau verslo Lietuvoje. Daugiau investuotojų sukurs daugiau mokesčių ir mes iš to galėsime kelti atlyginimus“, – aiškino jis.

Nesuderinama su konkurencingumu

Kitokios nuomonės laikosi Seimo narė Aušra Maldeikienė. Ji kritikavo naujosios Vyriausybės programą ir teigė, kad ji yra chaotiška bei nepaaiškina kaip iš tiesų spręs nelygybės problemas. Ekonomistė sakė, kad Vyriausybės programa prieštarauja pati sau, nes joje žadamas tiek šalies konkurencingumo didinimas, tiek pajamų nelygybės mažinimas. Tačiau šie dalykai, anot jos, yra nesuderinami. „Jie pažada, kad per kitus ketverius metus sumažins Lietuvos pajamų nelygybę iki ES vidurkio, bet skaičių nėra. Tai reiškia sumažinimą beveik 8 punktais, tačiau tai techniškai nerealu. Ypač, jei aiškini, kad stiprinsi konkurencingumą, kurį sieji su eksporto skatinimu“, – komentavo A. Maldeikienė. A. Maldeikienė taip pat priminė, kad pajamų nelygybę kaip didelę problemą Lietuvoje įvardijo ir Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), į kurią šalis siekia įstoti. Šių metų liepos pabaigoje išplatintame EBPO pranešime rašoma, kad nors augimas Lietuvoje buvo įspūdingas, nelygybė yra didelė. Organizacija siūlo tokias problemas kaip emigraciją spręsti sudarant sąlygas kurti daugiau gerų darbo vietų, kuriose būtų mokamas adekvatus darbo užmokestis.

Edgaras Savickas, www.delfi.lt